rugpjūčio 6, 2018
Raimundas Kaminskas
Partizano Algimanto Stankūno – Antanėlio istorija

2018-08-05 Raseinių raj. Ariogaloje vyko Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovotojų sąskrydis „Su Lietuva širdy“, kuriame susitikome ir su Algimanto apygardos Kunigaikščio  Margio rinktinės partizanu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, šauliu Algimantu Stankūnu-Antanėliu (g. 1931). Susitikimo metu Algimantas mums pasakojo savo įdomią lemties istoriją, parodė tam tikrus dokumentus. 1948 metais dar būdamas gimnazistu, jis buvo ištremtas į Sibirą (Irkutsko sritį), bet po kelių mėnesių iš ten  pabėgo, o sugrįžęs į Lietuvą įsiliejo į laisvės kovotojų  gretas.

1950 m. žiemą paskutiniais partizanavimo mėnesiais Algimantas  gyveno su Pandėlio būrio vadu Aleksu Puzinu-Liudviku. Kartą ruošdamiesi žiemai, jie buvo  sutarę iš pažįstamo kolūkio pirmininko  gauti maisto, tačiau buvo išduoti ir pateko į pasalą. Vyko kautynės, kuriose Algimantui buvo  sutrupintas vienos kojos kelis,  jis prarado  sąmonę, tačiau liko gyvas, o būrio vadas Aleksas atsitraukdamas žuvo. Kupiškyje jie abu buvo išmesti Saugumo kieme, kur naktį išgulėjo  ant sniego…

Vėliau po tam tikrų svarstymų  partizaną nuvežė į ligoninę iškart operavo – nupjovė koją. Prasidėjo Algimanto griežtas tardymas bei spardymai. Devynias dienas be jokio maisto, kartais tik vandens duodavo…

1951 metų rudenį su kitais kaliniais jį išvežė į Panevėžio kalėjimą, kuris laukė savo teismo. Tas laukimas buvo  sunkus, o   koja – neturėjo protezo, todėl  lengviau buvo galvoti apie mirtį, o ne apie gyvenimą. Teisme Algimantas net neprašė advokato, tikėjosi, kad nuteis sušaudyti …

Algimantą Stankūną-Antanėlį  teisė karinis tribunolas,  okupantai neturėjo jokios tikslios informacijos, jokių liudininkų, teisė už tai, kad priklausė „banditų gaujai“, kuri nužudė 9 žmones. Teismas negalėjo  inkriminuoti jokio konkretaus nusikaltimo, todėl priskyrė viską, ko negalėjo „pakabinti“ kitiems.

Partizano-šaulio istorijoje buvo ir tokių įvykių,  kai buvo paimtas į nelaisvę vieno miestelio „sovietinio saugumo“ vadas, kuris pateikė nemažai informacijos apie agentūrinę veiklą, kuri vėliau buvo panaudota teisme. 1955 m. teismo sprendimas buvo apskųstas, tačiau jis liko nepakeistas.

Nuteisė 25 metams lagerio. Po J. Stalino mirties, kai buvo peržiūrimos visų politinių kalinių bylos, sumažino 15 metų. Tad  vėl Algimantui teko prievarta išvykti iš Lietuvos, gyventi ir dirbti Sibiro platybėse sutikti ne tik  kriminalinių nusikaltėlių,  bet ir  šviesių  žmonių, nuteistų už savo įsitikinimus, tarp kurių buvo  ir Lietuvos bei Ukrainos laisvės kovotojų.  Garbė Lietuvos laisvės kovotojams, kurie neišdavė savo Tėvynės! Prisiminkime jų žygdarbius ir perduokime garbingą laisvės kovų atmintį ateities kartoms!

Share Button

kovo 14, 2019

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas platformoje „Žinau, ką renku” kandidatams į merus uždavė klausimus apie planuojamas skurdo mažinimo priemones jų […]

kovo 13, 2019

Sausio 12-ąją daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) organizavo „Vaiko […]

kovo 1, 2019

„Diena be mokslo yra tuščiai praleista diena“, – yra sakęs Albertas Einšteinas. Šiemet visos Lietuvos bendruomenės turi galimybę gauti finansavimą […]

vasario 27, 2019

2018 m. duomenimis, didžiosios dalies studentų – beveik 70 proc. – mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, o prie 7 iš […]

vasario 22, 2019

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išleido antrąjį planuotą leidinį „Gamtos vertybės saugomose teritorijose“, kuriame apžvelgiamos vienuolikoje regioninių parkų esančios gamtos vertybės. […]

vasario 16, 2019

Vasario 16-ąją jaunimas iš visos Lietuvos ir Vilniaus tradiciškai susirenka Šventaragio slėnyje į eiseną  „Lietuvos valstybės keliu“. Vien tik iš […]

vasario 13, 2019

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko  dizainerio Viliaus Purono orginalios knygos „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!“ pristatymas. Ši knyga pasakoja […]

vasario 12, 2019

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val. Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.) atidaroma Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta fotografijos darbų […]

sausio 29, 2019

2019 m. sausio 22 – vasario 28 d. Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Mano vilnietiška biografija“, skirta […]

sausio 29, 2019

Nuo 2018 m. pradžios įteisinti universalūs vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą. Nors visoje Lietuvoje vyrauja abiejų tėvų ir 2 […]