26 lapkričio, 2015
Elė Pranaitytė

Pakruojo dvaras

Lietuvoje yra tiek daug gražių vietų, kad medžiagos vienos dienos kelionėms užteks iki žilos pensijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo apie 4.000 dvarų, bet šiandien, įskaitant griuvėsius, yra apie 800. Sunkiai jie stojasi ant kojų, tiksliau, ant pamatų. O ir atstačius tuos dvarus reikia gi juos išlaikyti, kas gali garantuoti stabilius turistų srautus? Dvarų nykimas prasidėjo dar gerokai prieš Antrąjį pasaulinį karą, būtent po paskutiniojo ATR padalijimo, kai nusavinti dvarai buvo atiduodami lojaliems Rusijos didikams ir žemvaldžiams. Dalis jų, laimei, buvo geri filantropai ir ūkiški žmonės, neleido savo naujai nuosavybei sugriūti. Sovietmečiu dvaruose steigėsi įvairios kolūkio kontoros, kas irgi padėjo išsaugoti pastatus bent iš išorės.

Klasicizmo stiliaus Pakruojo dvaras yra vienas didžiausių ir vertingiausių dvarų kompleksų Lietuvoje. Dvaras ne kartą keitė savininkus, kol grafų Miunsterių palikuonė 1786 m. ištekėjo už barono Vilhelmo fon Ropo ir dvaras, kaip kraitis, tapo Ropų giminės nuosavybe. Save Ropai kildina iš senos giminės, susijusios kraujo ryšiais su Rygos įkūrėju vyskupu Adalbertu. Dvare buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Šiuo metu patys rūmai nėra lankytojams rodomi, bet kadaise juose buvo sukaupta didelė ir vertinga meno dirbinių kolekcija, šiandien joje buvusių darbų pėdsakai atsekami iki Vokietijoje ir Italijoje turimų kolekcijų, devyniolika paveikslų yra Kauno M.K. Čiurlionio dailės muziejuje, vienas paveikslas ir kelios skulptūros pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Ropų laikais dvaras klestėjo kaip gyvulininkystės ūkis, veikė kredito draugija, ligoninė ir akušerinis skyrius. Deja, 1922 m. po žemės reformos Ropams liko nedaug žemės, nors jie ir tada nenuleido rankų. Antrojo pasaulinio karo metais Ropų palikuonis pasitraukė į Vakarus ir apie tolimesnį jo likimą nėra žinoma. Sovietmečiu čia veikė žemės ūkio technikumas. Šiuo metu Pakruojo dvaras yra restauruojamas, pritaikomas turizmo reikmėms, teikia įvairias paslaugas: konferencijos, SPA, viešbutis, jodinėjimas… Daugiau informacijos rasite apsilankę Pakruojo dvaro internetinėje svetainėje.

Pakruojo dvaro planas. Buvo stadala, dabar-viešbutis.

Mus pasitiko malūnininkas Levukas, kuris parodė mums viešbutį, malūną, pavaišino alumi, papasakojo visokių įdomybių. Išties, labai rekomenduoju užsisakyti Levuko ekskursiją, praplėsite savo erudiciją (akiračio tai ne, nes, pasak Levuko, akiračio plėtra priklauso nuo rakto skylutės dydžio) iki tokio lygio, kokio neįsivaizdavote.

Viešbutis paliko labai gerą įspūdį. Mums leido pasmalsauti po kambarius, o ir patogumais pasinaudoti, nes autobuse buvo 50 asmenybių, tai dvivietis traktieriaus patogumas tokio anšlago neatlaikė. Man labai patiko tas staliukas, kurį matote nuotraukoje, padengtas keraminėmis plytelėmis-glosčiau ir niekaip atsiglostyt negalėjau. Malūne taip pat, būna, jaunavedžius įkurdina, tai greta lizdą turintys gandrai atlekia ant stogo patikrinti kaip jaunavedžiams sekasi.

Kalvaratas. Tokios sūpynės, tik ant ledo. Statiniams naudotas dolomitas.

Pastebėjome porą žvejų, klausėmė Levuko, kokią žuvį jie čia gaudo. Ką dar žvejosi, jeigu ne raktelius nuo spynelės, atsakė Levukas. O statistika tokia, kad moterys bene dešimt metų gyvena ilgiau už savo vyrus. Levuko žmona, pasirodo, jam net užrašą ant kapo sugalvojusi: „Ilsėkis ramybėje, kol aš ateisiu“. Tada, reiškia, ramybė baigsis.

Jaunavedžių tradicija-prirakini spynelę prie tilto ir meti raktelius į vandenį. Malūnas Pakruojo dvare.

Toliau tęsėme ekskursiją į malūną. Pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti Baltijos pajūryje dar XIV a., o daugiausiai malūnų buvo pastatyta vidurio Lietuvoje. Levukas papasakojo apie malūno struktūrą, kodėl jame reikalingos keturios durys, kada reikia surakinti malūno sparnus, kodėl be gero gizelio malūno savininkui būdavo sunku išsiversti, kaip atsirado posakis „Kaip maišu trenktas“ ir kaip sužinoti, ar malūne gyvena velnias. Pakalbėjo ir apie valcuotus miltus-apie tokius esu knygose skaičiusi, iš tokių kepinius kepdavo piršliams pamaloninti, tai jau aukščiausios rūšies miltai turėjo būti. Malūnai taip pat turėjo ženklų kalbą: kada malūninikas dirba, kada ilsisi, kada apylinkėse gedulas, o kada šventė. Levukas taipogi papasakojo apie Levenhuką ir jo išrastą teleskopą, kurio pagalba buvo nustatyta, kad mielės yra gyvos, todėl jas plikyti verdančiu vandeniu negalima. Juk, sakė Levukas, daugintis visada maloniau kambario temperatūroje. Moterys raudome ir droviai akis žemyn delbėme, ką tas ponas malūnininkas čia kalba.

Jeigu kuri pro Meilės vartus pereis tris kartus, tai per pusę metų ištekės, sakė Pakruojo dvaro gidas. Teksto autorė sugebėjo pereiti 4,5 karto, tai per tą žioplumą ir toliau liks sena pana ant rugienų šiaudų. Jau minėjau, kad dvare buvo užveistas parkas. Jame labai įdomiai buvo pasodinti medžiai, taip vadinamais „lizdais“ – po kelis vienoje vietoje. Manoma, kad tai yra šeimos simbolis.

Meilės vartuose. Medžių lizdas.

Žinau iš įvairių skaitymų, kad grafai Tiškevičiai savo žiemos soduose užsiaugindavo bananų, o Radvilų soduose buvo apelsinų, citrinų, figų ir granatų (Šaltinis: Kulinarinė kelionė laiku. LMKA). Štai netaip jau toli nuo mūsų esančios Myro pilies parke stiklu dengtose oranžerijose egzotiški augalai augo vazonuose ir kubiluose, o vasarą būdavo išnešami į lauką. Minima net 400 rūšių, jų tarpe buvo citrusai, figos, kiparisai, raudonmedis, lauro medis, itališkas riešutmedis (Šaltinis: Myro pilis. Magnus Ducatus Lithuaniae projektas). Žinant mūsų geografinio regiono klimato sąlygas (dabar už lango Baltupiuose man sninga) tai tikrai nuostabu. Gal ir gali būti, kad ir Ropų šeima mėgavosi šviežiais egzotiškais vaisiais?

Meilės sala. Ne vienas Ropų giminės atstovas savo išrinktajai piršosi būtent čia. Pakruojo dvaro rūmai ir žiemos sodas.

2014 m. Pakruojo dvaras dalyvavo ruošiantis istorinei kelionei keturkinkėmis pašto karietomis Sankt Peterburgas-Kaunas-Varšuva ir išlydėjo keturkinkį žemaitukų traukiamą diližaną į Rundalės pilį. Senuose Ropų giminės dokumentuose rasti pasakojimai apie puotas, kuriose dalyvavo ir svečiai iš Latvijos. Juk atstumas – tik 50 km. Daugiau apie istorinio pašto kelio atkartojimą skaitykite Keturkinkiu diližanu – istoriniu maršrutu Pakruojo dvaras-Rundalės pilis. Dar čia būna organizuojami paršelių bėgimo čempionatai, tik dabar liūdnos naujienos užslinkusios ant skeltanagių padangės.

Pietums gavome skanių barščių ir kepsnio „Varnos akis“. Svečiavomės ilgiau nei planavime, nes niekaip iš Pakruojo dvaro vaišingumo negalėjome ištrūkti.

Kiti dvaro pastatai. Bausmė prasilošusiems kortomis.

