vasario 25, 2019
Edmundas Mališauskas
Portugalijos žvaigždė Viviane: Lietuvos šansas „Eurovizijoje“ – jausmai

Editos Piaf dainos, interpretuojamos garsios portugalų fado atlikėjos Viviane – tokį  koncertą kovo 6 d. publika išgirs Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje. „Nereikia bijoti apnuoginti sielos ir jausmų“, – pataria charizmatiškiausiu Portugalijos balsu vadinama dainininkė lietuviams, ieškantiems savo sėkmės formulės „Eurovizijoje“. Tokiu principu vadovaujasi ir pati įvairių šalių publiką žavinti Viviane.

Su Lietuva jau esate susipažinusi. Kokie įspūdžiai apie mūsų šalį? Ar mūsų publika ir klimatas jums nepasirodė per šalti?

Kai pirmąkart su koncertais lankiausi jūsų šalyje, apie ją nežinojau nieko. Lietuva man tapo fantastišku atradimu. Jūs tvarkingi, organizuoti, svetingi. Ir dar – labai imlūs muzikai. Beje, Lietuvoje man patinka ne tik žmonės, bet ir oras. Kai pernai vasarį pamačiau tą gausybę sniego, ir apstulbau, ir norėjau juoktis. Lietuviška žiema mane pakerėjo.

Mėgstate naujus potyrius?

Taip, mėgstu atrasti ir pažinti, mėgstu keliones, keliaudama jaučiuosi laiminga. Koncertuodama aplankiau nemažai šalių. Neseniai grįžau iš Kenijos. Nairobis su jo kontrastais man buvo dar vienas atradimas.

Kaip muziką, kurią atliekate, apibūdintumėte tiems, kurie nėra jūsų girdėję?

Vadinu savo muziką „Viduržemio jūros fado“, nes tai yra toks keistas žanras, supintas iš fado, prancūzų šansonų, tango, bosanovos, džiazo. Vis dėlto pernai nusprendžiau išleisti savo atliekamų vien Editos Piaf dainų albumą. Man šis darbas ir jo rezultatas labai patiko. Todėl šiemet, kaip ir praėjusiais metais, rengiu turnė pavadintą „Viviane dainuoja Piaf“.

Raudondvaryje publikai išgirs E.Piaf dainas, skleidžiančias Paryžiaus žavesį, aistrą, meilę gyvenimui ir dramą. Ar jums šie dalykai artimi kaip menininkei ir kaip moteriai?

Aš dievinu Editos Piaf dainas, kurios yra tarsi maži pasakojimai apie meilę, aistrą, skausmą, viltį ir legendinį praėjusio šimtmečio vidurio Paryžių. Piaf dainos – tai tarsi himnas gyvenimui, scenai, meilei. Tai buvo moteris, patyrusi daugybę kančių, išgyvenusi ne vieną tragediją. Nepaprastas jos talentas šias patirtis pavertė įstabiais kūriniais. Ji buvo labai dosni ir tikra. Man norisi tai perteikti publikai. Tikiuosi, pavyksta. Editos Piaf dainas atlieku ir interpretuoju labai įkvėpta, jos sklinda iš pačių širdies gelmių.

Ką manote apie meilę?

Manau, kad pasaulis be meilės neturi galimybių išgyventi.

Ar yra dalykų, kurių negalėtumėte atleisti mylimam žmogui?

Melo ir išdavystės.

Su jumis scenoje pasirodo ir jūsų vyras. Mes, lietuviai, įsivaizduojame, kad pietiečių šeimose daug triukšmo, barnių, dūžtančių indų, karštų susitaikymų. Ar tai tiesa, ar tik kino ir literatūros suformuoti stereotipai?

Iš dalies šiuose stereotipuose esama tiesos, nes pietiečiai iš tiesų impulsyvesni, audringesnio temperamento už šiauriečius. Bet kalbant apie mano šeimą, yra kiek kitaip. Mes su vyru kartu jau beveik 30 metų, ir konfliktus sprendžiame ramesniais, labiau civilizuotais būdais. Niekada nemaišome darbo ir asmeninio gyvenimo problemų. Turbūt kiekviena nauja karta į senuosius stereotipus įneša permainų.

