27 lapkričio, 2018

Pagrindinis oro taršos šaltinis miestuose – kietojo kuro deginimas

Lietuvos didmiesčiuose orą teršia ne tik transportas ar pramoninė veikla, bet ir gyvenamųjų namų šildymo sistemos. Tai įrodo ir šiųmetiniai aplinkos monitoringo rezultatai – prasidėjus šildymo sezonui ypač padidėjęs, palyginti su šiltuoju metų laiku, oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

„Kuo kietosios dalelės smulkesnės – tuo jos pavojingesnės, nes yra itin lakios ir taip greitai nenusėda ant žemės, palyginimui, jų skersmuo yra iki 10 mikronų, o žmogaus plauko – apie 60 mikronų. Tad jos sukelia pavojų žmonių sveikatai, nes gali patekti ir kauptis plaučiuose, kraujotakos sistemoje bei sukelti kvėpavimo sistemos ir širdies, kraujagyslių ligas“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius.

Oro teršalai ypač kenkia vaikų, besilaukiančių moterų ir senyvo amžiaus žmonių sveikatai. Remiantis Lietuvos ir kitų šalių moksliniais darbais, nustatyta aiški oro teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų koncentracijos ir vaikų sergamumo astma priklausomybė.

Pasak specialisto, padidėjusi oro tarša šaltuoju laikotarpiu, kai išauga šiluminės energijos poreikis, yra įprastas reiškinys. Šiam taršos padidėjimui, anot jo, bene didžiausią poveikį turi individualių namų šildymo sistemos.

„Pagrindiniai taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai yra kietojo kuro, pavyzdžiui, anglies ar medienos deginimas. Šiandien rinkoje pasitaiko ir nesąžiningų pardavėjų, bandančių parduoti medienos pjuvenas iš lakuotų ar dažytų medienos atliekų. Tai plika akimi pamatyti ir atskirti ypač sunku, tačiau deginant pjuvenas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos. Tad reiktų pirkti tik tokį kurą, kuris yra sertifikuotas. Žinoma, žmonės norėdami sutaupyti, namus šildo ir atliekomis, bet tikriausiai nesusimąsto, kaip kenkia sau ir aplinkiniams“, – atkreipia dėmesį prof. dr. S. Vasarevičius.

Anot Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo Vytauto Krušinsko, prie oro taršos pokyčių nemažai gali prisidėti nepalankios meteorologinės sąlygos. 

„Užterštumo pokyčius matuojame ištisus metus be pertraukų, o kaip kinta duomenys galima tiesiogiai stebėti internetu. Ar neviršijamos metinės normos paprastai vertinama pasibaigus metams, kai jau turimi visų metų duomenys. Tačiau šiais metais viena iš kietųjų dalelių koncentracijos vertinimui nustatytų metinių normų kai kuriuose miestuose jau pasiekta ir viršyta. Vidutinė paros ribinė vertė – 50 mikrogramų  kubiniame metre, kuri negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Vilniuje užfiksuotos 35 dienos, Klaipėdoje – 52.  Prasidėjus šildymo sezonui ir vyraujant sausiems orams, tikimybė, kad viršijimo atvejų padaugės yra dar didesnė“, – sako V. Krušinskas.

Pasak V. Krušinsko, reiktų imtis priemonių ne tik tada, kai užfiksuojamas oro taršos padidėjimas, bet ir pasirūpinti, kaip tam užkirsti kelią. Šią problemą, pasako jo, gyventojams būtų geriausia spręsti prisijungiant prie centralizuoto šilumos tiekimo. Jis sako, kad tokiu būdu būtų sumažintas taršos šaltinių – kaminų, per kuriuos į aplinkos orą patenka deginant kurą susidarantys teršalai, kiekis.

„Savivaldybės kaip prevencines priemones naudoja šlavimo mašinas su aukštu kietųjų dalelių sulaikymo efektyvumu, o dulkėtumui mažinti, laisto neasfaltuotus kelius, plauna miestų gatves. Esant ypač nepalankioms teršalų išsisklaidymui meteorologinėms sąlygoms arba kai viršijama teršalų koncentracijai nustatyta ribinė vertė, savivaldybės gali laikinai apriboti transporto priemonių eismą arba uždrausti jį tam tikrose teritorijose. Visos savivaldybės apšiltina savo miesto gyvenamuosius namus, kad šildymo sezono metu būtų mažiau naudojama kuro ir tokiu būdu sumažėtų šildymo sistemų išmetama tarša“, – apie taikomas oro užterštumo mažinimo priemones pasakoja Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė.

