rugpjūčio 8, 2019
Karolina Baltmiškė
Politikė palaiko Druskininkų savivaldybės iniciatyvą išsaugoti kurortą juosiančius miškus

„Savivaldybės mero Ričardo Malinausko kvietimu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai lankėmės Druskininkuose susipažinti su aplinkosauginėmis problemomis, su kuriomis susiduria kurortas, išklausyti konkrečius pasiūlymus, idėjas. Vienas svarbiausių klausimų – kurortą juosiančių miškų, kaip išskirtinio Druskininkų veido, išsaugojimas ir puoselėjimas, jų apsauga nuo plynų kirtimų“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. 

Susitikimo metu meras Ričardas Malinauskas pristatė Druskininkų tarybos priimtą sprendimą dėl kurorto  ribų išplėtimo. „Kurortas plečiamas prijungiant aplink kurortą esančius miškus, ir, be abejo, jie bus priskiriami antrajai grupei, kuriuose visiškai negalimi plyni kirtimai. Tokiam savivaldybės sprendimui labai pritariu. Juk dabar įvažiuojant į Druskininkus nemaloniai nuteikia plynai iškirstas miško plotas, bet kol kas tie miškai, nors yra visiškai arti kurorto, priskirti ūkinių grupei. Ūkiniuose miškuose plynas kirtimas nedraudžiamas, – apie posėdyje aptartą problemą pasakoja Seimo narė. – Įgyvendinus tarybos sprendimą prie Druskininkų būtų prijungta 240 ha valstybinių ir 600 miškų privačių. Savivaldybė siekia, kad plyni kirtimai negadintų kurorto vaizdo. Be to, miškas yra Druskininkų kurorto plaučiai.“

Kaip pažymėjo meras, kurorto išplėtimo projektas, kuriuo ir miestą juosiantiems miškams būtų suteikta antra grupė,  stringa Aplinkos ministerijoje dėl privačių miškų.

„Pagal galiojančią tvarką privatūs miškai negali būti įtraukti į miesto teritoriją. Šią situaciją būtų galima pakeisti, jei mes išmokėtume kompensacijas į miesto teritoriją įtraukiamų miškų savininkams už negautą naudą. Ši suma siektų apie 1 mln. eurų. Mums tai dideli pinigai. Tačiau, sumokėję kompensacijas, mes išsaugotume mišką miesto teritorijoje“, – teigia savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

„Manau, kad Seimas ir Vyriausybė teigiamai įvertins savivaldybės iniciatyvą ir ras lėšų privačių miškų savininkams išmokėti kompensacijas. Rudens sesijoje svarstysime šį klausimą ir ieškosime galimybių savininkams kompensuoti, nes labai svarbu išsaugoti buferinę kurorto miškų juostą“, – pabrėžia Virginija Vingrienė.

Posėdyje taip pat buvo svarstoma galimybė ant „Snow arenos“ stogo įrengti saulės baterijas, kad būtų galima pasigaminti pigesnės elektros energijos. „Įrengdami saulės baterijas, mes išspręsime du klausimus: izoliuosime kaistantį slidinėjimo trasos stogą ir pasigaminsime „žaliosios energijos“, – teigė meras.  Tačiau galiojantis įstatymas numato, kad saulės baterijų įrengimui negalima gauti daugiau kaip 200 tūkst. eurų paramos. Druskininkų projektui reikia apie 1,5 mln. eurų.

Dar vienas posėdyje svarstytas klausimas – atliekų tvarkymas Alytaus regione. Kaip Seimo nariams teigė Ričardas Malinauskas, atliekų tvarkymas kasmet brangsta. Druskininkai  joms tvarkyti kasmet išleidžia apie 1 mln. eurų. Meras pasigedo ir tvirtesnės valstybės pozicijos, ir strategijos atliekų tvarkymo srityje.

„Savivaldybės meras pateikė nemažai racionalių pasiūlymų, kaip reikėtų patobulinti atliekų tvarkymą. Vienas mero siūlymas – leisti savivaldybėms pačioms susitvarkyti su atliekomis. Pavyzdžiui, buvo siūloma, kad už pakuočių sutvarkymą būtų atsakingos savivaldybės. Jis taip pat siūlė valstybei paimti savo žinion atliekų deginimą, – mero pasiūlymus vardija Seimo narė Virginija Vingrienė. – Savivaldybės meras taip pat kalbėjo ir apie užžėlusių vandens telkinių tvarkymo problemas, prašė komiteto narių pagalbos, nes reikalinga valstybės finansinė parama. Savivaldybės iškeltus klausimus analizuosime per rudens sesiją. Jau anksčiau esu įregistravusi Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria siūlau savivaldybėms nuimti prievolę būti atsakingoms už atliekų perdirbimą ir palikti atsakomybę už atliekų surinkimą. Kita pataisa siūlau gamintojams-importuotojams išduoti pažymą apie atliekų sutvarkymą tik tada, kai jie visiškai atsiskaito su atliekų tvarkytojais.  Kol nesumokėta atliekų tvarkytojui, gamintojui-importuotojui neišduodama pažyma, kuria jis atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Posėdyje taip pat buvo kalbama ir apie depozito sistemos išplėtimą. Problema su stiklo tarą, kurios labai daug patenka į komunalinių atliekų konteinerius. Kadangi didelė dalis bioskaidžių atliekų, atskirta iš mišraus komunalinių atliekų srauto panaudojama komposto gamybai, stiklo duženos sukelia papildomų rūpesčių.  Problemiškas ir maisto atliekų tvarkymas. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pirmasis iš centrų ėmėsi iniciatyvos atskirai iš gyventojų surinkti maisto atliekas ir jas kompostuoti, bet pasirodo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tai daryti jiems uždraudė. Aiškinsimės, kodėl tokie keisti ir protu nesuvokiami sprendimai, kai iš mišraus srauto atskirtas bioskaidžias atliekas, susimaišiusias su visais įmanomais nešvarumais kompostuoti galima, o atskirai surinktų, išrūšiuotų maisto atliekų nebe.“

Kaip pažymi Virginija Vingrienė, komiteto nariai imsis analizuoti, ir kodėl atliekų degintojai pradėjo didinti kainas už atvežtas deginti atliekas. „Deginimo operatoriai, gaudami nemokamą žaliavą, iš kurios pagamintą šilumą ir elektrą realizuoja komerciniais, o ne labdaros tikslais, dar paima pinigus. O juk visa tai gula ant gyventojų pečių“, – teigia Seimo narė Virginija Vingrienė ir priduria, kad atliekų deginimo vartų mokesčio tikslas – mažinti jų deginimo patrauklumą, todėl juo apmokestinti turi būti patys deginimo operatoriai, o ne gyventojai. Ir visa deginimo mokesčio suma turi būti nukreipta skatinti atliekų perdirbimui, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui, investicijoms į produktų ilgaamžiškumą, išteklių tausojimą ir kitus aplinkosauginius sprendimus. Atliekų deginimas yra pati žemiausia atliekų tvarkymo pakopa. Jis turi būti tik vienu iš sprendimo būdų, o ne pagrindiniu tikslu.

 

 

Užs. Nr. VV-65

Share Button


gruodžio 4, 2019

Seimo Europos reikalų komiteto delegacija tęsia darbą gruodžio 1–3 dienomis Helsinkyje vykstančioje LXII Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). Šiandien […]

lapkričio 29, 2019

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino Klimato savaitės konferencijos dalyvius ir pakvietė valdžios institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas bei […]

lapkričio 22, 2019

Kaip parodė Alytuje kilęs gaisras, padangų atliekų tvarkymas apkerpėjęs didžiule netvarką, kurioje lyg ežiukas rūke klaidžioja ir teisės aktai, ir […]

lapkričio 20, 2019

Senėjant ir retėjant kaimo bendruomenėms, tradicinį ūkininkavimą, ganymą bei šienavimą pakeitus intensyviuoju žemės ūkiu, buvę atviri gamtiniu požiūriu turtingi kraštovaizdžiai […]

lapkričio 19, 2019

Atrodo, visai neseniai masiškai piktindavomės besimėtančiais plastikiniais buteliais miškuose, pakelėse ir kitose viešosiose vietose. Šiandien pamatyti tokio vaizdo beveik nebeturime […]

lapkričio 15, 2019

Šiandien vykusiame susitikime Saugomų teritorijų tarnybos ekspertai pristatė išvadas dėl Punios šilo gamtinių vertybių, jų būklės bei pateikė rekomendacijas dėl […]

lapkričio 8, 2019

Pelkės – paslaptingos ir savitos mūsų krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius […]

lapkričio 7, 2019

Spalio 16 dienos rytą Lietuvą apskriejo žinia – Alytuje dega padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Gaisras kilo 2 tūkst. kvadratinių metrų […]

spalio 29, 2019

Atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, įpareigojanti visus padangų gamintojus-importuotojus iki metų pabaigos sudaryti sutartis su savivaldybėmis dėl padangų atliekų, surenkamų didelių […]

spalio 18, 2019

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Prieš renginį […]