1 balandžio, 2015
Marijampolės visuomenės sveikatos centro informacija

Pavasarį pasirūpinkime šulinių vandens kokybe

Vanduo – mūsų gyvybės garantas. Esame vieni laimingiausių pasaulyje, nes Lietuvoje nejaučiame jo stokos – nereikia valyti ir maistui ruošti ežerų ar kitų vandens telkinių vandenį. Iš žemės gelmių išgauname jį gerą. Miestuose, daugiabučiuose vanduo tiekiamas centralizuotai, nuolat tiriama jo kokybė. Lietuvoje labiausiai užterštas kastinių (šachtinių) šulinių vanduo. Daugeliui atrodo, kad nuosavame šulinyje turi būti geras vanduo. Tačiau ne visada taip yra. Ypač susirūpinimą kelia šulinių vandens tarša nitratais.

2014 metais Marijampolės apskrityje ištirta 140 šulinių vandens mėginių, kuriuos maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. 32-iuose mėginiuose azoto grupės junginių – nitratų ar nitritų – kiekis viršijo nustatytas ribines vertes (10 – Marijampolės sav., 4 – Kazlų Rūdos sav., 4 – Šakių raj. sav., 14 – Vilkaviškio raj. sav.). Šie cheminiai junginiai virinant, minkštinant ar filtruojant vandenį nepašalinami. Virimo metu sunaikinami mikroorganizmai, tačiau nitratų koncentracija vandenyje tik padidėja, nes verdant dalis vandens išgaruoja. Be to, nitratais užterštas vanduo neturi jokio specifinio kvapo, spalvos ir skonio. Nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys. Nitritai, patekę į organizmą, virsta nitratais, kurie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu. Jis negali pernešti į audinius reikiamo kiekio deguonies, todėl organizme atsiranda deguonies badas. Dėl šios priežasties gali mėlynuoti lūpos, galūnės, trūkti oro. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių (viduriuojama), dusulys, pamėlsta gleivinė ir oda („mėlyno vaiko sindromas“). Sunkiais atvejais ištinka traukuliai ir kūdikis gali mirti. Suaugusiesiems toks apsinuodijimas pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, galvos skausmu ir kt. Todėl nėščiosios ir auginantieji vaikus turėtų pasirūpinti šulinių vandens tinkamumu vartojant jį maistui. Tuo labiau, kad šulinio vandens kokybės ištyrimas dėl nitratų ir nitritų nėščiosioms ir auginantiesiems kūdikius iki 6 mėnesių nekainuoja.

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti informaciją visuomenės sveikatos centrui apie nėščiąsias ir kūdikius iki 6 mėnesių, kurie maistui naudoja kastinių šulinių vandenį. Visuomenės sveikatos centras organizuoja šachtinio šulinio vandens tyrimą, kuris yra atliekamas Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Apie tyrimų rezultatus informuojami šulinio vandens vartotojai ir pranešimą pateikusi gydymo įstaiga.

Norintieji gerti sveiką ir skanų šulinio vandenį, turėtų tinkamai jį prižiūrėti ir patys rūpintis naudojamo vandens sauga ir kokybe. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja kiekvieną pavasarį ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje. Nepamirškime, kad 20 metrų spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis. Pasitaiko atvejų, kai į šulinį įkrenta naminiai gyvūnai, graužikai, todėl labai svarbu, kad šulinys būtų sandariai uždengtas. Šulinių vandens kokybė labai priklauso nuo jų įrengimo. Yra šulinių, kurie neuždengiami, todėl į juos prikrinta lapų ir šiukšlių, įrengti netinkamose vietose (daubose arba netoli ūkinių pastatų), aplink šulinį neįrengta 2 m pločio akmenų grindinio, betoninės arba asfalto dangos su nuolydžiu nuo šulinio. Rentiniuose negali būti plyšių ir kiaurymių, kad į šulinį nepatektų lietaus ir polaidžio vandens, nuotekų. Kartą per metus rekomenduojama šulinį išvalyti, efektyviausias yra mechaninis šulinio valymas. Šulinio dezinfekcijai galima naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotus ar registruotus ir turinčius autorizacijos ar registracijos liudijimą biocidus. Dezinfekuojamo vandens negalima vartoti, kol nebaigtos visos valymo procedūros, nes jis pavojingas sveikatai. Jei šulinio vanduo netinkamas vartoti, siūloma apsirūpinti saugiu ir kokybišku geriamuoju vandeniu iš giliau esančių artezinių vandeningųjų sluoksnių arba iš kito šulinio, kurio vanduo atitinka saugos ir kokybės reikalavimus.