Taip pat už atliekų deginimą taikomos nuobaudos nuo 30 iki 1200 eurų.

Aplinkos ministerija informuoja, kad numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose, rinktis alternatyvius šildymo įrenginius, pavyzdžiui, šilumos siurblius ar saulės jėgaines. Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų.

Rengiant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektą buvo kilę diskusijų dėl galimybės po gero dešimtmečio riboti kietojo kuro naudojimą namams šildyti, jeigu ligi to laiko finansinėmis ir kitomis gyventojų skatinimo priemonėmis nepavyktų reikiamai sumažinti oro taršos ar užtikrinti reikalavimus atitinkančią žmonių sveikatai nepavojingą oro kokybę. Tokiai, nors ir gana tolimoje ateityje numatytai, galimybei nebuvo pritarta, nors kai kurių šalių patirtis yra kitokia.

Pavyzdžiui Krokuvoje, kuri yra viename iš labiausiai užterštų Lenkijoje Malopolskos regione, nuo 2019 m. rugsėjo bus visiškai uždrausta kūrenti kietuoju kuru, o nuo 2023 m. jį deginti visame Krokuvos regione bus galima tik aukščiausius ekologinius standartus atitinkančiuose katiluose.

Apie tai, kad vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose yra kietojo kuro – anglies, malkų, biokuro, durpių, briketų ir kitų medžiagų naudojimas namams šildyti, kalbama ir socialinės akcijos „Misija: nulis” renginiuose, kurių tikslas yra paskatinti kiekvieną iš mūsų keisti kasdieninį vartojimą į draugiškesnį aplinkai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, kuris deginamas pasenusiuose, techniškai netvarkinguose įrenginiuose, laiku ir tinkamai neišvalius kaminų ir pakurų, į aplinkos orą patenka dar daugiau teršalų, kurie kelia pavojų visų tos vietovės gyventojų sveikatai. Aplinkos apsaugos, energetikos ir kitų sričių specialistai dalinasi ir kitų šalių patirtimi, naudingais patarimais, kaip prisidėti prie švaresnės aplinkos, vyksta diskusijos.

Socialinę akciją „Misija: nulis“ inicijuoja Aplinkos ministerija finansuojant ES paramos lėšomis.


28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]

20 kovo, 2024

Pasaulyje pirmaujančios kibernetinio saugumo sprendimų tiekėjos „Nord Security“ darbuotojai turi galimybę pasirinkti ir gauti lengvatą viešajam miesto transportui arba parkingui. Ketvirtadalis […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
19 kovo, 2024

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) praneša pateikusi skundą Vyriausybės atstovui Vilniaus ir Alytaus apskrityse dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero […]

17 kovo, 2024

Įvairioms frakcijoms atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo plėsti pirmos ir antros kategorijos miškus, tai yra gamtinių rezervatų, draustinių bei kitų […]

15 kovo, 2024

Penktadienį Ignalinos atominė elektrinė (IAE) pradėjo susitikimus su savivaldybėmis, su kuriomis spręs apie galimas vietas jų teritorijose palaidoti radioaktyviąsias atliekas. […]

15 kovo, 2024

Pradėjusi masišką automobilių parko elektrifikaciją „Telia“ Lietuvoje iškastinės kilmės degalų suvartojimą per penkerius metus sumažino daugiau kaip puse milijono litrų, […]

Vilniaus centre nukirstas ąžuolas. ELTA / Marius Morkevičius
14 kovo, 2024

UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės […]

14 kovo, 2024

Seimas atmetė prezidento veto dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje ir priėmė parlamentui grąžintą įstatymą be pakeitimų. Tokį sprendimą ketvirtadienį vykusio […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
8 kovo, 2024

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota eksploatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

5 kovo, 2024

Atėjus pavasario sezonui gėlininkai, sodininkai, aplinką tvarkantys gyventojai ieško naujų įdomių augalų, kuriais šiais metais galėtų dekoruoti savo želdynus. Informacijos […]

5 kovo, 2024

Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Aplinkos ministeriją dėl, jo nuomone, netinkamos Stelmužės ąžuolo priežiūros. Siekiant ginti […]

1 kovo, 2024

Lenkijos ūkininkai pradėjo dalinai blokuoti kelią tarp Kalvarijos ir Lenkijos Suvalkų apskrities Budzisko kaimo. Maždaug savaitę turinčios trukti akcijos metu […]