8 kovo, 2016

Partizanų generolo sugrįžimai į Kėdainius

2015 m. rudenį ant Kėdainių krašto muziejaus sienos iškilmingai atidengta paminklinė lenta, skirta Lietuvos karininko, partizanų vado, dimisijos brigados generolas Jono Žemaičio-Vytauto atminimui įamžinti. Ne visi žino, kokia buvo jo veikla, tad pateikiame Kėdainių krašto muziejaus darbuotojo, istoriko Vaido Banio straipsnį ta tema.

***

Kėdainiečiai pastaraisiais dešimtmečiais tarsi iš naujo atrado ne vieną asmenybę, savo veikla susijusią su šiuo miestu. Vienas iš jų buvo karininkas Jonas Žemaitis, tarnavęs čia dislokuotame II artilerijos pulke. Kėdainiuose jis subrendo kaip karininkas, gavo pirmąsias profesionalo patirtis, čia nusistovėjo jo pasaulėžiūra.

Būsimajam partizanų generolui artilerijos pulke išmoktos karybos pamokos pravertė ir partizaniniame kare. Žemaitis puikiai orientavosi Kėdainių rajone. Dar tarnaudamas II artilerijos pulke jis su užduotimis vykdavo į įvairius tuometinės apskrities kampelius, sudarinėdamas karinius žemėlapius.

Ir vėliau, jau tapęs partizanų vadu Vytautu, dažnai lankydavosi tuometinės Kėdainių apskrities paribiuose. 1950 m. pavasarį jis persikėlė į rytinį Raseinių apskrities pakraštį, nuolatos palaikydamas ryšį su Maironio rinktinės vadu Juozu Paliūnu-Rytu ir jo globojamu Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio tarybos prezidiumo nariu Juozu Šibaila-Merainiu. Tų metų vasarą Jonas Žemaitis taip pat praleido Ryto „valdose“, Prisikėlimo apygardoje. Griežtos kariškos drausmės ir sauso įstatymo reikalavimai, kuriais garsėjo Rytas, kadriniam karininkui Jonui Žemaičiui buvo taip pat artimi.
Todėl iš Prisikėlimo apygardos jis nusprendė nesitraukti ir partizanams pačiu sunkiausiu metu – žiemą. Kėdainių ir Dotnuvos rajonų pakraštyje Vytautas su gausiu būriu partizanų sutiko ir šv. Kalėdas. Partizanų generolo apsaugos būrio vadu netrukus buvo paskirtas Antanas Kvedaras-Tautvydas, kilęs iš Krakių valsčiaus Šmotiškių kaimo. Prieš pat Naujuosius metus, susidūrime su sovietų kariuomene šis partizanas buvo sunkiai sužeistas. Kovos draugams išnešus ginklo brolį iš kautynių lauko, jis buvo slaugomas Dotnuvos rajone, Užvarčių kaime, pas Aldoną Brazytę.

Čekistai nujautė, kad partizanai yra kažkur netoliese, todėl į apylinkes užsiundė MVD kariuomenę. Kareiviai krėtė sodybas, smaigais badė daržinėse šieną, gyventojams grasino sušaudymu, jei jie nenurodys bunkerių. Tačiau partizanų vadas nepanikavo, iš krečiamų apylinkių nesitraukė ir sulaukė pavasario.

Kovo 3 d. Jonas Žemaitis su būriu kovotojų užsuko į šalia Krakių esantį Paskardžių kaimą. Kolūkio brigadininko Stasio Šilkaičio jie paprašė paskolinti arklį su rogėmis. Partizanai ketino sužeistą Tautvydą pervežti į Pilsupius, o pats vadas ketino traukti toliau, į Šmotiškėlių kaimą. Tačiau Pilsupiuose jie kaktomuša susidūrė su kareiviais. Tautvydas vėl buvo sužeistas, buvo prarasti svarbūs vadovybės dokumentai, tačiau jie patys sėkmingai pasitraukė. Jonas Žemaitis dar tą pačią naktį pasiekė Paliepius, iš kur patraukė į Tytuvėnų apylinkes. Ten pabuvęs kelias savaites, balandžio mėnesį jis vėl atvyko į Kėdainių rajoną. Šlapaberžėje jis susitiko su Vyčio apygardos vadu Broniumi Karbočium-Bite ir Rytų Lietuvos srities vadu Jonu Kimštu-Žalgiriu. Be įvairių organizacinių reikalų, čia buvo aptartos ir teritorinės pasipriešinimo struktūros ribos. Riba tarp Rytų ir Vakarų sričių ėjo beveik per patį Kėdainių rajono vidurį.

1951 m. pavasaris buvo paskutinis kartas, kai Jonas Žemaitis buvo sugrįžęs į Kėdainių apylinkes. Jis nuolat keliaudavo inspektuodamas dalinius ir keisdamas buvimo vietą. Sovietinės Lietuvos saugumo ministras Piotras Kapralovas įsakė Dotnuvos, Ariogalos ir aplinkinių rajonų MGB skyrių viršininkams suimti vietinių kovotojų vadovybę, tikėdamasis iš jų išgauti žinias apie Joną Žemaitį. Žinoma, šis įsakymas buvo neįvykdomas, o partizanų generolas ir toliau buvo nesugaunamas: netikėtai pasirodydavo tai vienur, tai kitur ir vėl ilgam pradingdavo.

Partizaniniai keliai Vytautą nuvedė į Žemaitiją. Nesugaunamąjį vadą čekistai sugebėjo suimti tik po poros metų, kai po infarkto jis tapo invalidu. Toli nuo dabartinio Kėdainių rajono ribų nenutolo kiti Jono Žemaičio bendražygiai, tokie patys „nepagaunamieji“. Rytas 1952 m. rudenį žuvo Padotnuvyje. Vienas didžiausių partizanų autoritetų Merainis, gyvenęs Devynduoniuose, Žibartoniuose ir kitose apylinkėse, žuvo 1953 m. vasario 11 d. Dovydų miške netoli Okainių.

Vaidas Banys, istorikas, Kėdainių krašto muziejaus darbuotojas


LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

Kino teatras „Saulė“, 1968 m. V. Sparnaičio nuotr., iš asmeninės N. Švambarienės atvirukų kolekcijos
20 kovo, 2024

Šiuolaikinei visuomenei kinas yra eilinė pramoga, tačiau tarpukariu tai buvo to laiko sensacija ir išskirtinis naujienų šaltinis. Žmonės mažai kur […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

2024 m. Simne J. E. kardinolas S. Tamkevičius / LGGRTC darbuotojų nuotr.
19 kovo, 2024

Kovo 19 d. sukanka 52-eri metai, kai pasirodė pirmasis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidinio numeris. Tai buvo svarbus pogrindinis leidinys, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 kovo, 2024

Seimas buvusią švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę paskyrė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininke. Už siūlymą […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

15 kovo, 2024

Pasibaigus geležinkelio ruožo Gaižiūnai-Kaišiadorys rekonstrukcijai, populiaraus maršruto Vilnius–Ryga traukinys šioje atkarpoje galės judėti greičiau, todėl atsirado galimybė papildomai sustoti Jonavoje […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

14 kovo, 2024

Seimas svarstys parlamentaro Domo Griškevičiaus pateiktas įstatymų pataisas, sudarančias galimybę iš miestų bei miestelių reprezentacinių vietų deramai perlaidoti Sovietų Sąjungos […]