7 kovo, 2024

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio […]

21 rugsėjo, 2023

Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje, skelbia Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“. Europos ligų prevencijos ir kontrolės […]

13 rugsėjo, 2023

Dauguma Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, kuris yra patikimai apsaugotas nuo taršos, jo kokybė yra griežtai reglamentuota ir […]

GMP tarnybos atidarymas
6 liepos, 2023

Liepos 1 d. oficialiai darbą pradėjo naujoji nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba. Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos […]

29 birželio, 2023

Birželio 29 d., ketvirtadienį, Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmą kartą Lietuvos vaistininkystės istorijoje pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Kodeksą […]

5 gegužės, 2023

Penktadienį gauti pranešimai apie dar 3 legioneliozės atvejus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Du atvejai užfiksuoti Kauno rajone ir […]

Arūnas Dulkys lankėsi Plungėje
23 kovo, 2023

Pirmadienį, kovo 20 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Plungės gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, dviejose pirminės sveikatos […]

Arūnas Dulkys Rokiškyje
22 vasario, 2023

Rokiškio gydymo įstaigose apsilankęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp pirminės ir antrinės grandies […]

6 vasario, 2023

Biržų pilyje įvyko iškilmingi „Metų specialisto“ apdovanojimai, skirti išreikšti padėką visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie […]

17 sausio, 2023

Paskelbti šalyje vykusios viktorinos „Ligų prevencija: žinoti ir tikrintis“ nugalėtojai. Puikias žinias apie ligų prevencijos programas, atsakydamos į klausimus, pademonstravo […]

3 lapkričio, 2022

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyriaus specialistai primena, kad patalpose mikroklimatą lemia trys pagrindiniai […]

4 rugpjūčio, 2022

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie dar du patvirtintus beždžionių raupų atvejus Lietuvoje. Beždžionių raupai diagnozuoti 20–29 m. ir 30–39 m. […]

21 liepos, 2022

Nuo rugpjūčio 1-osios sudaroma galimybė pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika. Toks […]

8 liepos, 2022

Seimui pritarus sveikatos reformai per artimiausius penkerius metus sveikatos sistemą sustiprins daug naujovių: nuo naujų gydytojų etatų iki modernių diagnostikos, […]

SAM apžvelgia COVID-19
21 birželio, 2022

Lietuvoje dominuojanti Covid-19 ligos Omikron atmaina pastarosiomis savaitėmis vėl kilstelėjo sergamumo rodiklius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai ramina: atvejų […]

22 vasario, 2022

Nuo trečiadienio, vasario 23 d., izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą ar […]

8 vasario, 2022

Atsisakyta medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo pagal siuntimams planuojamas lėšas (kvotas), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Sutartinė […]

29 sausio, 2022

Daug metų Lietuvoje dantų protezavimo kompensavimas buvo opi problema – savo eilės žmonės kartais laukdavo po kelerius metus. Pastaraisiais metais […]

29 sausio, 2022

Pastarosiomis dienomis sparčiai augant COVID-19 ligos atvejų skaičiui (paskutinių 7 dienų vidurkis parai – 7185 nauji atvejai), padidėjo ir testavimo […]

28 sausio, 2022

2022 m. vasario 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios atnaujinta ES Skaitmeninių COVID pažymėjimų išdavimo tvarka. Pagal pilną vakcinacijos […]