gruodžio 15, 2019
Natalija Oginskienė, Giedrė Mičiūnienė, mokytojos
Puiki kelionė: Panemunės pilys ir dvarai

„Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime – pilietis. Pilies žmogus. Statęs ją, turintis ją, ginantis ją, savo pilį… Mes save laikome lietuviais. Latviai mus vadina lietuviečiais. Taigi, iš kur kilo šis pavadinimas“ – taip sakė Česlovas Kudaba, Lietuvos geografas, politinis veikėjas, signataras.

Visą laiką skiepijame vertybes, akcentuodami savo krašto praeities svarbą. Todėl parodyti savo šalies pilis – buvo sena svajonė.  Kelionė į Panemunės pilis ir dvarus – mokiniams dovanojo ne tik nuostabius kelionės įspūdžius, bet ir puikią pilietiškumo pamoką, suteikusią ir žinių, ir patirties. Nors už lango gruodis, tačiau tądien oras mums buvo labai ypatingai palankus

Kauno pilis – pirmoji mūsų aplankyta. Tai didelė įspūdinga restauruota mūrinė pilis, aplink kurią dideli gynybiniai grioviai, o pilį patekti – medinis tiltas. Pilies skyriaus edukatoriaus Giedriaus Karpinsko lydimi, leidomės į jos požemius, vėliau – stačiais siauriais laiptukais kilome į viršų. Mokiniai ne tik sužinojo daug įdomių faktų, bet patys noriai išbandė Gėdos stulpą, kuris anuomet sukaustydavo nusikaltusius miestelėnus, priešus, labai susidomėjo interaktyviu LDK kariu, demonstravusiu kardą, arbaletą, lazdą. Vaikai turėjo puikią galimybę paliesti ir palyginti  sviedinius, naudojamus kariaujant su kryžiuočiais.

Atsisveikinę su Kaunu, pasukome Raudondvario pilies dvaro link. Čia mūsų jau laukė pats muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, plačiai papasakojęs ne tik apie dvaro savininkus grafus Tiškevičius  – jų kasdienybę, keliones ir pramogas, bet ir apie kompozitorių Juozą Naujalį (pažiūrėjome trumputį filmuką, skirtą kompozitoriui, kadangi 2019-ieji – Juozo Naujalio metai). Pastebėję neeilinius vaiko gebėjimus – grafai išsiuntė mokytis jį į Varšuvą, mokėjo jam stipendiją. Yra išsaugoti autentiški dvaro indai, apdovanojimai, eksponuojamos nuotraukos supirktos Prancūzijos aukcionuose.

Didelį įspūdį paliko įrengtas Kalėdų kambarys ir stikliniai baldai.

Vaikai galėjo apžiūrėti visą dvaro pilies kompleksą, kurį sudaro keletas pastatų.

Pakeliui į Velioną dar sustojome Belvederio dvare, kadaise spindėjęs savo grožiu, nes išvertus (it. belvedere – „gražu žiūrėti“). Šiandien jis labiausiai apleistų dvarų sąraše: didingi pastatai, laiko niokojami, į juos veda tik išlikusi didžiulių tujų alėja.

Veliuonos dvaras – pirmasis mūsų aplankytas medinis klasicizmo stiliaus dvaras, pasipuošęs baltomis kolonomis ir trikampio formos frontonais. Šiuo metu jis neveikiantis. Jo savininkė, gyvenanti Kanadoje, jau garbingo amžiaus.

Su Veliuonos garbinga praeitimi supažindino Veliuonos krašto istorijos muziejaus muziejininkas Gediminas Klangauskas, kuris ne tik organizavo ekskursiją po Veliuoną, bet ir puikią edukacinę veiklą „Daraktorinė ir tarpukario mokykla“. Mokiniai skaitė iš autentiškų vadovėlių, mokėsi dailyraščiu plunksna vedžioti raideles, sėdėjo to meto suoluose, rašė grafitinėse lentelėse, jie ne tik  išvydo daug mokyklinių reikmenų, bet ir sužinojo daug  senovinių žodžių.

Grožėjomės nuostabiu kraštovaizdžiu, kunigaikščiui Vytautui skirtu paminklu, ir net lietėme akmenį, kuriame yra likusi Švč. Mergelės Marijos pėda.

