gruodžio 29, 2017
Lina Misiulytė, Pagramančio regioninio parko kultūrologė
Piliakalnių metai: Pagramančio regioninio parko piliakalniai

2017-ieji metai buvo paskelbti Piliakalnių metais, tad supažindinti su istorinės Karšuvos žemės turtais – būtina. Istorinė Karšuva, buvęs atskiras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administracinis teritorinis vienetas – tai didžioji dalis dabartinių Šilalės ir Tauragės rajonų, kai kurios Šilutės, Klaipėdos, Kelmės rajonų vietovės.

Šiaurinėje Tauragės bei pietinėje Šilalės rajonų savivaldybių dalyse plyti Pagramančio regioninis parkas – tai nuostabaus grožio miškingi Akmenos ir Jūros upių slėniai, upių vagose grėsmingai putojančio rėvos, smagiuose vingiuose atsivėrusios atodangos bei į aukštus krantų šlaitus užkopę šio krašto garbingos praeities liudytojai – įvairiais amžiais suformuoti paupių piliakalniai. Čia ant aukštų šių upių ir jų intakų slėnių šlaitų kyšulių puikuojasi net 9 piliakalniai. Jų Tauragės krašte yra 15, Šilalės – 34, o Lietuvoje per 900.

Pasak archeologo, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos, Lietuvoje šiandien yra žinomi 903 piliakalniai. Tačiau šis skaičius nuolat didėja, nes nežinomų piliakalnių paieškos ir identifikavimas vyksta intensyviai. Šiame procese dalyvauja įvairūs žmonės – ne tik archeologai.

Pagramančio krašte vyrauja krantinio tipo piliakalniai, t. y. įrengti prie upių ar upelių, dažnai jų santakoje. Archeologų nuomone, tik pavieniai piliakalniai regioniniame parke yra ankstyvojo tipo, dauguma buvo įkurti vėlesniais, Kryžiuočių ordino agresijos, laikais.

XIII–XIV a. kovose prieš Kryžiuočių ordiną formavosi medinių pilių, stovėjusių ant piliakalnių, gynybinės linijos, kurių svarbiausia driekėsi palei Nemuną, o kita buvo nusitęsusi šalia Jūros upės.

Ši pilių sistema buvo itin svarbi, nes saugojo tuometinius į LDK gilumą vedančius kelius. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XIV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis iš Rytų Lietuvos į Žemaitiją pradėjo keldinti valdovo karius – leičius, kurie turėjo papildyti karšuvių pilių karių įgulas ir taip sustiprinti karinius pajėgumus. Jo siųstas didikas Manstas ant Dapkiškių piliakalnio pastatė naują ar perstatė čia anksčiau buvusią pilį, taip uždarė kryžiuočiams vandens kelią į kunigaikštystės gilumą Jūros upe. Brastą per šią upę saugojo ant Matiškių piliakalnio stovėjusi pilis, kuriai vadovavo didikas Mažonas. Tuo pačiu metu leičiai apsigyveno ir Pagramančio apylinkėse – čia jie gynė Pagramančio piliakalnio pilį, kuri kartu su Pūtvės tvirtove, stovėjusia ant dabartinio Indijos piliakalnio, ir Kuturių piliakalnio įtvirtinimais sudarė svarbią dalį gynybinės sistemos, turėjusios užtikrinti vakarinių LDK sienų saugumą. Šią sistemą taip pat sudarė ir kiti Pagramančio regioninio parko Vaičių, Biržų Lauko, Kreivių ir Rekstukų piliakalniai. Ant jų stovėjusios skalvių ir karšuvių pilys per daugiau nei 50 metų atrėmė ne vieną kryžiuočių antpuolį. Medinės pilys ne kartą degė, buvo sulyginamos su žeme, bet vėl atgimdavo ir pastodavo priešams kelią.

Jau seniai ant piliakalnių nebeliko medinių pilaičių, suiro ir jas saugančių medžio smaigų tvoros, o gražiomis legendomis ir neįtikėtinais padavimais apipinti padavimai vis dar mena savo didžią praeitį ir tyliai laukia atidžių lankytojų, kad jiems galėtų atskleisti savo paslaptis.

Šie metai buvo ypatingi piliakalniams, nes jiems buvo skirtas ne vienas renginys. Pagramančio regioninio parko direkcija Piliakalnių metams atminti surengė viktoriną moksleiviams „Pažink saugomas teritorijas“, kultūrinį renginį „Piliakalnių šviesa“, pėsčiųjų žygį „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“.

Pažintinio žygio metu žygeiviai aplankė 4 parko piliakalnius: Pagramančio, Kuturių, Indijos, Kreivių. Juos pristatė savanoriai mokiniai, mokytojos ir vietiniai gyventojai. Esame labai dėkingi Birutei Normantienei, Stasiui Geniui, Tomui Šepučiui, Tauragės „Aušros“ progimnazijos 6–8 klasių mokiniams bei mokytojoms Dalia Macijauskienei ir Vidai Karbauskienei, Sandrai ir Žilvinui Jankams, Jurgitai ir Mindaugui Kvederiams ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie kultūros paveldo žinomumo.

Taigi, esame kraštas, turintis seną istoriją. Piliakalniai tai liudija, turime kuo didžiuotis. Tai ypač aktualu artėjant Lietuvos Respublikos šimtmečiui. Piliakalniai yra tarsi priminimas apie Vasario 16-osios ištakas. Ne veltui Jonas Basanavičius rašė, kad ant piliakalnių sutvirtėjo jo lietuviškumas.

 

Share Button


gruodžio 5, 2019

2019 m. lapkričio 29-30 d. Šilalėje įvyko I Respublikinis suaugusiųjų choras maratonas. Renginys suteikė galimybę klausytojams per 1 parą dalyvauti […]

gruodžio 4, 2019

Paskutinę lapkričio popietę, Obelyno pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai, pakvietė senelius ir prosenelius  į jaukią šventę „Pas močiutę gera, pas […]

gruodžio 2, 2019

Šį savaitgalį ne viename Lietuvos mieste sužibo Kalėdų eglės ir prasidėjo didžiųjų metų švenčių laukimas. Pirmąją kalendorinės žiemos dieną, simboliškai, […]

lapkričio 29, 2019

Tauragės savivaldybėje sėkmingai užbaigtas 900 tūkst. eurų vertės gatvės apšvietimo atnaujinimo projektas. Jį įgyvendinusi nepriklausoma energijos tiekėja „Enefit“ per 4 […]

lapkričio 27, 2019

2020 metai – Žiurkės metai. Linkime pakliūti į turistinius pelėkautus! Išsigraužkite naujus atradimų kelius ir mėgaukitės turistiniais pasiūlymais ir atradimais […]

lapkričio 25, 2019

Kuo svarbus rajonui projektas „Globali Tauragė“ ir kaip ši idėja plėtojama?  Kokia pagalba teikiama sugrįžusiems ir į rajoną dirbti atvykusiems […]

lapkričio 15, 2019

„Padėjote susikurti Facebook, tai dabar ir darbų nėra kada dirbti“, – šypsosi projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymų dalyvė Zita […]

lapkričio 7, 2019

Nuo šiol Tauragės rajono gyventojai turės galimybę dar greičiau ir išsamiau sužinoti apie viešajame sektoriuje skelbiamas laisvas darbo vietas Savivaldybės […]

lapkričio 4, 2019

Spalio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko žinomo TV laidų vedėjo, intelektinių žaidimų kūrėjo bei rašytojo Roberto Petrausko […]

lapkričio 4, 2019

Spalio mėnesį  minima atšvaitų diena, primena, jog pasikeitus oro sąlygoms ir anksti temstant, daugėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, todėl […]