sausio 9, 2019
Eglė Ladigienė
Paskelbti talentingiausi šalies liaudies menininkai

Žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2018 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatus ir prizininkus. Iškilminga ceremonija vyko sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, Širvintų kultūros centre. Pasipuošti garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu – aukso vainiku – siekė net 27 senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai.

„Visi jau įpratome džiaugtis susiklosčiusia simbolika ir vadinti karaliais geriausius praėjusių metų meistrus, per Tris karalius vainikuojamus auksuotais, gintaru inkrustuotais vainikais. Šiemet parodoje dalyvavo gausus būrys liaudies menininkų su tikrai stipriais darbais. Komisijai iš gausybės kūrybiškų ir lygiaverčių darbų buvo sunku atrinkti verčiausius. Laimėjo meniškiausius ir įdomiausiai tradiciją atspindinčius kūrinius pristatę meistrai. Tačiau ne tik trys iškiliausieji, bet ir likusieji per žingsnį kitą nuo aukščiausio apdovanojimo bus įnešę gražų ir ryškų indėlį į visų mūsų puoselėjamą tradicinės liaudies dailės lobyną“, – sakė konkurso organizatorė, komisijos narė dr. Teresė Jurkuvienė.

Geriausiais meistrais paskelbti ir aukso vainikais vainikuoti: skulptorius Valdas Bandza iš Kelmės, audėja Edita Dapšienė iš Šiaulių ir kryždirbys Antanas Viskantas iš Mažeikių.

Antroji vieta už vaizdinės liaudies dailės kūrinius skirta Eugenijui Baniui iš Karmėlavos, trečioji – Vytautui Jackūnui iš Pasvalio.

Antroji vieta taikomosios dailės srityje atiteko Ričardui Grekavičiui iš Kauno, trečioji – Rūtai Indrašiūtei iš Maksimonių kaimo (Varėnos r.).

Antrąją vietą už kryždirbystę pelnė Gintautas Akstinas iš Druskininkų, trečiąją – Andrius Bieliukas iš Kriukų miestelio (Šakių r.).

Konkursinių parodų ciklu, Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanytu ir pradėtu 2005 m., siekiama išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus dažniau ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, drąsiai, savaip jas interpretuoti ir kurti. Šis sumanymas davė gražių vaisių – Lietuvoje netrūksta talentingų meistrų, metai po metų pristatančių įspūdingas savo kūrinių kolekcijas. Tradiciniais raštais marginti audiniai, drožiniai, keramika, tautiniai drabužiai, kryždirbystės meistrų darbai liudija mūsų šalies išskirtinumą pasaulyje.

 

Share Button
Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


gegužės 20, 2019

Gegužės 20-oji šiemet yra simbolinė pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena […]

gegužės 18, 2019

Kai šeimoje auga ne vienas vaikas, tėvams kone kasdien tenka juos taikyti. Nesutarimų nestinga ir vaikui bendraujant su kiemo ar […]

gegužės 18, 2019

Gegužės viduryje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės […]

gegužės 18, 2019

Miestuose esančiose degalinėse raides „Dž“ matomos retai, priešingai nei regionuose. Tokie simboliai būna parašyti prie žymėtų degalų pistoleto – specialiems […]

gegužės 16, 2019

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – […]

gegužės 16, 2019

Gegužės 16 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas kartu su Sausumos pajėgų štabu ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų 1-a rinktine organizavo […]

gegužės 16, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Redaktorės žodis (naujas, svarbus) 2. Svarbiausi Žemaitijos istorijos štrichai – 800 m. (pradžia) 3. Įdomi informacija […]

gegužės 15, 2019

7 procentus. Tokią dalį mūsų pirmojo įspūdžio, anot psichologams puikiai žinomo tyrimo, lemia kalbos turinys. Likusius 93 proc. sudaro kūno […]

gegužės 15, 2019

Lietuvos muziejų asociacijos valdyba 2018 Metų muziejininko vardą už Lietuvos muziejininkystės tradicijų puoselėjimą, inovatyvų reikšmingų dailės paveldo vertybių tyrimą bei […]

gegužės 14, 2019

55-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatu tapo poetas, vertėjas Marius Burokas už eilėraščių knygą „Švaraus buvimo“. 2019 m. gegužės […]