Daugiau autorės įspūdžių iš kelionių rasitehttp://kootvela.blogspot.lt/

 


26 kovo, 2024

Savaitgalio išvykos įgauna pagreitį! Telšių regiono lyderis – Žemaitijos turizmo informacijos centras – kviečia jus į viešnagę Telšiuose ir Telšių rajone […]

7 kovo, 2024

Ilgąjį savaitgalį dalis Lietuvos gyventojų išnaudos trumpam pabėgimui į užsienį. Šis pasirinkimas mūsų šalyje vis labiau populiarėja – žmonės renkasi […]

28 vasario, 2024

Kelionės gali būti įtemptos ir varginančios, ypač jei keliaujate į nepažįstamas vietas arba planuojate ilgą kelionę kitoje šalyje. Tačiau automobilių […]

23 vasario, 2024

2023 – ieji Žemaitijos turizmo informacijos centrui buvo jubiliejiniai – dvidešimtieji, todėl norėtume jums pristatyti esminius Žemaitijos turizmo informacijos centro […]

13 vasario, 2024

Aviacijos saugumo patikra Kauno oro uoste keleiviams tapo greitesnė ir patogesnė, nes čia pilnu pajėgumu įdarbinti trys modernūs trimatės kompiuterinės […]

7 vasario, 2024

Vandens turizmo atstovai pabrėžia, kad Lietuvoje pramoginės laivybos potencialas nėra išnaudotas, o nuo kaimyninių šalių – Lenkijos ir Latvijos – […]

31 sausio, 2024

Pastaraisiais metais drastiškai pasikeitus geopolitinei situacijai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parke įsikūręs memorialas įgauna naują […]

29 sausio, 2024

Tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos ADVENTUR 2024 metu Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė, jog Sėkmingiausia 2023 […]

26 sausio, 2024

„Iš Vilniaus sausas neišlipsi – būsi kiaurai permirkęs nuo įspūdžių“. Tokiu šūkiu šiemet lankytojus ir vietinių kelionių gerbėjus kviečia Vilniaus […]

26 sausio, 2024

Jau ne vienerius metus bendradarbiaujantys Molėtų turizmo ir verslo informacijos bei Utenos turizmo informacijos centrai naujus metus pradėjo dar vienu […]

24 sausio, 2024

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad 2023-ieji buvo pirmieji metai, kai sektorius nebebuvo […]

19 sausio, 2024

Nuo 2024 metų balandžio 19 dienos keleiviai iš Vilniaus oro uosto galės skristi į Atėnus (Graikija) tiesioginiu reguliariuoju skrydžiu, kurį […]

29 gruodžio, 2023

Po teismų pertvarkos įsigaliojimo penkios teisėjos nesutinka būti perkeltos į kitus teismų rūmus. Teisėjos tvirtina informavusios prezidentūrą kokiuose teismuose po […]

27 gruodžio, 2023

Trečiadienį po beveik 20 metų pertraukos iš Vilniaus į Rygą išvyko pirmasis traukinys – susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad […]

22 gruodžio, 2023

Kultūros paveldas – tai ant ko stovi dabartis, tai mūsų šaknys, mūsų pagrindas, mūsų ateitis! – sunku būtų paneigti tokią […]

11 gruodžio, 2023

Lietuvos atvykstamasis turizmas atsigauna, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. Pasak jo, nors Lietuvą dar aplanko mažiau užsienio keliautojų […]

Daiva Tankūnaitė, Aušra Česnulevičienė, Henrieta Miliauskienė, Gintarė Gikienė, Vaidotas Gikys, Domas Noreika / Irmos Žvinakienės nuotr.
15 lapkričio, 2023

„Mes esame tarsi slapta Masonų ložė“, – sako panevėžietė Daiva Tankūnaitė, kuri dar 2019 metais gavo pirmąją aukso širdelę, už […]

13 lapkričio, 2023

Žmonės, besikreipiantys dėl Šengeno vizų, netrukus tai darys naudodamiesi internetine plaftorma. Atitinkamiems pokyčiams pirmadienį pritarė Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų […]

12 lapkričio, 2023

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad kelionė metų pabaigoje startuojančiu traukinio maršrutu Vilnius-Ryga turėtų trukti kiek daugiau nei 4 valandas. […]

9 lapkričio, 2023

9-ajame Lietuvos turizmo forume privataus ir viešojo turizmo sektoriaus atstovai pradėjo kurti strateginį turizmo sektoriaus dokumentą – 2030-ųjų Lietuvos turizmo […]