14 sausio, 2015
Žemės ūkio ministerijos informacija

Pasaulinės parodos lankytojams – lietuviškasis šakotis, alus ir verbos

Prabėgo metai ir vėl Berlyne šurmuliuos bene didžiausia žemės ūkio paroda „Žalioji savaitė 2015“. Jubiliejinėje – 80-oje parodoje ketinama pristatyti plačiausią produktų ir paslaugų asortimentą žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės srityse.

Šiemet moderniai įrengtame Lietuvos stende parodos svečiai ir lankytojai galės paragauti ekologiškų mėsos produktų, imbierinio alaus, medaus arbatų. Taip pat galės pasigrožėti tautinėmis verbomis, lietuviškais mezginiais, gaminiais iš medžio ir keramikos ir stebėti šakočio kepimo procesą.

Audronės Žilienės ekologinis ūkis jau ne vienerius metus tarptautinėse parodose pristato savo gaminius, tad lankytojai žino, kad čia galima bus paragauti ir lietuviškų skilandžių, ir rūkytų dešrų. Audronė ir Kazys Žiliai mėsos gamybos ir prekybos verslu užsiima beveik 20 metų. Tai – šeimos verslas, aprėpiantis produkcijos gamybą nuo lauko iki vartotojo stalo. Ūkininkai augina genofondines Lietuvos baltąsias kiaules ir šarolė mėsinius galvijus. Užauginti gyvuliai skerdžiami savoje skerdykloje. Kas mėnesį Žiliai perdirba maždaug toną mėsos – nuosavame mėsos perdirbimo ceche pagal senovinius receptus gamina rūkytus kiaulienos ir jautienos mėsos gaminius. Nedideliais kiekiais prekiauja ir šviežia mėsa. Žiliai savo mėsos gaminiais prekiauja ūkininkų turgeliuose, mugėse, kai kuriuose prekybos centruose.

O prie rūkytų mėsos gaminių puikiai tinka alus arba gira. Kas labiau pabrėžia mėsos skonį, galės atsakyti tie, kurie apsilankys Lietuvos stende. Apie imbierinio ar tamsaus alaus su medumi gaminimo subtilybes lankytojams galės papasakoti aludarė iš Pakruojo r. Kristina Grigonienė, ji atstovaus A. Grigonio individualiai įmonei. 1999 m. įkurta įmonė yra sertifikuota A kategorijos tautinio paveldo produktų, alaus gaminimo amato puoselėtoja. Senovę menantis gyvasis Pakruojo krašto naminis alus gaminamas tik iš natūralių produktų. Kaimiškas alus išsiskiria individualiu skoniu, nes yra daug subtilių būdų sukurti visiškai savitą ir nepakartojamą alų. Grigonių alus turi kultūrinio paveldo statusą ir vilioja tuos, kam brangios protėvių tradicijos. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse kaimo alaus gamyba jau sunykusi.

Nematėte kaip pagaminamas tradicinis lietuviškasis šakotis? „Žaliojoje savaitėje“ šio saldaus spygliuočio kepimo procesą demonstruos Laimutė Sadauskienė. Jos gaminys yra įvertintas tautinio paveldo produkto sertifikatu. Kaip ir kiti mažesni gamintojai, L. Sadauskienė neplanuoja didelio eksporto, tačiau  investuoja į kepyklos atnaujinimą bei kokybės išlaikymą, o parodoje ketina dalyvauti tam, kad parodytų Lietuvos išskirtinumą.

Šakotis – tai gardus desertas, tad puikiai tiks prie natūralios medaus arbatos, kurią pristatys UAB „Apiterapijos centras“. UAB “Apiterapijos centro“ mokslininkai – farmacininkai įgyvendino išskirtinę idėją gaminti maisto produktus, kurie sveikatina žmogaus organizmą, stiprina imuninę sistemą. Gamyboje visiškai nenaudojamos kvapiosios sintetinės medžiagos ar cheminiai konservantai. Produktų pagrindą sudaro tik natūralūs augalų ekstraktai ir natūralus medus.

„Žaliojoje savaitėje“ ketinama pristatyti ir lietuvišką kosmetiką, kurią gamina įmonė UAB „EVIJA & Partner“. Jų apsauginiai kremai gaminami iš natūralių medžiagų.

Parodos „Žalioji savaitė“ lankytojus jau daugelį metų tradiciniais lietuviškos virtuvės patiekalais bei tautine dvasia alsuojančia aplinka džiugina UAB „Bernelių užeiga“. Mesdama iššūkį šiuolaikiniam gyvenimui ir populiarindama Lietuvos tautinį paveldą, bendrovė parodos lankytojams paruoš didžkukulių, duonos kepalėlyje patieks senoviškos baravykienės, pavaišins rankų darbo meduoliais, kmynais ir ajerais kvepiančia kaimiška duona, gira, žolelių arbata, gilių kava ir kitais pagal senovinius receptus pagamintais patiekalais bei užkandžiais.

