spalio 8, 2019
Renata Dantė
Pasaulinis IKEA tyrimas: 9 iš 10 lietuvių didžiausia vertybė namuose – privatumas

Privatumas arba tiesiog erdvė ir laikas sau – tai, ką pasaulio ir Lietuvos gyventojai namuose bene labiausiai vertina, rodo šiemet atliktas globalus IKEA „Gyvenimo namuose“ tyrimas. Su tuo sutinka ir žinoma televizijos bei radijo laidų vedėja Gabrielė Martirosian, drąsiai teigianti, kad privatumas jai suteikia galimybę gyventi savo, o ne kitų žmonių gyvenimus. Taip mano ir 9 iš 10 apklaustų lietuvių, teigiantys, kad namuose labiausiai vertina saugumą ir privatumą. Tačiau 35 šalyse atliktas IKEA tyrimas rodo, jog didžiausia kliūtis tam – ne namų dydis ar finansai, o prievolė rūpintis artimųjų poreikiais.

IKEA tyrimas rodo, jog saugumas ir privatumas yra svarbiausi jausmai namuose (tai deklaruoja atitinkamai 94 proc. ir 92 proc. apklaustų lietuvių). Tačiau tik 70 proc. respondentų teigia turintys namie laiko ir erdvės sau. Penktadaliui savo teisę į privatumą realizuoti trukdo pareigos namuose ir nesusikalbėjimas su kitais šeimos nariais.

„Privatumas yra suprantamas skirtingai: vieniems tai laikas sau, kitiems – savaitgalio planų neatskleidimas kolegoms ar anonimiškumo jausmas žmonių būryje. Tačiau to pasiekti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Net dešimtadalis lietuvių mano net neturintys teisės prašyti namiškių pabūti vieni. Nors 77 proc. apklaustųjų teigia, kad būtent privatumas suteikia jiems asmeninę laimę“, – apie tyrimo rezultatus kalba IKEA interjero dizainerių vadovė Eimantė Nemanė. Ji sako, kad daugiau nei pusė apklaustųjų dėl privatumo stokos jaučia nusivylimą. Šiek tiek mažiau jų patiria nerimą. Tačiau IKEA dizainerė įsitikinusi – turint erdvės ir laiko sau namuose, gyvenimo kokybė pagerėja.

Su tuo sutinka ir G. Martirosian, pabrėždama, kad visi turime teisę į privatumą ir patys galime spręsti, kokias ribas jam nubrėžti. Žinomų žmonių gyvenimas neretai atsiduria tarsi po padidinamuoju stiklu, todėl jai artimieji ir namai yra saugumo zona, kurioje jaučiuosi savimi ir šią gyvenimo dalį ypač saugo.

„Turėjo praeiti daug metų ir visko įvykti, kol supratau – už nieką niekam neprivalau atsiskaityti. Taip išmokau drąsiai sakyti žodį „ne“. Esu įsitikinusi: laimė ir meilė mėgsta tylą. Kas vyksta mūsų pačių susikurtoje privačioje erdvėje yra svarbiausias dalykas, kurį nebūtinai turime skelbti visam likusiam pasauliui”, – sako G. Martirosian.

Apsaugo nuo įtampos

Tyrimas atskleidė, kad lietuviams privatumas pirmiausia reikalingas dėmesiui sutelkti (78 proc.), pramogauti (53 proc.), pailsėti (51 proc.) ir atsigauti nuo patiriamos įtampos (47 proc.). O visa tai susikuriant namuose, anot E. Nemanės, užsimezga santykiai su pačiu savimi: erdvė, kurioje gyvename, yra ne tik vieta, bet ir jausmas.

Dizainerei antrina ir G. Martirosian, teigdama, kad namai yra visapusiško poilsio vieta. Juose jaukumas ir interjeras ramina, nejaukia minčių, leidžia susikaupti.

„Mano namuose nuolat dega žvakės, groja patefonas, juose gausu augalų ir neryškaus šilto apšvietimo. Kai išlendu iš spalvingo darbinio šurmulio ir užkulisių, tas privačias akimirkas kartais tiesiog norisi praleisti jaukiai įsisupus į antklodę tyloje“, – pasakoja ji. 

Privatumas namuose yra didelė vertybė, tačiau jo pasiekti šiuolaikiniame pasaulyje tampa sunkiau. Tyrimas rodo – vis daugiau žmonių susiduria su erdvės trūkumu, tad namų pritaikymas skirtingiems poreikiams tampa iššūkiu. 

 Milžiniškų namų nereikia – pakanka planuoti erdvę

Privatumo iššūkiai, su kuriais susiduria lietuviai namuose, yra įvairūs. Ieškodami laiko ir erdvės sau, ketvirtadalis apklaustųjų turi rūpintis kitais, todėl negali atsiriboti. Be to, daugiau nei pusė mažus vaikus auginančių tėvų namuose stokoja privatumo ir galimybės pabūti vieni.

Beveik penktadalis lietuvių pastebi, kad patenkinti privatumo poreikius trukdo skirtingas šeimos narių supratimas, kas yra laikas sau ir pinigų trūkumas. Dalis apklaustųjų sako, kad kartu gyvenantys negerbia jų privatumo poreikio (14 proc.), kitiems tikras iššūkis yra kaimynų keliamas triukšmas. Lietuvos gyventojų laiko ir erdvės sau trūkumą riboja ir namų dydis (15 proc.).

„Siekiant privatumo mažuose namuose, kuriuose gyvena visa šeima, svarbiausia sutarti, kada yra tokios akimirkos, kai kiekvienas šeimos narys gali gauti minutėlę pertraukos. Kitas žingsnis, net mažose erdvėse siūlau sukurti erdves, kurios skirtos tik tam asmeniui ir niekam daugiau – lentynos, kampeliai namuose, kuriuose gali laikyti savo asmeninius daiktus, žinant, kad niekas jų nelies, sukuria saugumo ir privatumo jausmą“, – pataria E. Nemanė ir dalinasi trimis pirmaisiais žingsniais siekiant daugiau privatumo namuose.

3 patarimai, kaip sukurti daugiau privatumo namuose:

  1. Sutarkite su šeimos nariais, kada galite skirti laiko tik sau ir savo poreikiams. Tyrimas rodo, kad efektyviausias yra žodinis prašymas, tačiau dalis respondentų įvardijo, kad jiems gauti laiko sau padeda ir tokie signalai, kaip uždarytos kambario durys, ausinės ar atsisėdimas su knyga.
  2. Kurkite lanksčius namus, kuriuose derės ir privatumas, ir poreikis bendrauti bei būti su kitais. Namai atlieka daugybę funkcijų: bendravimas su šeima, svečių priėmimas, todėl patariama rinktis daugiafunkcius, lengvai transformuojamus baldus, pavyzdžiui, užlenkiamas darbo stalas padės užtikrinti darbo erdvę kai jos reikia, sofa-lova tarnaus kaip laisvalaikio baldas dieną, o naktį atstos lovą, o moduliuojamos sofos – sustatytos iš lengvai perstatomų dalių – leis susikurti savo privatų kampą, ar kaip tik talpins būrį atvykusių svečių. Sukurti privatumo zonas padeda ir garsą sugeriančios širmos, kelis eurus kainuojančios užuolaidos atitveriančios lovą ir pan.
  3. Paskirkite privačios erdvės namuose kiekvienam šeimos nariui. Net mažiausioje gyvenamojoje erdvėje reikėtų sukurti privačius kampelius kiekvienam asmeniui – tai gali būti dalis kambario erdvės, pavyzdžiui, fotelis skaitymui ar darbo stalas, arba nors nedidelė erdvė laikyti savo asmeninius daiktus, žinant, kad jų ten niekas nelies. 2018 m. IKEA tyrimas parodė, kad svarbiausios asmeninės erdvės lietuviams yra sava lovos pusė (27 proc.), darbo stalas (24 proc.), paskirtos lentynos spintoje (15 proc.).

 

Apie IKEA „Gyvenimo namuose“ tyrimą: Tarptautinis „Life at home“ tyrimas IKEA užsakymu 2019 m. buvo vykdomas 35 šalyse. Jame dalyvavo daugiau nei 33 tūkst. respondentų. Tyrimas taip pat atliktas ir trijose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kiekvieno jų apklausiant po daugiau nei 500 respondentų. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti gyvenimo namuose specifiką ir iššūkius skirtingose pasaulio šalyse. Pagal tyrimo įžvalgas vėliau kuriamas tarptautinis IKEA katalogas, projektuojami naujo produktai bei kuriami interjero sprendimai IKEA parduotuvėse, skaitmeniniam turiniui ir kt.

 

 

Share Button


gruodžio 9, 2019

Kažkuris Naujųjų laikų politikas sakė, kad pralaimėjęs perversmas yra maištas, o laimėjęs – revoliucija. Viena ir kita yra kaip ir […]

gruodžio 5, 2019

Per vizitą Jungtinėje Karalystėje pirmoji ponia Diana Nausėdienė svečiavosi Londono lituanistinėje mokykloje „Obelėlė“, kurioje dirba kvalifikuoti pedagogai, mokantys vaikus pagal […]

gruodžio 5, 2019

SBA grupės nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ baigė statyti 17 000 kv. metrų ploto verslo centrą BLC 2 Kaune, […]

gruodžio 5, 2019

Gruodžio 5-oji – visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčiama tarptautinė jaunimo klubų judėjimo LEO diena. LEO judėjimas jungia jaunimo klubus, užsiimančius […]

gruodžio 5, 2019

Pasitikėjimas kibernetiniu saugumu yra pagrindinis iššūkis, su kuriuo pasaulis susiduria skaitmeninėje eroje. Štai kodėl Europoje ir už jos ribų steigiami […]

gruodžio 4, 2019

NATO Faktas: Aljanso 70 metų jubiliejaus minėjimas paženklintas vidiniais nesutarimais tarp didžiųjų NATO šalių-narių. Prancūzijos prezidentas diagnozuoja NATO smegenų mirtį, […]

gruodžio 3, 2019

„Besimokantieji skaitmeninių įgūdžių bibliotekoje visuomet džiaugiasi, kad galės patys susirasti informaciją, kad nebereikės prašyti vaikų pagalbos, pasijaučia savarankiškesni, – sako […]

gruodžio 3, 2019

Nors girdėdami žodį „netektis“ esame pratę įsivaizduoti artimojo mirtį, psichologiškai vertinant netekties samprata – gerokai platesnė. Netekties jauseną gali sukelti […]

gruodžio 3, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Ar egzistuoja Lietuvoje po 30 metų Nepriklausomybės atkūrimo TEISINGUMAS? Atsakymas į Astos Dykovienės straipsnį „Klaipėdos“ (2019-11-25) […]

gruodžio 2, 2019

Lietuvoje susidarius sudėtingai situacijai dėl nelaisvėje netinkamomis sąlygomis laikomų rudųjų meškų skaičiaus, Aplinkos ministerija su pavaldžiomis institucijomis ir nevyriausybinė Lietuvos […]