Panevėžio viešojoje bibliotekoje – susitikimas su gydytoja Irena Brogaite
Vasario 19 dieną Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) vyko susitikimas su šeimos gydytoja, Panevėžio krašte vienintele taikančia endobiogeninės medicinos principus, Irena Brogaite.
Viešnia pasakojo jau nuo ankstyvos vaikystės žinojusi, kam kokia žolelė skirta – ką dėti nusibrozdinus kelį, kas tinka skaudant dantį ir pan. Tad nenuostabu, kad pasirinko mediko kelią, kuris 1987 m. ir atvedė ją į Panevėžį: „baigusi mokslus gavau paskyrimą į miesto polikliniką. Atvykusi čia neturėjau nei giminių, nei draugų. Miestas pradžioje man buvo svetimas, jaučiausi vieniša. Tačiau, vėliau tapusi šeimos gydytoja, sutikau daug įdomių žmonių. Susipažinau ir su geležiniu žmogumi tituluojamu triatlonininku Vidmantu Urbonu, kurį ne tik gydau, bet ir padedu rengtis varžyboms ir jų metu. Taip po truputį pamilau šį miestą, kuriame jau 32 metus gyvenu ir dirbu“, – atsidūrimo Panevėžyje aplinkybes pasakojo gydytoja I. Brogaitė.
„Visą laiką galvojau, kad mūsų medicinoje kažkas ne taip: paskiri vaistus, kol žmogus juos vartoja, viskas gerai, bet nutraukus – vėl pablogėja. Tiriamos atskiros organizmo sritys, organizmas suskaidomas į dalis – kardiologai gydo širdį, neurologai – nervus, nefrologai – inkstus, o šeimos daktaras rašo siuntimus. Neieškoma priežasčių, dėl ko blogai jaučiamasi, o bandoma nustatyti diagnozę, remiantis pasireiškiančiais simptomais. Gydymas visiems vienodas, nors kiekvienas esme skirtingas ir individualus. Kiekvienas žmogus unikalus, todėl ir medicina turi būti individualizuota“, – teigė ji.
Sužinojusi apie naują šiuolaikišką medicinos metodą – endobiogeniką, moteris nusprendė ją studijuoti bei taikyti praktikoje.
Ne vienam kilo klausimas, kas gi yra ta endobiogeninė medicina ir kuo ji skiriasi nuo mums įprastos medicinos? Gydytoja I. Brogaitė paaiškino, jog tai sisteminis požiūris į žmogų, jo fiziologiją, visų organizmo funkcijų sąveiką kaip į visumą. Šis metodas taikomas siekiant surasti ligos priežastį ir gydyti ne tik jos pasekmes.
„Mokslo pradininkai gydytojai prancūzai – Jean-Claude Lapraz ir Christian Duraffourd prieš 40 metų pastebėjo, jog kokie mes esme, priklauso nuo mūsų nervų, endokrininės, imuninės sistemų ir hormonų tarpusavio veiklos. Dabar šis metodas taikomas Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Tunise, Meksikoje, JAV. Turime kelioliką endobiogenikos specialistų ir Lietuvoje“, – pasakojo gydytoja I. Brogaitė, pažymėdama, jog tai mokslu pagrįsta medicina.
„Įprastoje poliklinikoje pacientui skirdavau apie 10 minučių, per dieną priimdavau 49 žmones. Dirbant pagal endobiogenetikos principą vienam pacientui reikia skirti net apie 5 valandas, tad darbo dieną priimami vos 2 pacientai. Endobiogeninė konsultacija apima tris paciento vertinimo etapus. Pirmasis – apklausa, kurios metu renkama išsami paciento sveikatos anamnezė, atkreipiamas dėmesys į asmenybės bruožus, gyvenimo būdą. Toliau seka kruopšti ir detali fizinė apžiūra, kuri prasideda net neprisilietus: nuskenuojamas paciento kūnas (nosies, blakstienų ilgis, akių spalva, lūpų putlumas ir, netgi sėdėsena, balsas, tembras, tonas ir žodžių pasirinkimas – svarbi informacija apibūdinant sveikatos būklę. Tuomet atliekamas laboratorinių kraujo tyrimų rezultatų vertinimas. Visa tai įvertinus, konkrečiam pacientui individualiai parenkamas ,,personalizuotas“ gydymas – skiriami augaliniai preparatai (vaistažolių ekstraktai, mišiniai), eteriniai aliejai, nors nesiūloma atsisakyti ir tradiciškai vartojamų cheminių vaistų“, – sudėtingą procesą nupasakojo endobiogenikos specialistė.
Pasak šios mokslo šakos kūrėjų, apie 90 proc. ligų galima išgydyti keičiant gyvenimo būdą (vengiant streso, tinkamai maitinantis, būnant fiziškai aktyviems, naudojant natūralias priemones). Ir tik 10 proc. atvejų reikia cheminių vaistų. Tad kai kuriems pacientams pakanka paskirti vaistinių augalų bei minimaliai pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą.
Gydytojos I. Brogaitės teigimu, dažniausia ligų priežastis – stresas.
„Jei mūsų mintys „geros“, „šviesios“ – gaminasi džiaugsmo hormonai – endorfinas, oksitocinas. O jei žmogus pergyvena, lieja pyktį – streso hormonai noradrenalinas ir kortizolis, kenkiantys sveikatai. Taigi mūsų mintys sveikatina arba susargdina. Todėl ne veltui sakoma, jog optimistas sveiksta be vaistų, o pesimistui ir vaistai nepadeda“, – priminė medikė.
Gausiai susirinkę panevėžiečiai nepraleido progos sužinoti jiems aktualių dalykų, tad medikę užklupo klausimų lavina. Teirautasi jos profesionalios nuomonės apie D vitamino ar žuvų taukų vartojimą, sveikiausią mėsą, nemigą, cholesterolį, gliuteną, kalcinatus ir dar daug visko.
Gydytoja I. Brogaitė prisipažino labai mėgstanti skaityti, tačiau šiuo metu dėl didelio užimtumo tam neturi laiko ir patarė susirinkusiems geriau mažiau žiūrėti televizijos, klausyti radijo, kur eskaluojamos blogos naujienos, verčiau paskaityti knygą. Viešnia atsisveikino palinkėdama pasidžiaugti kiekviena smulkmena ir nenustoti svajoti.
Renginiui pasibaigus visi norintys galėjo įsigyti žurnalo „Senvagė“ naujausią numerį, kurio rubrikoje „Kitas kampas“ pateiktas interviu su bibliotekoje viešėjusia medike.
