22 rugsėjo, 2018
Arvydas Survila

Psichologinis didelių gamtinių nelaimių poveikis

Didelės gamtinės nelaimės pasaulyje tampa “įprastu” reiškiniu ir jos padaro didelį poveikį tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių sveikatai gyvybei, pastatams ir turtui, esančiam juose bei aplinkai  ir stebint žiniasklaidos pranešimus apie tokius įvykius atsiranda noras žinoti kaip galima apsaugoti save, savo artimuosius ir turtą nuo tokių nelaimių poveikio.

Lietuvoje 80 proc. visų ekstremaliųjų gamtinių situacijų sukelia hidrometeorologiniai reiškiniai ir pagrinde ekstremaliosios situacijos gali kilti dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Ekstremalių situacijų Lietuvoje sukelti padariniai, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, nėra dideli, todėl tuo klausimu gyvename santykinai saugiai.

Kaip gi sekasi kitoms pasaulio šalims šiuo klausimu? Jungtinių Tautų organizacijos (JTO) ekspertai, nagrinėjantys didelių gamtinių nelaimių poveikius ir padarinius, kurių užfiksuotus vaizdus mes matome laikraščiuose, socialiniuose tinkluose, televizijos ekranuose,  vadina nepaprastosiomis situacijomis (angl. disasters). Tokios situacijos rimtai sutrikdo visuomenės funkcionavimą bei sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių ir aplinkos nuostolių, be to jie yra tokie dideli, kad viršija nukentėjusios bendruomenės ar visuomenės galimybes bei gebėjimus su jais susidoroti.        

Žuvusių, paveiktų žmonių skaičių skirtingose pasaulio šalyse, kurios patyrė gamtines nepaprastąsias situacijas, skelbia Jungtinių Tautų organizacijos oficiali  “EM-DAT: The OFDA/CRED International Disaster Database” duomenų bazė.  2017 m. 100000 gyventojų Indijoje žuvo 2291, Siera Leonėje – 1102, Irano Islamo Respublikoje – 509,  Kinijos Respublikoje – 498, Meksikoje – 498, Kolumbijoje 384, Šri Lankoje – 329, Bangladeše – 323, Vietname – 316, JAV – 288. Paveiktų gamtinių nelaimių metu žmonių skaičius 2017 m. dar įspūdingesnis: Indijoje – 22,33 mln., Kinijos Respublikoje – 15,15 mln., Bangladeše – 11,48 mln., Kuboje – 10 mln., Vietname – 5, 13 mln., Filipinuose – 4,87 mln., Peru – 3,88 mln., Tailande – 3,82 mln. Gamtinių nepaprastųjų situacijų metu patirta žala 2017 m. kai kuriose šalyse pasiekė fantastinius skaičius: JAV patyrė 186,1 mlrd. JAV dolerių žalą, Puerto Rikas – 68 mlrd. JAV dolerių žalą, Kinijos Respublika 18,1 JAV mlrd. JAV dolerių žalą, Meksika – 8,3 mlrd. JAV dolerių žalą, Australija – 3,2 mlrd. JAV dolerių žalą, Italija – 2,6 mlrd. JAV dolerių žalą. Kai kurioms šalims padarytą žalos apimtį geriau suvokti įvertinus ją % nuo BVP: Puerto Rikui padaryta žala siekia net 65%  BVP.   

Suprantama, kad gamtinių nelaimių niokojančių padarinių vaizdai sukrečia stebinčius juos  per TV žinių laidas, o ką jau kalbėti jau apie pačius dalyvius. Emocinis skausmas, nusivylimas ir praradimai nelaimės metu ar po jos gali sukelti psichologines problemas, įskaitant potrauminius stresus. Daugeliui nukentėjusių reikės psichologinės pagalbos ir greičiausiai jie jos ir pareikalaus.

JAV mokslininkų tyrimais nustatyta, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti didelį spektrą negatyvių psichologinių poveikių. Daugeliu atvejų pastebėti poveikiai yra lengvi ir laikini – mažai kam iš nukentėjusių nelaimės metu prireikia psichiatro pagalbos diagnozei nustatyti. Be to nukentėję didelę socialinę pagalbą gauna iš draugų, giminių, bendradarbių.  Vis dėlto  vaikams, silpniems pagyvenusiems žmonės,  žmonėms su fizine negalia,  psichikos ligomis sergantiems žmonėms,  šeimoms, kurios patyrė netektį nelaimės metu gali prireikti psichologo pagalbos. Gelbėtojams, ugniagesiams  reikėtų suteikti ypatingą dėmesį, nes  dažnai jie dirba be poilsio, ilgas valandas ir priklauso organizacijoms, kuriose diskusijos apie emocinę būseną gali būti laikomos silpnumu.

