liepos 25, 2016
Projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016“ informacija
Paroda „Lietuvių Šveicarija“ įsikūrė Telšiuose

Telšių menų inkubatoriaus galerijoje duris atvėrė Šveicarijos lietuvių fotonuotraukų paroda „Lietuvių Šveicarija“. „Tai mūsų tiltas į Tėvynę, netrukus minėsiančią savo valstybės atkūrimo 100 – ąsias metines“, – sako organizatoriai iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės.

Parodoje pristatomos istorinės ir šių dienų fotografijos, nušviečiančios reikšmingus reiškinius, čia užfiksuotos negrįžtamos akimirkos.

„Telšiai – mano gimtasis ir mylimiausias miestas. Šveicarijoje gyvenu nuo 1999 m. Mažame, bet labai jaukiame mieste. Esu prijaučianti fotografė, mėgstanti gamtą ir gyvūnus. Ypač karves ir šunis“, – sako viena iš parodos organizatorių Vilma Kinčiūtė – Kern. Jos iniciatyva telšiškiai parodą gali išvysti pirmieji.

Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. „Jaučiuosi kaip namie. Esu kilusi ne iš šio krašto, bet iš Žemaitijos, – žemaitiškai pasisveikino ir prakalbo J. Caspersen. – Parodą sukūrė mūsų bendruomenės nariai, tie, kurie eina į darbus, augina vaikus, bet sugrįžę į savo trobas galvoja, kaip reikia išlikti lietuviu. Čia pristatome, ką mes veikiame, kokius organizuojame renginius, o su jūsų kraštiete Vilma niekaip kitaip ir nekalbame kaip tik žemaitiškai. Galima pasakyti, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenė laikosi ant žemaičių pečių. Iš viso šalyje yra apie 1500 lietuvių, o bendruomenės veikloje dalyvauja apie 160“.

Ekspozicijoje iš viso yra 44 nuotraukos. Paruošta nemažai koliažų, nes, kaip minėjo J. Caspersen, yra tiek nuotraukų, kad jų neįmanoma visų sutalpinti. Parodoje pristatyti Danutės Gudauskienės, Ilonos Katkienės, dr. Lijanos Tagmann, Dianos Brunner, Rimo Sukarevičiaus, Ritos Meyer, Laimos Jokimaitės – Tikuišienės, Felikso Ostapenko, Eglės Dranevičienės, Vilmos Kinčiūtės – Kern darbai.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė išsamiai ir su užsidegimu pristatė parodą, džiaugėsi jų šalyje vykstančiais renginiais, atviravo, jog kiekvienas Šveicarijos lietuvis stengiasi išsaugoti savo gimtąją kalbą, o apie šalies grožį sakė taip: „Tai vaizdai, prie kurių neįmanoma priprasti. Nugyvenus net 20 metų, galima nustebti ir spoksoti į šį grožį. Nuostabūs yra ne tik kalnai, bet ir rūkas“.

Šveicarijos lietuvių bendruomenės parengta fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“ siekia atvaizduoti Šveicarijos lietuvių gyvenimą ir veiklą, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas praeityje ir šiandien. Joje taip pat atsispindi šiandieninių Alpių šalies lietuvių patirtys ir kūryba, gimusi antruosiuose namuose – Šveicarijoje.

Nuotraukose matomos žymios asmenybės, prisidėjusios nepriklausomos Lietuvos idėjai brandinti ir sugrąžinti. Žiūrovą žavi nūdienos Šveicarijos lietuvių gyvenimo aktualijos ir reiškiniai.

Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas dėkojo ir džiaugėsi, kad kilnojamoji paroda pirmiausia atsidūrė ne kitame mieste, o būtent šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje – Telšiuose. Rajono vadovas padėkojo renginio atidaryme dalyvavusiai nepaprastajai ir įgaliotajai ambasadorei Šveicarijos Konfederacijoje Valentinai Zeitler. „Mano sieloje 25 proc. yra žemaičių kraujo, todėl Telšiai man visuomet labai mieli ir brangūs. Manau, kad Šveicarijoje ne sykį išgirsime ne tik mūsų bendruomenės žemaitišką kalbą, bet ir atkeliavusių iš pačių Telšių šnektą bei muziką. Mūsų laukia bendri darbai“, – sakė ambasadorė.

Mero padėkos raštas taip pat įteiktas J. Caspersen, V. Kinčiūtei – Kern ir telšiškei R. Meyer.

Telšiškiai teatralai, muzikantai, dainininkai ne sykį svečiavosi pas Šveicarijos lietuvius papuošti jų švenčių ir grįžo namo su glėbiu nepamirštamų įspūdžių. Ypatingą dieną sveikino Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Telšių žemaičių folkloro kapelos „Rataa“ nariai ir kiti svečiai. Koncertavo Telšių kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“, renginį vedė Telšių Žemaitės dramos teatro studijos SAVI aktoriai.

V. Kinčiūtė – Kern negailėjo padėkos žodžių už pagalbą ir bendradarbiavimą visiems, o ypač Telšių Žemaitės dramos teatro režisierei Laimutei Pocevičienei, kapelai „Rataa“, linksminusiems Šveicarijos lietuvius Joninių šventėje. Kraštietė po renginio atidarymo visus pakvietė pasivaišinti šveicariškomis vaišėmis.

Share Button

liepos 16, 2018

Asociacija „Slinktys” tęsia vasaros literatūrinių renginių ciklą „Su knyga per literatūrinę Europą”, skirtą Europos rašytojams, gyvenusiems Vilniuje.Šis projektas skirtas Vilniaus […]

liepos 15, 2018

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė […]

liepos 13, 2018

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje Vytauto Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“. „Kiekvienas žmogus […]

liepos 11, 2018

Jau penktąkart Marijampolėje birželio 29 – liepos 6 dienomis vyko meno simpoziumas „Marijampolė, Londonas, Niujorkas – idėjų migracija“, sutrumpintai – „Malonny“. Simpoziumo kuratorius […]

liepos 10, 2018

Marijampolės Poezijos parką papuošė šešios naujos skulptūros, kurių autoriai iš Lietuvos, Serbijos, Lenkijos bei Portugalijos. Sukurti nuostabūs meno kūriniai iš akmens ir […]

liepos 10, 2018

XX a. aštuntajame dešimtmetyje religinis disidentinis judėjimas apėmė visą Lietuvą. Ryškiausios to meto asmenybės stojo į kovą už tikinčiųjų laisves […]

liepos 2, 2018

Birželio 25-29 dienomis įvyko ilgalaikio, net keturiolika mėnesių truksiančio projekto “INITIATION – the process of becoming adult from childhood“, kurį […]

liepos 2, 2018

Sekmadienį sostinėje prasidėjo didžiausias valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys – Dainų šventė „Vardan tos…“. Sklidina muzikos, šokių, dainų, susitikimų džiugesio […]

birželio 28, 2018

Nors už lango įsisiūbavo vasara, o dalis tautiečių įsitraukė į Pasaulio futbolo čempionato aistras, grupė neabejingų savo valstybei piliečių atėjo […]

birželio 28, 2018

Birželio mėnesį vienas iš svarbiausių Kinijoje architektūrinių leidinių – mėnesinis žurnalas „World Architecture“ – išleido numerį, skirtą vien tik Lietuvos […]