Pasakų kūrimo virtuvė su Pauliumi Juodišiumi

Gegužės 9 dieną Panevėžio miesto „Židinio“ bibliotekoje  mažųjų skaitytojų laukė dar vienas smagus  renginys – susitikimas su vaikiškų knygelių – „Amarėlio pyragas”, „Penktadieniais apelsinus sapnuoti draudžiama” bei „Puškutis ir žaliojo rutuliuko paslaptis” kūrėju bei dailininku Pauliumi Juodišiumi. Svečias taip pat yra išbandęs restauratoriaus, akmentašio, darbų mokytojo, staliaus, apsaugos darbuotojo, pardavėjo, statybininko ir net vaikų darželio virėjo profesijas. Šalia pažinties su šia „marga“ į svečius atvykusia asmenybe, laukė ir įdomi kūrybinė edukacija.

Renginio metu visi po detalę, po siužeto vingį, vienas kitam pagelbėdami, prieštaraudami bei papildydami, naudodami įvairias išraiškos priemones – žodį, muziką, dailę – kartu sugebėjo viską sklandžiai supinti į visumą. Juk istoriją galima ne tik parašyti, nupiešti, suvaidinti, bet ir sugroti…

Tačiau apie viską iš pradžių.

P. Juodišius, pašmaikštaudamas pasistatė molbertą ir pradėjo pamoką – nepamoką, kurios metu vaikai, sumaniai vadovaujami dailininko, kūrė bendrą istoriją. Jai reikėjo sugalvoti naują šalį bei gyventoją su jo draugais, darbu ir pomėgiais.

Pirmiausia buvo sumanytas pagrindinis personažas – dinozauras. Ar tik ne svečio profesionalumą bei talentą norėdami išbandyti, mokiniai dinozaurui suteikė daugybę skirtingų, sunkiai derančių bei įsivaizduojamų detalių: tankius antakius, tris plaukus ant galvos, dideles ausis, išsikišusius dantis, storą margą banano formos kūną su paršiuko uodega, mažus čiuptuvus nedidukėse rankose, bitės formos sparnus ir tris kvadratines kojas. Užgniaužę kvapą vaikai stebėjo, kaip dailininkas akimirksniu  į popieriaus lapą perkelia visas jų fantazijas.  

Tuomet išrinko herojui vardą – Trantalas Bunonkikis. Pasirodo, kad šis keistas padaras gyvena Mėnulyje, Šliopansų kaime, Bananų gatvėje ir užima prekybos centro „Muntošas“ valytojo pareigas, o laisvalaikiu rašo istorijas ir siunčia jas visoms Saulės sistemos planetų leidykloms. Galbūt įkvėptas savo vienintelio draugo – Mėnulio dešrelės, Trantalas Bunonkikis aprašė savo knygoje (kuri, beje, tapo bestseleriu) kosminį krepšinį, žaidžiamą su dešrelėmis. Nuo to laiko, ši sporto šaka tapo reali ir labai populiari – mėnulyje net vyksta kosminio krepšinio lygos varžybos. Štai tokia keista istorija buvo sukurta.

Vėliau mokiniai pasigamino savo kurtos istorijos personažų – mėnulio krepšininkų – originaliai išgražintas kaukes ir muzikos instrumentą – tikrą grojantį trimitą. Ir tada, šiek tiek pasipraktikavę, pajutę ritmą, visi kartu sukūrė ir, dailininkui Pauliui pritariant gitara, sudainavo originalią dainą apie pagrindinį muzikinės pasakos veikėją – Trantalą Bunonkikį.

P. Juodišius atsivežė savo paties pagamintų ir vis kitaip išskirtinai skambančių varpelių, būgnų ir būgnelių, skudučių ir barškučių, styginių, mušamųjų ir pučiamųjų instrumentų, kurie buvo vaikų smalsiai apžiūrinėti.

Renginyje netrūko fantazijos ir šurmulio. Vaikai galėjo kaip reikiant išsišūkauti, išdykauti, taip išliedami savo kūrybinę emociją.