Fizinis neįgalumas yra problema atsirandanti po nepaprastosios situacijos ir nelaimės paveiktiems sužeistiems reikės psichologinės reabilitacijos, kurią normaliomis sąlygomis jie gali gauti. Sužeistiems ir naujai tapusiems neįgaliems, negydomiems ar neadekvačiai gydomiems, ar užkrėtus žaizdas gali pasunkėti fizinė būklė ar atsirasti ilgalaikis neįgalumas, gali taip pat prireikti psichologinės pagalbos. Dar prieš nelaimę turėję negalią žmonės, pajutę nepaprastosios situacijos  padarinius gali labai nusivilti, jei fizinė infrastruktūra, nuo kurios jie priklausė yra apgadinta ar sugriauta, todėl  žmonės su negalia gali turėti didesnių sunkumų patenkinti savo pagrindinius poreikius, įskaitant vandenį, būstą, medicinos paslaugas.

Nagrinėjant sunkius psichologinius poveikius, mokslininkai nustatė, kad savižudybių skaičius, pavyzdžiui, Los Andžele po 2003 metų žemės drebėjimo, sumažėjo ir ši tendencija tęsėsi. Taip pat pažymima, kad šie duomenys sutampa su tyrimų apie savižudybes po 2004 m. Kobė (Japonija) žemės drebėjimo, kuris parodė, kad savižudybių skaičius per metus po šio žemės drebėjimo buvo mažesnis nei vidutiniškai per ankstesnius 10 metų. Tačiau daugelis mokslininkų ir praktikų teigia, kad psichosocialinės intervencijos yra būtinos po nepaprastųjų situacijų, kad reikia gydyti kliniškai reikšmingus simptomus, norint išvengti rimtesnių psichologinių padarinių.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad branduolinės avarijos ir nuolatinis poveikis toksinėmis medžiagomis, yra labiau žalingos savo poveikiu nei gamtinės nelaimės, nes jų poveikis išlieka ilgiau ir sukuria daugiau nerimo tarp potencialių aukų, o ypač todėl, kad gali sukelti konfliktą bendruomenėje. Kai kurie tyrimai parodė, kad psichologiniai teroristinių išpuolių poveikiai palieka gilius pėdsakus, bent jau trumpą laiko tarpą.

Tiesa, gali atsirasti psichologiniai poveikiai, kurie turi ilgalaikes pasekmes, tokias kaip tikėjimas, kad nelaimė gali įvykti vėl arba tikėjimas, kad galimos tokios pačios, asmeniškai patirtos pasekmės kitiems ir tai pasireiškia padidėjusiu diskusijų ir galvojimu apie grėsmę dažniu.

Tačiau yra ir gerų naujienų. Mokslinių tyrimų rezultatai sako, kad  didžioji dalis nukentėjusių nepaprastosios situacijos metu po jos įsitraukia į veiklą tam, kad išsigelbėti patiems ir padėti išlikti savo artimiesiems ir pastebėta, kad  pasireiškus grėsmei vyrauja socialiai aktyvaus elgesio didelis, kai  žmonės elgiasi altruistiškai, rizikuodami savo gyvybe, stengiasi padėti kitiems.   

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


19 balandžio, 2024

„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus […]

19 balandžio, 2024

Po Lietuvos žiedinių savivaldybių merų kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl nepritarimo rengiamai pacientų pavėžėjimo pertvarkai ministerija šią […]

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
19 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicionierių Leonidą Volkovą. „Lenkijoje […]

18 balandžio, 2024

Vilniaus rajone ketvirtadienio naktį užsidegė Medininkų pasienio kontrolės punkte esantis Vilniaus teritorinės muitinės angaras. Žmonės per gaisrą nenukentėjo, darbuotojai spėjo […]

18 balandžio, 2024

Atšilę orai ne tik pripildė parkus ir skverus saule pasidžiaugti skubančiais gyventojais, bet ir įnešė pokyčių į eismo srautus. Gatvėse […]

17 balandžio, 2024

Senjorų organizacijos su Vidaus reikalų ministerija (VRM) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigota stiprinti vyresnio amžiaus žmonių žinias apie civilinę saugą […]

17 balandžio, 2024

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai […]

17 balandžio, 2024

Vykstant karinėms pratyboms, tam tikroje Vilniaus miesto dalyje, gegužės 7–8 dienomis nakties metu bus įvedama komendanto valanda, skelbia sostinės savivaldybė. […]

16 balandžio, 2024

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

16 balandžio, 2024

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

14 balandžio, 2024

Vidaus reikalų ministerija (VRM) praneša, kad Ukrainos pareigūnai gegužės mėnesį Lietuvoje surengs civilinės saugos mokymus. „Turime mokytis iš ukrainiečių išmoktų […]

14 balandžio, 2024

Po vėlų šeštadienio vakarą Irano surengtos atakos prieš Izraelį, Užsienio reikalų ministerija (URM) Artimuosiuose Rytuose esančius lietuvius ragina sekti naujausias […]

14 balandžio, 2024

Iranas šeštadienio vakare paleido į Izraelį daugiau nei 200 bepiločių orlaivių ir raketų, pranešė Izraelio kariuomenė, smarkiai eskaluodamas jau ilgus […]

Arvydas Avulis. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
12 balandžio, 2024

Po ketvirtadienį paskelbtų Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadų visuomenėje vėl kilus diskusijoms dėl Nacionalinio stadiono likimo, nekilnojamojo turto plėtros kompanijos […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
11 balandžio, 2024

Didžiulė neteisėtų migrantų grupė iš Baltarusijos agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją, pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Anot […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]