Iš tolo švietė Raudonės pilis – didingas raudonų plytų kompleksas, kurio ramybę saugo didelis nuostabus parkas. Nustebino originali architektūra, ypatingai dantyti bokštai.

Renesanso stiliaus Panemunės pilis pasitiko mus savo dviem išskirtiniais tamsios spalvos gynybiniais bokštais. Ji turi didelį erdvų uždarą kiemą. Šalia pilies didžiuliai tvenkiniai. Tai išskirtinė pilis – jos nesupainiosi su kita.

Jurbarko dvare zanavykų tautiniais drabužiais pasitiko dvaro prižiūrėtoja – ji ne tik plačiai papasakojo apie Jurbarko senovę, bet ir pažiūrėjome trumpą animuotą filmuką. Ypatingai įdomu buvo sužinoti apie čia iki 1918 metų gyvenusius kunigaikščius Vasilčikovus, kuriems buvo padovanotas dvaras. Mokiniai analizavo kryžiuočio ir lietuvio karių aprangos skirtumus, apžiūrėjo arbaletą, durtuvą, buvo apsirengę žiedeliniais marškiniais, užsidėję sunkų karžio šalmą. Ne tik pamatėme, kokie produktai buvo ant kunigaikščio stalo, bet galėjome net paliesti to meto virtuvėje naudojamus prieskonius. Antrajame muziejaus aukšte fotografavomės su kunigaikščiais Vasilčikovais, apžiūrėjome dvaro rūmų drabužių, skrybėlių kolekciją.

Įspūdį paliko Prakartėlių paroda ir nuoširdus dzūkų svetingumas.

Kadangi kelionė buvo ilga, pakeliui žavėjomės nuostabiai papuoštomis šventinėmis eglutėmis. O laiką, nors jį ir labai taupėme, jis labai greit tirpo…

Mūsų sena svajonė išsipildė. Už tai dėkojame mokyklos direktorei Ninai Domackienei, UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojui Tautvilui Mičiūnui už saugią kelionę.

 

Share Button


balandžio 3, 2020

Molėtų rajono savivaldybė rodo pavyzdį Lietuvai. Miesto ir rajono gyventojams dalijamos ne tik rekomendacijos viešose vietose dėvėti kaukes, bet ir […]

kovo 31, 2020

Pasibaigė 2020 m. Skaitmeninė savaitė (angl. / All Digital Week), kuri Europos šalyse skelbiama kovo 23-29 d. Savaitės tikslas – […]

kovo 24, 2020

Darbui paruoštas ir nuo rytojaus 12 val. Utenoje pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo […]

kovo 6, 2020

„Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.“ – rašė kalbininkas Jonas Jablonskis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių […]

vasario 28, 2020

Karpiniai — dailės šaka, turinti pasaulyje senas tradicijas. Ir nors į Lietuvą ji atkeliavo 16 amžiuje, tačiau ryškiausiu jos suklestėjimu […]

vasario 25, 2020

„Socialinis taksi“ užtikrinantis įvairią negalią turinčių žmonių saugų ir patogų keliavimą skirtinguose Lietuvos vietose jau nuo kovo 4 dienos pradeda […]

vasario 18, 2020

Lietuvoje vasario 10-15 d. skelbiama Saugesnio interneto savaitė, kurios metu viešosiose bibliotekose ir mokyklose vyksta įvairūs renginiai ir tiesioginės interneto […]

vasario 14, 2020

Šių metų mažosios kultūros sostinėse jau prasidėjo renginiai, pažymintys įdomesnius ir turiningesnius žadančius būti metus. Vieni pirmųjų juos pradėjo Utenos […]

sausio 31, 2020

Sausio 24 dieną paskutiniosios lankytojų grupės, Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos I b ir 3 b klasės mokiniai, dar spėję apsilankyti […]

sausio 29, 2020

Publicistė, rašytoja Gintarė Adomaitytė yra pasakiusi: „Kalbėtis apie knygas lygiai toks pat džiaugsmas, kaip ir skaityti.“ Todėl sausio 28 dienos […]