Patvirtinta nauja Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija
Seimas plenariniame posėdyje patvirtino naują Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, kuria įtvirtinamos prioritetinės aplinkos apsaugos politikos sritys ir ilgalaikiai tikslai iki 2030 metų, Lietuvos aplinkos vizija iki 2050 metų.
Iki šiol pagrindinis aplinkos sektoriaus ilgos trukmės planavimo dokumentas buvo Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, Seimo patvirtinta 1996 metais. „Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė, ekonominė, demografinė situacija, aplinkos kokybė, atsirado naujų veiksnių, darančių įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams“, – anksčiau pristatydama projektą yra kalbėjusi aplinkos apsaugos viceministrė Daiva Matonienė.
Kaip pabrėžiama patvirtintame dokumente, per pastaruosius aštuoniolika metų Lietuvos aplinka teršiama vis mažiau, daugiau dėmesio skiriama aplinkos kokybei ir gyventojų teisių į saugią ir švarią aplinką užtikrinimui. „Lietuva pagal sunkiųjų metalų kiekį dirvožemyje, aplinkos oro kokybę priskirtina prie švariausių Europos šalių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos ir pasaulio šalių, kurių gyventojai savo reikmėms vartoja tik požeminį vandenį. Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastarąjį dešimtmetį mažėjo, nors augo ekonomika“, – teigiama strategijoje, kurioje akcentuojama ir apie spręstinas aplinkos apsaugos problemas.
Dokumento strateginis tikslas – pasiekti, kad aplinka Lietuvoje būtų sveika, švari ir saugi, darniai tenkinanti visuomenės, aplinkosaugos ir ekonomikos poreikius. Strategijoje suformuluotos keturios prioritetinės aplinkos apsaugos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.
Strategijoje pabrėžiama, kad apie 77 proc. komunalinių atliekų, kurių didelė dalis yra tinkama perdirbti ar panaudoti energijos gamybai, vis dar šalinama sąvartynuose; Kuršių marios, Baltijos jūros priekrantė, apie du trečdaliai Lietuvos upių ir apie trečdalis ežerų dar neatitinka geros vandens būklės reikalavimų, didžiuosiuose Lietuvos miestuose dažnai viršijamos kietųjų dalelių ir jau nuolat viršijamos benzo(a)pireno koncentracijos normos aplinkos ore. „Dėl neoptimalios žemėnaudos struktūros, savaiminės kraštovaizdžio renatūralizacijos, stichinės urbanizacijos ir kitų veiksnių kai kuriuose regionuose degraduoja kraštovaizdis, prastėja dirvožemio būklė, skurdinama biologinė įvairovė ir ekosistemos. <…> Urbanizacijos procesai Lietuvoje dar nevisiškai atitinka darnaus vystymosi nuostatas“, – tvirtinama Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, strategija tiesiogiai prisidės prie ekonomikos pažangos skatinimo, Lietuvos „žaliosios“ ekonomikos kūrimo; numatyti aplinkos apsaugos politikos tikslai padės verslui kryptingiau, aiškiau, racionaliau planuoti verslą ir ilgalaikes investicijas, pažangių technologijų diegimą.
