kovo 19, 2019
Gediminas Bartkus
Psichikos negalią turintys dirbantieji rizikuoja patirti daugiau neteisybės

Nustatant neįgalumo bei darbingumo lygį, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet priskaičiuojama apie 500 atvejų, kuomet Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinių skyrių sprendimai galiausiai būna pakeičiami. Neįgaliuosius įdarbinantys darbdaviai pastebi, kad nors ši sritis ir yra griežtai reglamentuota, tačiau akivaizdu, kad net ir elementarus žmogiškasis faktorius gali nulemti dirbančiojo priskyrimą grupei, kuriai bus taikomos menkesnės socialinės garantijos.

Šiuo metu Lietuvoje ligos kodas, prasidedantį raide F, žymi įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus. Šią negalią turintiems neįgaliesiems su ta pačia ligos diagnoze gali būti skiriamas skirtingas darbingumo lygio įvertinimas. Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis.

„Socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji su F kodu dažnai, nepaisant tokios pačios jiems nustatytos diagnozės, valstybės yra priskiriami skirtingoms darbingumo grupėms. Pavyzdžiui, neįgalieji, kuriems nustatyti skirtingi psichikos sutrikimai, psichinės negalios, įvairios psichikos ligos yra priskiriami tiek vadinamajai II, tiek III grupėms. Dalimi atvejų ta riba yra plonytė ir politikams nusprendus ją dar labiau paryškinti skirtingomis socialinėmis garantijomis, pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentavimą tai jau būtų ne tiesiog biurokratinis nesusipratimas, bet diskriminacija dėl negalios“, – sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) vadovas Gediminas Bartkus.

Pasak jo, siūlomas terminuotas subsidijavimas paliestų nemažai neįgaliųjų, nes vien sąjungai priklausančiose įmonėse III grupės dirbantys neįgalieji su F kodu sudaro nuo 20 proc. iki 40 proc. visų III grupę turinčių darbuotojų.

„Šiuo metu Lietuvoje bandoma diegti praktiką, kuomet neįgaliųjų darbo vietoms valstybė skiria skirtingas subsidijas – sunkesnės negalios dirbantieji jų galėtų tikėtis ilgesnį laiką, o lengvesnės negalios – trumpesnį. Tačiau realybė yra kitokia – negalia nėra liga ir aplinkybės per pusmetį tikrai nepasikeičia. Juo labiau, kad žmonės bendrauja tarpusavyje, dalinasi patirtimi, išsipasakoja ir žino vieni kitų istorijas. Tokią pat diagnozę turinčio III grupės neįgaliojo darbo vieta būtų subsidijuojama vos 6 mėnesius, o II grupės – 2 metus. Tokia situacija iš esmės gali būti apibrėžiama kaip diskriminuojanti“, – aiškina G. Bartkus.

Pasak jo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nurodoma, kad tiesioginė diskriminacija yra „elgesys su asmeniu, kai negalios pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui“.

„Šiuo atveju, esame įsitikinę, kad, priešingai ES praktikai, mažiau palankių sąlygų nustatymas vienai neįgaliųjų grupei, lyginant su kitomis neįgaliųjų grupėmis, turi būti traktuojamas kaip neįgaliųjų, turinčių lengvą neįgalumo lygį ar neįgaliųjų, kuriems nustatytas 45–55 procentų neviršijantis darbingumo lygis, diskriminacija. Apmaudu, kad toks precedentas formuojamas aukščiausiu valstybiniu lygmeniu ir dar motyvuojant, jog taip siekiama rūpintis geresne neįgaliųjų integracija“, – sako NSĮS atstovas.

Nustačius skirtingus šių darbuotojų subsidijavimo terminus susidarytų situacija, kai identiškas diagnozes turintys asmenys būtų subsidijuodami neterminuotai (I grupės negalia) ir terminuotai (II ir III grupės) vien dėl to, kad konkrečiu metu buvo priskirti vienai ar kitai grupei. 

Share Button


lapkričio 14, 2019

LIONS klubai susivienijo ir kartu su Tarptautine diabeto federacija šiandien, lapkričio 14 dieną, minint Pasaulinę diabeto dieną, patikrins mažiausiai 1 […]

lapkričio 13, 2019

Pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje jau gimė daugiau kaip 780 naujagimių arba beveik tiek pat, kiek gyvena Dūkšto mieste, Ignalinos raj. […]

lapkričio 11, 2019

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nuotolinės prekybos tvarką, pagal kurią receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) pacientai galės […]

lapkričio 11, 2019

Panevėžio r. Dembavos progimnazijos mokytojų grupė dar pavasarį parengė projektą „Gyvenk sveikai ir viskas bus gerai II“ ir laimėjo Panevėžio […]

lapkričio 4, 2019

Vis labiau įsibėgėja šaltasis metų sezonas, o kartu su juo ir įvairiausių infekcinių ligų atakos.  Jau pasigirstama ir apie pirmuosius […]

spalio 30, 2019

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja reikalavimas, kad Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose vadinamųjų transriebalų kiekis negali viršyti 2 gramų 100-te […]

spalio 23, 2019

Sparčiai tobulėjant medicinai, mokslininkai vis daugiau sužino apie atskirų elementų įtaką mūsų savijautai ir bendrai kūno sveikatai. Vieni elementai yra […]

spalio 2, 2019

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonių, turinčių negalią, Lietuvoje yra apie 10 proc., o dirbančių iš jų – vos 3 proc. […]

rugsėjo 24, 2019

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) priėmė sprendimą uždrausti tiekti rinkai vaistus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos ranitidino hidrochlorido. Toks sprendimas […]

rugsėjo 20, 2019

Gražios šypsenos meistras – tokiais žodžiais galima įvardinti profesionalų gydytoją – odontologą, kuris džiugina pacientus puikiais dantų gydymo rezultatais. Nors […]