Kuriantis Žmogus yra stebuklas, dovanojantis stebuklus kitiems. Tuo galės įsitikinti kiekvienas parodos „Žalioji savaitė“ lankytojas, užsukęs į Lietuvos ekspoziciją, kurią puoš kūrybingų amatininkų ir tautodailininkų, saugančių ir puoselėjančių liaudies meno tradicijas modernėjančiame šių dienų pasaulyje, savo rankomis sukurti tautinio paveldo gaminiai, bus demonstruojama jų atlikimo technika. Roma Gudaitienė pristatys šiaudinius sodus, žvaigždes, eglutės žaisliukus, popieriaus karpinių paveikslus, Agata Granicka – verbas, Ramutė Kraujalienė – puošybos detales. Ne vienoje parodoje ar mugėje dalyvavę tautodailininkai jau įsitikino – kokybiški, pagal senąsias lietuviškas tradicijas pagaminti aukšto meninio lygio dirbiniai yra paklausūs. Juk kiekvienam žymiai maloniau liesti su meile ir dėmesiu pagamintą vienetinį, kruopščiai rankomis pagamintą dirbinį. Žmonės jau „atsikando“ daiktų, pagamintų iš plastiko ar kitų dirbtinių medžiagų, todėl pamažu grįžta prie tų, kurie buvo įprasti mūsų seneliams bei proseneliams. O patirtis rodo, kad vokiečiai gerai suvokia unikalių rankų darbo gaminių vertę.

Lietuvos stende netruks ir puikiai iš prekybos tinklų lentynų vartotojams pažįstamų produktų. „Žaliojoje savaitėje“ ketinama pristatyti pieno produktus, gėrimus, saldumynus. Lietuviški gaminiai garsėja savo kokybe visame pasaulyje, tarptautinė paroda – tai galimybė dar kartą užsienio vartotojams priminti, parodyti tai, ką Lietuvoje turime geriausio.

Lietuvos nacionaliniame stende savo produktus ketina pristatyti Lietuvos mėsos bei pieno produkcijos gamintojai, tautinio paveldo gaminius demonstruos nedidelės individualios įmonės ir dar kartą pasauliui patvirtins, kad Lietuvos produkcija yra kokybiška, patikima, saugi, o amatininkų rankomis kurti dirbiniai unikalūs savo istorija bei kūrimo procesu.

Lietuvos ekspozicijoje bus pristatyti ir įmonių, eksportuojančių pieno ir mėsos gaminius, saldainius, produkcija.

AB „Pieno žvaigždės“, įkurta 1998 metais, šiuo metu yra viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbėjų Baltijos šalyse. Po savo vėliava ji vienija gamybos filialus: Kauno pieninę, „Panevėžio pieną“, Mažeikių pieninę ir Pasvalio sūrinę. Įmonėje dirba daugiau kaip 2000 darbuotojų. „Pieno žvaigždės“ kasdien gamina daugiau negu 500 pavadinimų pieno gaminių. Tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose (Baltijos šalyse, Rusijoje, NVS, Europos Sąjungoje, Japonijoje ir JAV) įmonė garsėja kokybišku įvairių rūšių pienu, kefyru, sviestu, grietine, varške, jogurtais, pieniškais desertais ir fermentiniu sūriu. Įmonė taip pat eksportuoja lieso pieno ir išrūgų miltelius.

 Vienos didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje – AB „Žemaitijos pienas“– ištakos prasidėjo 1924 metais. Per daugelį metų sukaupta darbo patirtis ir unikalios receptūros šiandien leidžia vartotojams pateikti platų produktų, pasižyminčių puikiu skoniu ir aukšta kokybe, asortimentą. Šiuo metu įmonė gamina per 200 pavadinimų naujų ir jau vartotojų pamėgtų pieno gaminių. Įmonės tituluočiausias gaminys – kietasis sūris DŽIUGAS – daugelyje šalies ir tarptautinių parodų pelnė aukščiausius laimėjimus. Viena iš AB „Žemaitijos pienas“ sėkmingo gyvavimo priežasčių yra intensyvus eksportas į užsienio šalis. Populiariausi ir daugiausi eksportuojami – bendrovės gaminami fermentiniai sūriai.

 UAB „Marijampolės pieno konservai” yra vienas didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Įmonės procesų struktūra užtikrina didelio masto gamybos apimtis. Naudojamos technologijos leidžia užtikrinti gaminamos produkcijos kokybę, kuri atitinka Lietuvos, Europos Sąjungos ir NVS šalių standartus. Vidaus rinkoje įmonė sėkmingai dirba su stambiausiomis prekybos sistemomis, tačiau didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama į Latviją, Estiją, Kazachstaną, Uzbekiją, Čekiją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, Libiją, Belgiją, Daniją, Kanadą, Afriką ir kt.

AB „Krekenavos agrofirma“ istorija siekia tris dešimtmečius. Šiandien po daugiau kaip 22 tūkst. kv. m plotą užimančios įmonės pastatų stogu įsikūrusi didžiausia Lietuvoje kiaulių ir galvijų skerdykla, mėsos išpjaustymo, pakavimo cechai bei termiškai apdorotų mėsos produktų gamybos padalinys. Šiuo metu bendrovė yra didžiausias šviežios mėsos tiekėjas Lietuvoje, užimantis daugiau nei pusę šalies šviežios mėsos rinkos ir dalį termiškai apdorotų mėsos gaminių rinkos.

 Vilniaus rajone, Dūkštose įsikūrusi UAB ,,Biovela“ veiklą pradėjo kaip nedidukė šeimos įmonė, turinti vos keliasdešimt darbuotojų. Šiuo metu ji yra tapusi modernia ir novatoriška bendrove, sėkmingai ir užtikrintai įsiliejusia į Lietuvos bei užsienio šalių rinkas. Bendrovėje nuolat diegiami modernūs, pažangūs įrengimai, investuojama į specialistų tobulinimą, visi gamybos procesai bei kokybės kontrolės mechanizmai atitinka ES reikalavimus. Įmonė gali pasigirti didele mėsos gaminių įvairove – asortimentą sudaro vytinti, rūkyti, virti, marinuoti, kulinarijos gaminiai. Įmonė mano, kad didžiausias jos pranašumas yra naujausia technologinė įranga, leidžianti kurti ir diegti naujus kokybės, skonio standartus, formuoti naują vartotojų požiūrį į mėsos gaminius.

 UAB „Rūta“ yra ilgiausia istorija besididžiuojanti konditerijos įmonė Lietuvoje, gaminanti įvairių rūšių, skonių ir formų saldainius. Saldainių fabrikas per šimtą metų išaugo nuo mažytės dirbtuvėlės iki įmonės, kurioje dabar dirba daugiau kaip 220 darbuotojų, veikia 7 gamybiniai cechai, technologinė ir mikrobiologinė laboratorijos. „Rūtos“ asortimentą sudaro apie 300 skirtingų rūšių gaminių. Atsižvelgiant į besikeičiančius pirkėjų poreikius, asortimentas kasmet papildomas. Derinant senąsias saldainių tradicijas bei patirtį su šių dienų tendencijomis, nuolat tobulinamos gamybos technologijos, parenkamos įvairesnės žaliavos. Ieškant originalių gaminių, bendradarbiaujama su Lietuvos ir užsienio mokslininkais. „Rūta“ pirmenybę teikia natūralumui, ekologijai ir lietuviškoms žaliavoms.

Aukščiausios kokybės mėsos produktų gamybos ŽŪB „Delikatesas“ – viena seniausių mėsos perdirbimo įmonių Šiaurės Lietuvoje. Joniškio kraštas, kur „Delikatesas“ įsikūręs, nuo seno garsėja mėsos perdirbimo tradicijomis. „Delikateso“ gaminių asortimentas itin gausus. Dauguma produktų gaminami iš aukštos kokybės nešaldytos žaliavos. Vartotojams siūloma įvairių gaminių ir iš įprastinių mėsos rūšių, ir iš retesnių, išskirtinių – elnienos, arklienos. Svarbiausias gaminių išskirtinumas – natūralūs prieskoniai ir priedai.

Seniausias alkoholinis gėrimas pasaulyje, vadinamas šiaurės Europos vynu, gaminamas iš medaus ir vandens? Tai midus. Šis gėrimas – tai vienas iš tradicinių lietuviškų gaminių, jo taip pat galima bus paragauti parodoje „Žalioji savaitė“. Renkant suvenyrą iš Lietuvos, greta gintaro, lino dirbinių ar šakočių rikiuojasi ir lietuviško midaus butelis. Viena iš bendrovių, kuri jį gamina – tai UAB „Lietuviškas midus“. Įmonės steigėjas ir savininkas – Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Pagrindinė įmonės veiklos sritis: alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamyba, jų didmeninė ir mažmeninė prekyba.


28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias […]

28 kovo, 2024

„Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

21 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. […]

21 kovo, 2024

Prieš daugiau nei 20 metų mažame sandėlyje veiklą pradėjusi plastikinių pakuočių gamintoja „Plastiksė“ šiandien – tarptautinis verslas, teikiantis novatoriškus pakuočių […]

21 kovo, 2024

Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis numato papildomą poilsio laiką – mamadienį (-ius) arba tėvadienį (-ius) – darbuotojams, auginantiems vaikus. […]

20 kovo, 2024

Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindami uždrausti grūdų importą iš Rusijos […]