Politinės korupcijos įtaka priklausomybių paplitimui
Birželio 3 d. LR Seime įvyko bendras Antikorupcijos ir Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijų posėdis. Pirmiausia žvelgiant teigiamai, labai gerai, kad toks pirmas posėdis įvyko: reikia padėkoti komisijos pirmininkui Vitalijui Gailiui, kad po kelių metų raginimo, tokį posėdį suorganizavo. Nes visa bėda, kodėl yra toks didelis alkoholio vartojimo ir kitų priklausomybių paplitimas – tai ne medicininės informacijos trūkumas, kaip tai baisiai žaloja ir žudo žmones, ne mokslu pagrįstų ir veikiančių priemonių nežinojimas ir nebuvimas, bet akivaizdi politinė korupcija, kuri neleidžia efektyvioms priemonėms būti priimtoms ir įgyvendintoms.
Posėdyje dalyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės, Policijos departamento, FNTT, STT, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai. Pagrindinį pranešimą „Alkoholio ir tabako pramonės galimos korupcinės įtakos visuomenės sveikatos politikai ir kontrolės politikos priemonėms: NVO perspektyva“ perskaitė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas prof. Aurelijus Veryga.
Beje, per abi komisijas susirinko tik trečdalis komisijų narių. Vienas užsiminė, kad negali ateiti į posėdį, nes reikia vykti į rinkiminę apygardą, kur vyksta bendrapartiečio rinkimai, tad reikia ten „dirbti“.
Neseniai paskelbtas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) inicijuotas tyrimas rodo, kad šalia energetikos ir statybos sektoriaus labai aktyviai ir neleistinai neskaidrią lobistinę veiklą vykdo šių sričių asociacijos: farmacijos ir medicininės įrangos (48 proc.), alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.).
TILS pranešime sakoma: „6 iš 10 verslininkų teigia, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos, registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Daryti įtaką dažniausiai siekiama pasinaudojant pažintimis (59 proc.), siūlant finansinį atlygį (53 proc.), aukojant arba kitaip remiant politines partijas (53 proc.).“
Vienas iš akivaizdžių galimai korupcinių veikų yra ir dabar teisėsaugos tiriama byla, kurioje figūruoja buvusio Seimo nario Vito Matuzo veiksmai. Lietuvos aludarių gildija pervedė pinigus pagrindiniam alkoholio reklamos draudimo atšaukimo organizatoriaus Seime V. Matuzo paramos fondui „Paramos iniciatyvos“, taip galimai atsilygindami už „prastumtus“ įstatymus. O jei šis buvęs alkoholio pramonės atstovas Seime bus galiausiai pripažintas kaltu dėl šios veiklos – ar tas korupciniais metodais priimtas įstatymo pakeitimas vis vien bus galiojantis?
Girdėdami apie korupcinius procesus priimant įstatymus palankius alkoholio pramonei, ne vienas Seimo narys yra viešai replikavę: „Sklando gandai, bet aš nieko negavau“. Politinė korupcija yra žymiai subtilesnė. Nereikia būti naiviems: užsakovai nesimėto smulkiais perkant pavienius Seimo narius, bet pagrindinė problema, kodėl nėra efektyvios priklausomybių kontrolės tikrai ne tai, kad kažkam iš Seimo narių davė kelių eurų „pakišą“, bet problema politinė korupcija – partijų ir Seimo frakcijų lygiu. Suprantama, ir grąža už kokį Seime priimta sprendimą įmonėms skaičiuojama milijonais eurų.
Prieš posėdį sutiktas Seimo narys Kęstutis Daukšys su susitikimo dalyviais pradėjo diskutuoti, kad jei žmonės mažiau vartos alkoholio, tai atsilieps šalies ekonomikai, valstybei tai tariamai bus blogai. Seimo nariui K. Daukšiui buvo pasiūlyta iniciatyva, pavyzdžiui, inicijuoti bendrą Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdį, kur būtų pateikiami moksliniai duomenys, kaip būtent priklausomybių paplitimas stabdo ekonomikos vystymąsi. Tad viliamasi, kad K. Daukšys nori solidžios diskusijos, o ne nuvalkiotų alkoholio pramonės paleistų klišių, kaip priklausomybių pramonė gelbėja Lietuvos ekonomiką, moka didelius mokesčius.
O pabaigai, kiek ir kritiškai įvertinant posėdį, kas tikrai galėjo būti geriau: tai maža koordinacija su šio posėdžio iniciatoriais iš NVO dėl susitikimo efektyvumo ir pagrindinės temos. Posėdis truko 2 val., daugiau nei valandą valstybinių institucijų atstovai nuobodžiai kalbėjo, kaip jie nuostabiai dirba, kaip jų veikla yra gerai koordinuota ir panašiai.
Posėdžio vedėjui išsakius pastabą, kad labai daug kalbos ne į temą, laikas eikvojamas bereikšmėms pašalinėms ir neesminėms kalboms, tai V. Gailius atšovė: „Jei nepatinka, nedalyvaukite“. Tai yra požiūris gaunančių mokesčių mokėtojų pinigus į nevyriausybininkų iniciatyvas ir darbą, pilietinės visuomenės ugdymą. Be NVO atstovų kiekvienas ten sėdintis atstovas (ar kuris turėjo būti kaip komisijos narys, bet pasirinko kitą veiklą) gauna pastovų užmokestį iš valstybės. Nevyriausybininkai dalyvauja vedini savanorystės ir entuziazmo, pilietiškumo, nekalbant jau apie tai, kad iš Seimo tribūnos yra įvardijami, apšmeižiami kaip galimai finansuojami kontrabandininkų ir panašiai. Vien pagrindinio posėdyje pranešėjo iš NVO prof. A. Verygos dalyvavimas kiek kainuoja? Atsitraukiama nuo tiesioginio darbo – dėstymo universitete ir skiriamas laikas paprotinti Seimo narius ir institucijų atstovus su jau daugybę kartų pateikiamais skaičiais, efektyviais, kurie tikrai veikia, tai rodo kitų šalių ir net mūsų šalies patirtis, priklausomybių mažinimo būdais, tačiau į kuriuos piktybiškai įstatymų leidėjai ir kiti atsakingi pareigūnai nereaguoja.
Tačiau jei pirmas blynas truputi ir pasvilęs, bet pats bandymas aktualizuoti politinės korupcijos klausimą priimant sprendimus šioje srityje, jau istorinis žingsnis.
