kovo 22, 2019
Psichologė I.Dulinskaitė: „Leiskime vaikams jausti“

Vaikai geriau sutaria su bendraamžiais ir suaugusiais, lengviau išsprendžia tarpusavio konfliktus, atsispiria impulsyviam elgesiui, kai supranta save ir kitus – moka atpažinti, įvardinti, tinkamai išreikšti jausmus. Kaip padėti vaikams to išmokti ir ugdyti jų emocinį intelektą?

Visi jausmai – svarbūs ir reikalingi

Trečiadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusioje paskaitoje „Kaip ugdyti vaikų emocinį intelektą?“ Paramos vaikams centro psichologė, programos „Antras žingsnis“ vadovė Ieva Dulinskaitė pabrėžė, kad nėra tokio amžiaus, kai jau per vėlu pradėti ugdyti emocinį intelektą. Tačiau kuo anksčiau vaikas mokomas suprasti savo jausmus, tuo greičiau juos pradeda tinkamai reikšti – žino, kaip elgtis konfliktinėje situacijoje, iš anksto numato savo elgesio pasekmes, išmoksta nusiraminti.

„Pirmiausia, vaikai turėtų žinoti, kad visi jausmai yra svarbūs ir reikalingi, nei vieno nereikia vengti ar slopinti. Pavyzdžiui, baimė įspėja, kad kažko galime netekti ir skatina ieškoti išeičių. Pyktis siunčia signalą, kad kažkas peržengė ir pažeidė tam tikras mūsų ribas, kurias svarbu atstatyti. Todėl leiskime vaikams jausti”, – sakė psichologė projekto „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilniaus mieste“ paskaitos metu.

Svarbu įvardinti savo ir atspindėti vaiko jausmus

Pasak I.Dulinskaitės, galima ir reikia leisti jausti pyktį, nerimą, baimę ar kitas stiprias emocijas, tačiau jos neturėtų būti reiškiamos netinkamu elgesiu. Destruktyvius vaiko veiksmus svarbu stabdyti ir mokyti keisti savo elgesį. Tai vaikui greičiau ir lengviau pavyksta, kai jis supranta, kaip jaučiasi pats ir kiti.

Kai tėvai patys nevengia įvardinti jausmų, pavyzdžiui, „Man liūdna, nes šiandien darbe nepavyko  užduotis“, vaikas irgi kur kas greičiau pradeda jais dalintis. Atskleisti tai, kas vyksta ar neramina, vaiką paskatina ir jo jausmų atspindėjimas: „Matau, kad esi liūdnas“, „Turėtų būti sunku, kai draugai nuvilia“, „Tai turbūt tave trikdo“. Tuo tarpu įkyriai klausinėjant, kaip jautiesi, kas patiko, kodėl liūdi ir pan., vaikai dažniausiai užsisklendžia, nes jaučia spaudimą. 

Paramos vaikams centro psichologė pastebi, kad vaikui lengviau suprasti kitą ir keistis, kai jis girdi ne kaltinimus ar priekaištus, o tai, kaip jaučiasi tas žmogus dėl jo elgesio: „Nerimauju, kai laiku negrįžti“, „Man labai gera, kai matau sutvarkytą virtuvę“.

Kaip mokytis nusiraminti?

„Kai vaikas išmoksta įvardinti savo jausmus, taip pat svarbu mokyti įvairių nusiraminimo strategijų. Atsitraukti nuo situacijos ir grįžti į save padeda gilus kvėpavimas, skaičiavimas atbuline tvarka, galvojimas apie ką nors raminančio, kalbėjimasis su savimi. Aptarti šiuos metodus reikėtų iš anksto, pavyzdžiui, paskatinti sugalvoti raminančią vietą, į kurią supykęs vaikas galėtų nusikelti mintimis. Taip pat labai svarbu mokyti vaiką keisti automatines neigiamas mintis, tokias kaip „Aš nevykėlis/-ė“, „Man niekuomet nesiseka“, „Taip man ir reikia“. Kai kas nors nepavyksta, vaikas galėtų sau kartoti, kad tai „atsitiko netyčia“ ir „kiekvienas gali suklysti“, – paskaitoje patarė I.Dulinskaitė.

Tiek mokyti atpažinti jausmus, tiek nusiraminti, vaiko nereikėtų pasisodinus prie stalo lyg pamokoje. Kur kas efektyviau apie tai kalbėtis išėjus pasivaikščioti, žiūrint filmą, skaitant. Galima paklausti, ką vaiko nuomone, reiškia vieno ar kito praeivio kūno kalba, kaip galėtų jaustis knygos veikėjas. Taip pat galima pasiteirauti, kaip panašioje situacijoje jaustųsi pats vaikas, ką jautė, jeigu jam jau panašiai buvo nutikę.

Pasak I.Dulinskaitės, kuo dažniau įvairiose situacijose suaugusieji patys dalinasi, kaip jaučiasi, ir išklauso bei paskatina tai išsakyti vaikus, tuo greičiau kalbėjimas apie savo jausmus tampa įpročiu, padedančiu patenkinti kiekvieno emocinius poreikius ir kurti stipresnius tarpusavio santykius.

 

 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti profesionalią, efektyvią, visavertę pagalbą vaikams ir šeimoms. Vykdomos programos: “Big Brothers Big Sisters”, “Antras žingsnis”, “Vaikystė be smurto”, “Pozityvi tėvystė”.

Share Button

birželio 26, 2019

Seime buvo atidaryta dailininko Alfonso Čepausko darbų paroda „Istorinės interpretacijos“, kuri apibendrina skirtingus Lietuvos istorijos etapus ir įamžina šalies kultūrą. […]

birželio 25, 2019

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ir ikiteisminio tyrimo įstaigų (prokuratūros ir policijos) atstovai susitiko aptarti bendros […]

birželio 21, 2019

Augant Lietuvos verslumui kartu didėja ir finansavimo poreikis. Neretai smulkiam ir vidutiniam verslui tenka susidurti su atmestomis paskolų paraiškomis bankuose […]

birželio 20, 2019

Birželio 26–28 dienomis Rygoje vyks ambicingiausias Europos didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto srities renginys – viešojo ir privačiojo sektorių partnerių […]

birželio 19, 2019

Sostinėje tarp Giedraičių ir Kintų gatvių  planuojamai įrengti viešajai erdvei vilniečiai pasiūlė pavadinimą  –  iš beveik 3 tūkst.  balsavusiųjų internetu […]

birželio 19, 2019

Rygoje birželio 26–28 dienomis įvyks ambicingiausias Europos didžiųjų duomenų ir dirbtinio intelekto srities renginys – viešojo ir privačiojo sektorių partnerių […]

birželio 17, 2019

Nors dirbantiesiems vasara dažniausiai yra atostogų metas, teigti, kad šiltuoju metų laiku darbo rinkoje štilis – negalima. Atvirkščiai, pastebima, kad […]

birželio 17, 2019

„Linkiu kuo daugiau sveikatos! Šiandien bėgu už Jus!!!“,– tai tik vienas iš kelių šimtų palinkėjimų, kuriuos užrašė „Moterų bėgimo 2019“ […]

birželio 14, 2019

Penktadienį Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Vyriausybės kanceliarija taip pat prisijungė prie visuotinės pilietinės akcijos ir prisiminė šią tragišką […]

birželio 14, 2019

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir […]