13 liepos, 2017

Psichologas: kaupdami daiktus darome sau meškos paslaugą

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu. Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.

Saugumo jausmas – tik fikcija

Psichologas Julius Tilvikas pasakoja, kad namuose laikomas didelis daiktų kiekis gali sukurti įsitikinimą, kad žmogus yra pajėgus kontroliuoti visas kritinius atvejus gyvenime: darbe, konfliktuose su artimaisiais ir pan. Nebenaudojami daiktai saugomi atvejui „o jeigu prireiks“ ir tai reiškia ne ką kita kaip norą būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai. „Tiesa, noras jaustis saugiu – tik viena iš priežasčių, motyvuojančių daiktus kaupti. Skirtis su jais taip pat gali būti sudėtinga dėl sentimentų, teigiamų prisiminimų apie su daiktu susijusius asmenis, įvykius, pasiekimus, neišsipildžiusias svajones ir pan. O kartais noras kaupti daiktus tiesiog gali būti iš tėvų perimtas elgesio modelis“, – teigia J. Tilvikas.

Tai, ar atsisveikinti su nereikalingais daiktais žmogui yra sudėtinga ar ne, priklauso ir nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vyresnės kartos gyventojai, patyrę, kas yra sunkmetis, krizė, karas ar nepriteklius yra linkę daiktus saugoti, net sugedusių lengva ranka neišmeta, bando juos sutaisyti ar naudoja ne pagal paskirtį. Tuo tarpu jaunesnės kartos, kurioms įsigyti naują daiktą yra labiau pinigų, o ne deficito problema, nereikalingais daiktais atsikrato lengviau. Išmetami netgi geri daiktai ir kyla ekologinės problemos dėl pernelyg didelio vartotojiškumo.

Pasak psichologo, iliuzija, kad daiktai tikslingai saugomi ateičiai tėra beprasmiškas kaupimas, o kartais net ir praradimas. Sukauptų daiktų atsikratymas gali atnešti nemažai teigiamų pojūčių ar net pamatą didesniems pokyčiams gyvenime: „Neretai tai išlaisvina ir paskatina imtis ne vien atsikratymo daiktais, bet ir senais, nenaudingais įpročiais. Atsikratant senienų gali pavykti išsilaisvinti iš praeities, atsiverti naujoms galimybėms, galiausiai – mokytis disciplinos“, – pastebi psichologas J Tilvikas. Jis atkreipia dėmesį, kad net priėmus sprendimą išmesti nereikalingus daiktus, tai padaryti gali būti labai sunku. Drąsiausiems rekomenduojama daiktų atsikratyti vienu ypu, tačiau tinkamas kelias tai daryti ir nuosekliai: pirmą savaitę galima atsisakyti vieno daikto per dieną, kitą savaitę – kasdien po du, trečią – po tris. Taip išsiugdomas įprotis nelaikyti nereikalingų daiktų namuose.

Veikiančius prietaisus ragina atiduoti, o beviltiškais atsikratyti

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), kuri iš gyventojų ir įmonių nemokamai išveža stambiagabarites elektronikos atliekas, o smulkiajai išmesti yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. vietų visoje Lietuvoje, direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, kad gyventojai atsisako tiek dar veikiančios, tiek akivaizdžiai ilgai laikytos, net apsamanojusios technikos. „Kaupti elektronikos atliekas nerekomenduojama ne tik dėl to, kad ji užgriozdina namus. Netinkamomis sąlygomis laikoma elektronikos atlieka gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, ilgą laiką aukštesnėje temperatūroje laikomo telefono baterija gali pradėti tekėti, išsipūsti ar net sprogti. Juo labiau nereikėtų nebenaudojamų stambių elektronikos prietaisų (pvz., šaldytuvų, skalbyklių, kaitlenčių ir pan.) laikyti lauke. Jeigu šie prietaisai paliekami irti gamtoje, elektronikos prietaisuose esantys sunkieji metalai tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ar pan., patenka į žemės gruntą ir per vandenį grįžta žmonėms ir gyvūnams“, – galimas grėsmes įvardijo L. Ivanauskas.

Jeigu elektroninis prietaisas yra dar tinkamas naudoti ir yra kam jį atiduoti – rekomenduojama taip ir padaryti. „Pasaulyje vis aktyviau gyventojai skatinami nebereikalingus prietaisus perduoti antriniam naudojimui – parduoti arba dovanoti. Tai sveikintina iš ekologinės perspektyvos, nes tausojami gamtos ištekliai“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.


Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]