rugpjūčio 4, 2018
Juozas Žitkauskas
Pažintis su kaimynų baltarusių literatūros klasikais

Asociacija „Slinktys” tęsdama projektą „Su knyga per literatūrnę Europą: pėdsakai Vilniuje” ir pristatydama atskirų Europos šalių rašytojus, gyvenusius Vilniuje, artėjantį antradienį, rugpjūčio 31 d. 18 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje kviečia artimiau pažinti kaimynų baltarusių literatūros klasikus. Tai – rašytojai Jakub Kolas, Janka Kupala, Natallia Arsenneva, Maksim Tank. Šis renginys, jau penktas iš minėto ciklo. Projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms.

Dažnai taip jau susiklosto, kad labiau pažįstame tolimesnių mums šalių literatūras, nei kaimynų. Ne išimtis ir baltarusių literatūra, kuri, beje, yra glaudžiai susijusi su Vilniumi, ypač tarpukario laikotarpiu, kuomet čia skleidėsi pirmieji naujosios baltarusių literatūros žiedai. Neatsitiktinai šiam vakarui pasirinkti keturi rašytojai, atstovaujantys vos ne tą patį laikotarpį. Tačiau ne visų jų kūryboje yra tiesioginių užmuonių apie Vilnių, Lietuvą, bet jų vieni pirmųjų kūrinių sukurti mūsų sostinėje arba čia jie išvydo dienos šviesą.

Janka Kupala (tikr. Ivan Lucevič) – naujosios baltarusių literatūros ir baltarusių literatūrinės kalbos vienas iš pradininkų. 1908-1909 m. dirbo baltarusių savaitraščio „Naša niva” redakcijoje Vilniuje. Jau tada atkreipė į save dėmesį eilėraščiu „O kas tenai eina”, kuris virto neoficialiu baltarusių himnu. Vilniuje rašytojas, jau kaip „Naša niva” redaktorius gyveno ir 1913-1915 metais. Bendravo su lietuvių rašytojais. 1913 m. Vilniuje, „Rūtos” draugijos patalpose, buvo pastatyta J. Kupalos komedija „Paulinka”.

Vilniuje J. Kupalos parašyta nemažai ankstyvųjų eilėraščių, poemų ir kitų kūrinių. Ankstyvoji jo kūryba remiasi baltarusių tautosaka. Jisai laikomas baltarusių tautiniu poetu. Paliko apie 1000 eilėraščių, 19 poemų, 4 pjeses.

Jakubas Kolasas (tikr. Konstancin Mickievič) – vienas iš naujosios baltarusių literatūros pradininkų. Jo poezija ir proza, ypač ankstyvoji, laikoma klasikiniu baltarusių literatūros paveldu. Rašytojas, gimęs 1882 m. netoli Minsko, 1907-1908 metais gyveno Vilniuje, dirbo baltarusių savaitraštyje „Naša niva”. Jis buvo viena iš svarbiausių Vilniaus baltarusių kultūrinio gyvenimo figūrų. 1913-1915 m. dažnai atostogaudavo Pavilnyje, pas žmonos gimines.

Vilniuje. 1906 m. išspausdintas jo pirmasis eilėraštis, išleisti jo pirmieji eilėraščių rinkiniai bei apysaka. J. Kolasas bendravo su lietuvių rašytojais, o jo kūrybą į lietuvių kalbą versta nuo pat XX a. pradžios.

Poetė Natallia Arsenneva, tolima rusų poeto M. Lermantovo giminaitė, Vilniuje praleido savo vaikystę ir jaunystę. Čia baigė baltarusių gimnaziją, studijavo universitete. Vilniuje 1927 metais išleistas ir pirmasis poetės eilių rinkinus „Pad sinim nebam” („Po mėlynu dangumi”), užtikrinęs jai žymios poetės vardą baltarusių literatūroje. 1940 m. poetė areštuota ir ištremta į Kazachstaną, vėliau pasitraukė į Vokietiją, gyveno JAV. Baltarusijoje jos kūryba ilgai buvo draudžiama.

N. Arsennevos poezijoje vyrauja nostalgija, gausu religinių ir mistinių motyvų. Lietuvių kalba kūrinių beveik nėra, keli buvo publikuoti tarpukario Vilniaus lietuvių spaudoje.

Bene vienas žymiausių ir daugiausia savo kūryboje Vilniui bei Lietuvai skyręs dėmesio – poetas Maksimas Tankas (tikr. Javgen Skurko). Nuo jaunystės įsitraukęs į pogrindinę revoliucinę veiklą, 1933-1934 m. buvo kalinamas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau iki pat sovietų okupacijos, Vilniuje ir gyvenęs. Čia jisai išleido pirmuosius savo poezijos rinkinius „Na etapach”(„Etapuose”), 1936 m., „Žuravinovy cvet” („Spanguolių žydėjimas”), 1937 m., „Pod mačtaj” („Po stiebu”), 1938 m. poemas. Nors sovietmečiu buvo oficiali Baltarusijos figūra (Baltarusijos TSR AT pimininkas, Rašytojų sąjungos pirmininkas, akademikas), bet ir to laikotarpio jo poezija turi meninę išliekamąją vertę. Gyvenimo pabaigoje (mirė 1995 m.) rašė apie stalinizmo nusikaltimus, Černobylio katastrofą, palaikė kovą už baltarusių kalbos teises.

M. Tanko kūryboje, ypač ankstyvojoje, yra ne vienas eilėraštis skirtas Vilniui bei Lietuvai, o dienoraščiuose „Kalendoriaus lapeliai” – daug informacijos apie tarpukario Vilnių 1935-1939 m. Poetas draugavo su to laikotarpio Vilniaus lietuvių rašytojais Juozu Kėkštu, Juozu Karosu, Ona Miciūte, Albinu Žukausku. Ne vieną M. Tanko kūrinį jie yra išvertę į lietuvių kalbą.

Renginyje, skirtame baltarusių rašytojams dalyvaus aktoriai Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Eimantas Bareikis, skaitovė Vanda Martins, literatūrologė Alma Lapinskienė, Šalčininkų baltarusių kultūros centro ansamblis „Ranica” (vad. Regina Dmuchovskaja).

Kitas projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje” renginys – rugpjūčio 14 d., skirtas anglų rašytojui Gilbertui Keithui Chestertonui, kuris Vilniuje lankėsi 1927 m. ir šiuolaikiniam italų rašytojui Igoriui Argamantei, gimusiam Vilniuje.

Share Button

kovo 16, 2019

Kovo 15 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir […]

kovo 16, 2019

Kultūros paveldo departamentas, planuodamas kultūros paveldo apskaitą, sudarė šalies kultūros paveldo objektų, kuriems bus rengiama apskaitos dokumentacija ir tikslinami duomenys […]

kovo 7, 2019

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas kartu su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu dvylikai Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusių kūrėjų įteikė Vyriausybės kultūros […]

kovo 7, 2019

Atmintyje dar neišblėso praėjusią vasarą tūkstančių balsais skambėjusios, puoselėti pagarbą tėvynei, jos praeičiai ir žmonėms kvietusios dainų šventės „Vardan tos…“ […]

kovo 5, 2019

Kovo 1 dieną Hanko rotušės galerijoje atidaryta  lietuvių dailės paroda „Lietuvos dailininkai Hanko mieste“. Parodoje eksponuojami 34 tapybos kūriniai, nutapyti […]

kovo 3, 2019

Lietuvos kultūros instituto išleista Rimvydo Laužiko ir Antano Astrausko knyga „Kaip būsimasis Anglijos karalius Vilniuje povus valgė“, kurios dizainą sukūrė […]

kovo 1, 2019

Balandžio mėnesį minėsime Tarptautinę romų dieną. Ta proga Vilniaus centre bus rengiamas pirmas tokio masto romų festivalis GYPSY FEST 2019. […]

kovo 1, 2019

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo Arūnas Gelūnas. Iš trijų pretendentų jis surinko daugiausiai konkurso vertinimo […]

vasario 28, 2019

Šiemet metų geriausiais paskelbti net dvylika Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų bei Čikagos (JAV) lietuvių tautinių šokių ansamblis […]

vasario 28, 2019

2019 m. vasario 27 d. Vilniaus paveikslų galerijoje įvyko Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) visuotinis narių ataskaitinis susirinkimas. Muziejų bendruomenę sveikino […]