Turite dvi tėvynes – Prancūziją, kurioje gyvenote iki paauglystės, ir Portugaliją. Koks, kalbant apie jausmus, santuoką, šeimą, esminis skirtumas tarp prancūzų ir portugalų?

Ko gero, esminio skirtumo nėra. Ir prancūzai, ir portugalai įsimyli, tuokiasi, stengiasi išvengti skyrybų. Na, kartais tiesiog nepavyksta. Galbūt šeimos atžvilgiu portugalai šiek tiek prieraišesni ir konservatyvesni už prancūzus.

Ar jus galima vadinti stipria moterimi? Ką manote apie feminizmą?

Save laikau normalia moterimi, aistringai mylinčia gyvenimą, mokančia juo džiaugtis. Man, kaip visiems, pasitaiko silpnumo akimirkų, krizių, bet pakeliu galvą ir sukaupusi jėgas žengiu pirmyn. Nemanau, kad moterys vertingesnės už vyrus ar atvirkščiai. Tačiau šiuolaikinės visuomenės požiūryje į moters vertę ir galimybes dar yra spragų, tai – bendrakultūrinė problema. Daugelyje sričių dar egzistuoja lyčių nelygybė ir su tuo neturime taikstytis.

Po Salvadoro Sobralio pergalės Portugalija žino, kaip laimėti „Eurovizijoje“. Tuo metu Lietuva vis dar ieško recepto. Ar turite patarimų lietuvių atlikėjams?

Manau, kad niekas nežino pergalės „Eurovizijoje“ formulės. Jos nežinome ir mes – net po to, kai šiame konkurse laimėjo Salvadoras. Kai jis ir jo sesuo Luisa kūrė savo dainą, jie į savo kūrinį nuoširdžiai, sąžiningai, su polėkiu sudėjo viską, ką jaučia. Jie negalvojo apie pergalę. Portugalija niekada nebuvo patyrusi sėkmės „Eurovizijoje“, o sėkmė ėmė ir netikėtai atėjo. Vienas kartas nemelavo, nors tai buvo būtent tas kartas, kai netaikyta į jokius eurovizinius standartus. Man labai patiko jūsų daina praėjusių metų „Eurovizijoje“. Manau, kad tai yra Lietuvos kelias šiame konkurse – ne ieškoti kažkokios sėkmės formulės, bet siųsti dainą, kuri turi sielą, jausmus, kuri yra nuoširdi. Tokiems dalykams žmonių širdys nelieka abejingos.

Share Button


gruodžio 12, 2019

1944 metais, užėjus antrajai sovietų okupacijai ir pradėjus siautėti NKVD divizijos daliniams, jaunesniems vyrams kilo grėsmė būti paimtiems į kariuomenę […]

gruodžio 11, 2019

Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje startuoja skaitymai su šunimi. Šeštadienį, gruodžio 14-ąją, mažieji kauniečiai kviečiami į įvadinį šių skaitymų susitikimą, […]

gruodžio 11, 2019

Gruodžio 10 d. Kaune MRU Viešojo saugumo akademijos salėje vyko   politologo Vytauto Sinicos  knygos „Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?“ […]

gruodžio 6, 2019

Gruodžio 5 d. LSMU Veterinarijos akademijos Didžiojoje salėje vyko konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje“, kuri buvo skirta Vilijampolės prijungimo prie Kauno […]

gruodžio 4, 2019

Kauno „Akropolis“ šventiniu laikotarpiu dirbs kitokiu grafiku. Kūčių dieną Kauno „Akropolis“ dirbs trumpiau nei įprasta, pirmą Kalėdų dieną – nedirbs, […]

gruodžio 2, 2019

Lapkričio 23 d. Kaune Kovo 11-osios gatvės bendrija organizavo pėsčiųjų pažintinį žygį, skirtą paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus.  Žygis […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 22 d. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 22 d. Kauno raj. Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 26 d., nuo 11 val., maždaug pusantro šimto traktorių stovės Babtų, Vandžiogalos ir Garliavos apylinkių seniūnijų keliuose – taip […]

lapkričio 25, 2019

Po beveik metus trukusių pasiruošimo darbų vienai didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde” priklausanti bendrovė „AGA“ gavo leidimą statyti […]