Projekto „Rail Baltica“ darbai po kelerių metų – žemdirbių klausimai jau dabar
Realūs tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbai prasidės dar tik po kelerių metų, bet kaimo žmonėms jau dabar kyla klausimų dėl projektui reikalingos žemės išpirkimo, konsolidavimo, kompensavimo mechanizmo, galimo pavojaus melioracijos sistemoms. Nors „Rail Baltica“ vėžės tiesimui reikalingos žemės paėmimo procesą koordinuoja Susisiekimo ministerija, tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama apginti ūkininkų interesus, taip pat aktyviai dalyvauja tarpinstitucinėse diskusijose.
ŽŪM atkreipia dėmesį į tai, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Kito lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimas nėra numatytas.
Daugeliui žemdirbių rūpi, ką reikės daryti su geležinkelio vėžės padalintais žemės sklypais. Pasak Laimos Kasparavičiūtės, ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjos, vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ypatingos svarbos objektams žemės mainai nenumatyti. Tačiau žemės savininkai, norėdami sustambinti žemės sklypus, gali atlikti tarpusavio žemės mainus ar kitus Civiliniame kodekse numatytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius. Yra ir kita galimybė – tai žemės konsolidacijos projektai, tačiau jiems rengti reikalingos nemažos lėšos.
Ne vienas ūkininkas nuogąstauja, kad tiesiant „Rail Baltica“ vėžes gali kilti pavojus pažeisti veikiančias melioracijos sistemas. „Pagal Melioracijos įstatymo nuostatas, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, taip pat finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitaip “, – informuoja Vaidas Vitukynas, ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas. Projekto „Rail Baltic“ specialiojo plano rengėjams ŽŪM yra nurodžiusi, kad rengiant šį planą būtina nustatyti melioracijos statinių rekonstravimo, naikinimo bei kitas sąlygas, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų žemės plotų.
Tarptautinis transporto projektas „Rail Baltica“ vieninga standartine geležinkelio linija sujungs Suomiją ir Estiją (traukiniai perkeliami keltais), Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis ES valstybėmis. Jo tikslas yra plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.
