spalio 25, 2017
Aplinkos ministerijos informacija
Nuskurdintos vertingosios pelkės – jau atgimsta

Didžiulėms mūsų gamtos vertybėms – europinės svarbos pelkėms ir pievoms, kurios praeityje dėl visuotinės melioracijos buvo visiškai nuskurdintos, atkurti ir išsaugoti reikia ne tik aplinkosaugininkų pastangų, bet ir nemažai lėšų. Jų šiam tikslui skiria ES programa „LIFE+“. Šios programos 2007-2013 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje buvo patvirtinta 12 gamtosauginių projektų.

Vienas iš šių projektų skirtas atkurti Amalvos ir Kamanų aukštapelkes, kurios priklauso didžiausių Lietuvos pelkių dešimtukui ir priskirtos ES saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“.

Amalva dar praėjusio šimtmečio viduryje buvo didžiausia Suvalkijos pelkė (3414 ha), išsiskyrusi didele biologine įvairove, kurią smarkiai nuskurdino melioracija. Šiuo metu čia yra saugomos 4 europinės svarbos paukščių rūšys: tetervinas, švygžda, griežlė ir mėlyngurklė, o migracijų metu apsistoja žąsų, ančių, tilvikinių paukščių būriai. Ši pelkė gali atgimti tik atkūrus jos hidrologines sąlygas.

Įgyvendinant projektą, jau išpirkta beveik 30 ha privačių žemės sklypų, kuriuos paveiks vandens lygio kilimas. Siekiant atkurti gruntinio vandens lygį draustinio statusą turinčioje pelkės dalyje (1479 ha) įrengta arba rekonstruota 3,6 km pylimų. Pelkei atgimti labai svarbu, kad tausiai būtų naudojamos nusausintos pelkės durpžemiai. Todėl daug bendrauta su vietos ūkininkais, jiems aiškinta, su jais tartasi. Ir tai davė vaisių. Bendradarbiaujant su ūkininkais, pavyko atkurti daugiau kaip 40 ha suartų durpžemių žolynų dangą. Taip artėjama prie tikslo – kad Amalvos pelkės apsausinti pakraščiai nuolat būtų padengti žoline augalija. Vietoj dirbamos žemės palaikomos pievos ir ganyklos stabdo durpių eroziją, per pusę sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą, fosforo ir azoto išplovimą, sudaro labai palankias sąlygas išsaugoti daugelį nykstančių paukščių rūšių. Šlapioms durpingoms pievoms prižiūrėti sudaryta sutartis su vietos ūkininku ir jam skirta 16 mėsinių galvijų banda.

Kamanų pelkė (2434 ha) išsiskiria klampynių ir ežerokšnių, gamtinių buveinių gausa. Kamanų rezervate yra net 9 europinės svarbos buveinės – pradedant natūraliais distrofiniais ežerais ir baigiant vakarų taiga. Čia aptinkamos retos rūšys: baltamargė ir auksuotoji šaškytė, skiauterėtasis tritonas, plačialapė klumpaitė, dirvinis sėjikas, tetervinas, pievinė lingė, tikutis, žvirblinė pelėda. Šios pelkės hidrologiniam režimui atkurti jau patvenkta daugiau kaip 33 km sausinimo griovių, įrengus 259 užtvankas Kamanų valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje (3935 ha).

2014 m. pradėtas projektas Amalvos ir Kamanų pelkių hidrologiniam režimui atkurti bus baigtas 2018 m. spalį. Jį vykdo VšĮ Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija, Žuvinto biosferos rezervato ir Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Projekto biudžetas – 1, 6 mln. eurų, iš jų 1,2 mln. eurų – ES paramos lėšos.

Share Button


gruodžio 4, 2019

Sukako 70 metų nuo mokytojo ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, Tauro […]

gruodžio 4, 2019

Seimo Europos reikalų komiteto delegacija tęsia darbą gruodžio 1–3 dienomis Helsinkyje vykstančioje LXII Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). Šiandien […]

lapkričio 29, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Klimato savaitės konferencijos dalyvius ir pakvietė valdžios institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas bei […]

lapkričio 27, 2019

„Lietuva, tavo kaimas miršta!” – toks šūkis skelbiamas ant pakelėse kylančių žaliųjų kryžių, šį grėsmingą įspėjimą buvo galima pamatyti ir […]

lapkričio 22, 2019

Kaip parodė Alytuje kilęs gaisras, padangų atliekų tvarkymas apkerpėjęs didžiule netvarką, kurioje lyg ežiukas rūke klaidžioja ir teisės aktai, ir […]

lapkričio 20, 2019

Senėjant ir retėjant kaimo bendruomenėms, tradicinį ūkininkavimą, ganymą bei šienavimą pakeitus intensyviuoju žemės ūkiu, buvę atviri gamtiniu požiūriu turtingi kraštovaizdžiai […]

lapkričio 19, 2019

Atrodo, visai neseniai masiškai piktindavomės besimėtančiais plastikiniais buteliais miškuose, pakelėse ir kitose viešosiose vietose. Šiandien pamatyti tokio vaizdo beveik nebeturime […]

lapkričio 15, 2019

Šiandien vykusiame susitikime Saugomų teritorijų tarnybos ekspertai pristatė išvadas dėl Punios šilo gamtinių vertybių, jų būklės bei pateikė rekomendacijas dėl […]

lapkričio 14, 2019

Muzikinio spektaklio „Retrotopija“ premjera Marijampolės dramos teatre baigėsi V tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“. Baigiamais festivalio akordas spektaklis „Retrotopija“- išskirtinės […]

lapkričio 8, 2019

Pelkės – paslaptingos ir savitos mūsų krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius […]