birželio 3, 2019
Pasitinkant vasarą Dubingiuose – tilto atidarymo šventė su prezidentu A. Smetona

Prasidėjus vasarai suintensyvėja ir vietinio turizmo sezonas. Kasmet vis daugiau lankytojų sulaukiantys Dubingiai šią vasarą pasitinka minėdami net tris miesteliui itin svarbias datas: Dubingiams sukanka 685 metai, miestelio katalikų bažnyčiai – 340, o tiltui per Asvejos ežerą, kuris veda į Dubingius – 85 metai.

Tilto jubiliejaus proga prisimintas jo atidarymas 1934 m. birželio 3 d., kuriame dalyvavo ir pats Prezidentas Antanas Smetona. Surengta tilto atidarymo inscenizacija: tilto prieigose dubingiečiai su duona pasitiko atvykusią pirmąją šalies porą, kuriai ir buvo patikėta perkirpti juostelę. Tiltą barstant gėlėmis, dainuojant liaudies dainas, visi patraukė į miestelio centrą, kur vaikai deklamavo sveikinimo eiles Prezidentui ir jo žmonai. Pastarieji taip pat neliko skolingi: Prezidentas A. Smetona pasakė kalbą, o pirmoji šalies ponia Sofija visus susirinkusius pavaišino saldainiais.

Tilto atidarymo inscenizacijos renginyje vietos bendruomenei talkino eksteisėjų klubo „Temidė“ nariai: buvęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algirdas Auruškevičius, įkūnijęs Prezidentą A. Smetoną, ir buvusi Molėtų teismo pirmininkė Rima Žiautienė, vaidinusi S.  Smetonienę.

Minint tilto 85 metų jubiliejų Asvejos regioninio parko lankytojų centre atidaryta paroda „Fotografija pasakoja: Dubingių tilto istorija“, kurios sudarytoja – jau ne vienerius metus su  Dubingių bendruomene bendradarbiaujanti, į miestelio istoriją besigilinanti ir naujos bažnyčios įrengimu besirūpinanti dr. menotyrininkė Aurelija Rusteikienė.

„Specialiai šiai progai sukurta vaizdo paroda iš daugiau nei 50 istorinių Dubingių tilto nuotraukų. Kodėl toks dėmesys tiltui? Dubingiams tai buvo gyvybiškai svarbus statinys. Kai 1933 metais Prezidentas A. Smetona atvyko į Dubingius, norėdamas pailsėti prie ežero, tilto nebuvo, o persikelti keltu buvo gan sudėtinga. Gyventojai, pamatę prezidentą, kreipėsi pagalbos, nes jau buvo praradę viltį – ankstesnis prašymas apskrities valdybos buvo atmestas. Prezidentas šį norą išpildė ir metų bėgyje per ilgiausią šalyje Asvejos ežerą buvo nutiestas medinis tiltas. Archyvuose rastas Dubingių tilto brėžinys atskleidė autorystę – jį projektavo žymiausias tarpukario Lietuvos inžinierius Anatolijus Rozenbliumas, dirbęs su garsiais to meto architektais: Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, Stasiu Kudoku, Feliksu Vizbaru, Vladimiru Dubeneckiu ir kt. Tai puiki žinia ir dubingėnams, ir visiems, kas domisi tarpukario Lietuvos kūrėjais. Nuo šiol į Anatolijaus Rozenbliumo darbų sąrašą bus įrašytas ir Dubingių tiltas“, – pasakoja A. Rusteikienė.

Minint tilto per Asveją jubiliejų Dubingių krašto gyventojai ir sodybiečiai vėl priminė iniciatyvą – atstatyti ant Dubingių piliakalnio stovėjusį ir su prezidentu A. Smetona siejamą vasarnamį, į kurį ilsėtis atvykdavo nepriklausomos Lietuvos politikai, kariškiai, užsienio svečiai. Antrojo pasaulinio karo metais šį vasarnamį sudegino Armijos Krajovos kovotojai.

Šiemet sukanka 100 metų, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės prezidentu, todėl šie metai yra paskelti Prezidento Antano Smetonos metais – būtų simboliška, jei Dubingių iniciatyvinei grupei šiemet pavyktų sutarti dėl atstatymo darbų. Tikimasi, kad šią idėją palaikys ir išrinktasis šalies Prezidentas.

Kultūra ir istoriniais įvykiais besidomintys turistai Dubingiuose bus laukiami visą vasarą. Čia vyks daugybė renginių: Dubingių 685 metų jubiliejaus šventė su LKC vadovų choro teatralizuota tautinių kostiumų programa, Sakralinės muzikos festivalis, Pažaislio festivalio koncertas, valstybinių švenčių minėjimas, Joninės ir t.t.

Asvejos regioninio parko lankytojų centre nuolat veiksianti paroda „Fotografija pasakoja: Dubingių tilto istorija“ – viena naujausių ,,Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondo“ socialinių iniciatyvų įgyvendinamų Dubingiuose. Šiuo, kaip ir ankstesniais projektais, siekiama prisidėti prie istorinio Dubingių miestelio atgaivinimo. Verslininkų Rusteikų įkurtas fondas rūpinasi ir naujos Dubingių bažnyčios statyba, nes senoji praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje sudegė iki pamatų. Šiuo metu jau baigti naujos bažnyčios statybos darbai, sutvarkytas šventorius, baigiamas įrengti vidus. Tikimasi, kad visi meno kūriniai bažnyčios interjere bus įkurdinti dar šiais metais.    

 

Share Button

rugpjūčio 17, 2019

Rugpjūčio 10 d. Turmanto seniūnija, Lietuvos lenkų sąjungos ir rusų bendruomenės aktyvistai, kultūros namų, bibliotekos darbuotojai surengė nuostabią šventę, skirtą […]

rugpjūčio 13, 2019

Prieš 150 metų, 1869 metų rugsėjo 20 dieną Malaišiuose, Svėdasų valsčiuje (Anykščių raj.) gimė rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, visuomenės […]

rugpjūčio 5, 2019

„Su Lietuva širdy“ – sąskrydis, jau dvidešimt devintąjį kartą sukvietęs įvairaus amžiaus žmones iš visos Lietuvos kampelių. Raseinių rajone, Ariogaloje, […]

liepos 31, 2019

Ignalinos šventėse dažnai džiaugiamės savo talentingais žmonėmis, kuriančiais mums šventę, tačiau visada smagu, įdomu pamatyti ir  į svečius atvykusius kitų […]

liepos 30, 2019

Turmante vyko jau penkioliktąjį kartą Lietuvos lenkų kultūros festivalis, kurio tikslas ne tik puoselėti ir saugoti Lietuvos lenkų tautos tradicijas […]

liepos 29, 2019

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijoje vyko Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos XV kongresas: „Marija – vilties Mokytoja“. […]

liepos 22, 2019

Šeštadienį Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje vėl gaudė vargonai. Bažnyčios istorija pradedama nuo 1600 m., kai Breslaujos žemės teismo […]

liepos 16, 2019

Klaipėdoje gimęs ir visą gyvenimą pajūryje praleidęs Igoris jau 12 metų dirba gidu bei organizuoja edukacines programas, tačiau, kaip pats […]

liepos 15, 2019

Liepos 14 d. Zarasų raj. Baltriškių kaime vyko S. Lozoraičio senjorų akademijos atstovų ir kitų kauniečių  susitikimas su Tiberiados broliais. Susitikimo metu vyko pokalbis […]

liepos 12, 2019

Su Aldona Žiliukiene pažįstamos jau seniai. Dažnai susitinkam įvairiuose renginiuose. O besišnekučiuodamos ir bendrumų daug suradome… Žinau, kad ji projekto […]