11 sausio, 2018

Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies prisiminti ir Druskininkų varpų istoriją

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje skamba jau antra varpų „karta“ – ankstesnieji išvežti Pirmojo pasaulinio karo metais dingo kažkur Rusijos platybėse. Juos pakeitė kiti, pasakojantys savas, taip pat labai įdomias istorijas. Įsiklausyti į šių ir kitų šimto vertingiausių Lietuvos varpų skambesį kviečia projektas „Gloria Lietuvai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Senojoje Druskininkų bažnyčioje skambėjo iš Gardino atkeliavę varpai

Dabartinė raudonų plytų neogotikinė Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – jau antroji katalikų bažnyčia Druskininkuose. Pirmoji buvo pastatyta 1841–1844 m. Tačiau šiandieninis mūsų pasakojimas ne apie šio kurorto bažnyčias, bet apie jų varpus – instrumentus, kurių gaudesį daugelis girdėjo, bet mažai kas juos matė. Taip jau susiklostė, kad Druskininkų bažnyčiose skambėjo skirtingi varpai, nes senosios varpai Pirmojo pasaulinio karo metu buvo išvežti į Rusijos gilumą ir atgal nesugrįžo.

„1915 m. vasara Lietuvos varpams buvo lemtinga – carinės valdžios nurodymu jie buvo masiškai vežami į Rusijos imperijos gilumą, kad vokiečiai negalėtų varpų panaudoti kaip žaliavos karinei pramonei. Taip nutiko ir Druskininkų bažnyčios varpams. Archyvuose neseniai rasti dokumentai suteikia daug žinių apie jų likimus. Aiškėja, kad varpai iš pradžių buvo nuvežti į Maskvą, o vėliau dar toliau į rytus – į Šują, miestą Ivanovo srityje, kur jų pėdsakai pradingsta“, – pasakoja dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Pasak pašnekovo, du senosios Druskininkų bažnyčios varpai, nulieti tais pačiais 1757 metais, buvo beveik šimtmečiu senesni už pirmąją bažnyčią, tad turėjo būti iš kažkur atkelti. Atsakymą pasufleravo bažnyčioje saugotas Madonos su vaikeliu Jėzumi ir Šv. Jonu Krikštytoju paveikslas. Jis buvo atvežtas į naujai pastatytą Druskininkų bažnyčią iš Gardino basųjų karmelitų vienuolyno, po to kai 1845 m. rusų valdžia jį uždarė. Kartu su juos į Druskininkus atkeliavo ir šio vienuolyno varpai. Tai liudijo ant vieno iš jų nulietas karmelitų ordino herbas, vaizduojantis stilizuotą kalną su kryžiumi jo viršuje ir tris žvaigždes.

„Dar vienu sunkiai paaiškinamu dalyku yra tai, kad nors abu varpai ir buvo nulieti tais pačiais metais, tačiau pagaminti skirtingų meistrų ir net skirtingose šalyse. Didesnysis varpas buvo nulietas 1757 m. sausio 5 d. Vilniuje, čia dirbusio varpų liejiko Antano Apanavičiaus, o kiek mažesnis varpas – Karaliaučiuje, pas meistrą Johanną Christianą Copinusą“, – išduoda senųjų Druskininkų varpų paslaptis dr. G. Žalėnas.

Trečiasis Druskininkų varpas, išvežtas į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo pats mažiausias ir pats jauniausias, nulietas 1912 m. Pustelnike (prie Varšuvos) veikusioje Stanisławo Czerniewicziaus varpų liejykloje. Varpo vardas Boleslovas priminė, kad jo liejimu rūpinosi tuometinis Druskininkų klebonas Boleslovas Valeika, dabartinės bažnyčios statytojas.

Druskininkiečius melstis kviečia du Kazimierai ir vienas Juozapas

Pirmojo pasaulinio karo metais praradusi savo senuosius varpus Druskininkų bažnyčia jau pokaryje įgijo kitus.

„Šiandien bažnyčios bokšte kabo net keturi varpai. Pačiame jo viršuje pakabintas nedidelis, bet pats seniausias bažnyčios varpas turi slavišką įrašą kirilikos raidėmis „ROKU BOŽIJA“ ir tokiomis pat raidėmis užrašytą datą, reiškiančią 1754 metus. Tiek įrašas, tiek varpą puošiantys barokiniai ornamentai rodo, kad tai nėra rusiškas varpas, bet pagamintas Abiejų Tautų Respublikoje, greičiausiai, kažkur Vakarų Ukrainoje ar senosios Lietuvos valstybės rytinėse žemėse, ir priklausė kuriai nors unitų cerkvei. Varpas buvo vienas iš Pirmojo pasaulinio karo tremtinių. Jis taip ir nesurado kelio namo, o pateko į Druskininkus, tuo metu priklausiusius  Lenkijos valstybei. Joje atsidūrė daug po Pirmojo pasaulinio karo iš Rusijos parvežtų varpų“, – tęsia pasakojimą apie Druskininkų varpus dr. G. Žalėnas.

Kiti trys Druskininkų bažnyčios varpai nulieti jau tarpukario Lenkijos varpų liejyklose. Pirmasis turi Šv. Kazimiero vardą, ant jo liemens yra šventojo atvaizdas bei lenkiškas įrašas: „Šventas Kazimierai, melskis už mus“. Varpas buvo pagamintas 1922 m. toje pačioje, jau minėtoje, Pustelniko varpų liejykloje. Ši po karo veiklą atnaujinusi liejykla veikė trumpai – apie tris metus, todėl jos varpai retai sutinkami.

„Greičiausiai ruošiantis naujosios bažnyčios pašventinimo iškilmėms, 1930 m. buvo užsakyti dar du varpai. Didesnysis, vardu Juozapas, ir mažesnysis, pavadintas tuo pačiu Kazimiero vardu. Kas nuliejo šiuos varpus nėra žinoma, tačiau mažai abejotina, kad viena iš tuometinėje Lenkijoje veikusių varpų liejyklų“, – neabejoja dr. G. Žalėnas.

Per Antrąjį pasaulinį karą Druskininkų bažnyčios varpai išliko nepagrobti vokiečių, tačiau jos kleboną ir statytoją Boleslova Valeiką vokiečių okupantai sušaudė Gardine 1942 m. gegužę. Šio kunigo atminimą saugo ne tik jo pastatyta Druskininkų bažnyčia, bet ir jos varpai.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

Prieš kelis šimtus metų druskininkiečius melstis kvietę varpai lygiai taip pat skamba ir dabar, nors ir miestas, ir jo gyventojai negrįžtamai pasikeitė. Varpų skambesys liko ta jungtis, susiejanti skirtingas epochas ir skirtingas kartas.

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę jo sumanytojas Dalius Abaris.

Šimto vertingiausių Lietuvos varpų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį. Jo premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, jis bus tiesiogiai transliuojamas ir per Lietuvos nacionalinę televiziją.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

Artiom Myškin nuotraukose: Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios varpai


27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

27 kovo, 2024

Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre […]

27 kovo, 2024

2024 m. kovo 26 d. Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje vyko Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir […]

27 kovo, 2024

Žodis „negalia“ gali kelti labai įvairias asociacijas. Dažnai jos – nemalonios, tad nieko nuostabaus, kad šį nepatinkantį jausmą galbūt norisi […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

25 kovo, 2024

Prieš kelis mėnesius Trakai praturtėjo nauja kultūros erdve – buvusioje senojoje klebonijoje duris atvėrė meno galerija „Fojė“. Pasak tvarkybos darbus […]

23 kovo, 2024

2024 m. kovo 23-osios popietę Šiaulių kultūros centro Kamerinė salė alsavo pavasariu – čia nuvilnijo penkioliktąjį kartą organizuojama vokalinių ansamblių […]

22 kovo, 2024

Kovo 22-ąją amžinojo poilsio Kalvarijos Senosiose kapinėse atgulė kalvarijietis Gintaras Zdebskis. G. Zdebskis – ilgametis radijo stoties „Lietus” vadovas, mokytojas, […]

20 kovo, 2024

2024 m. kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. LR Seimo […]

19 kovo, 2024

Akademinės bendruomenės kritikos dėl poetės Salomėjos Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo sulaukusios desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas pripažįsta, kad komisijos […]

19 kovo, 2024

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu […]

19 kovo, 2024

Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, Biržų pilyje įvyko konferencija, skirta žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko 150-osioms gimimo (g. 1874 […]

18 kovo, 2024

Šiandien Panevėžio kultūros centre vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų apdovanojimo ceremonija. Renginio metu pagerbta 16-a šalies […]

14 kovo, 2024

Po šešiolika metų trukusios rekonstrukcijos šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Jose muziejinės […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Šiemet jau 34 kartą džiaugiamės laisve ir atkurta savo šalies nepriklausomybe. Džiaugiamės ir nauja, labai viltinga karta, gimusia, užaugusia, subrendusia […]

12 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės įsteigtos Kultūros premijos šiemet atiteks penkiems kūrėjams – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistui Martynui Beinariui, poetui Edmundui […]