Raseinių rajono savivaldybės vadovai gyventojams pateikė veiklos ataskaitą

Liepos 3-17 dienomis Savivaldybės meras Algirdas Gricius ir mero pavaduotoja Gitana Rašimienė aplankė visas rajono seniūnijas ir gyventojams pristatė 2016 m. Savivaldybės veiklos ataskaitą. Daugelyje seniūnijų žmonės Savivaldybės vadovus sutiko draugiškai ir labiau domėjosi ne praėjusiais metais, o ateities perspektyvomis. Savivaldybės vadovai su gyventojais buvo atviri ir kalbėjo ne tai, ką žmonės norėtų girdėti , o tai, kaip yra iš tikrųjų.

Sunkūs metai

Savivaldybės meras Algirdas Gricius, pristatydamas 2016 m. metų veiklos ataskaitą, visų pirma gyventojams priminė praėjusių metų nemalonius įvykius, labai apsunkinusius darbą tiek merui, tiek Savivaldybės administracijai. 2015-ųjų gruodį susiformavusi nauja valdančioji dauguma pernai ne kartą Savivaldybės merui buvo pareiškusi interpeliacijas, konfliktas užsitęsė ir persikėlė į teismus. Beveik visus metus, iki lapkričio, merui teko dirbti itin dideliu krūviu – be pavaduotojos, o administracijai vadovavo laikinas direktorius. Visą tą laikotarpį pas Savivaldybės vadovą nuolat apsilankydavo tuometinių valdančiųjų atstovai su primygtiniais reikalavimais paklusti jų valiai, tačiau meras spaudimui nepasidavė ir visuomet veikė pagal įstatymus. Teisminiai procesai baigėsi sėkmingai – teismai mero veiksmuose pažeidimų nenustatė, o perversmą sukėlusių politikų neteisėtai atleisti vicemerė Gitana Rašimienė ir administracijos direktorius Algimantas Mielinis teismų buvo sugrąžinti į pareigas. Lapkritį susiformavo nauja valdančioji dauguma, kuri drauge dirba iki šiol, o perversmininkai liko it musę kandę. Svarbu pažymėti , kad perversmą sukėlę ir merą atstatydinti mėginę politikai teisminiams procesams, advokatų kontoroms išleido apie 100 tūkst. Eur Savivaldybės biudžeto lėšų. Beprasmiškai iššvaistyti pinigai – tokios sumos būtų užtekę išasfaltuoti apie kilometro ilgio gatvę kažkurioje gyvenvietėje…

Planai įgyvendinti

Pasak mero, nepaisant patirtų sunkumų, visus planus, kurie buvo numatyti 2016-aisiais, pavyko įgyvendinti: buvo remontuojamos įstaigos, asfaltuojamos gatvės, parengti dokumentų paketai įvairiems rajono projektams įgyvendinti , o 2016 m. Savivaldybės biudžetas pranoko lūkesčius – pajamų buvo gauta 961 tūkst. Eur daugiau nei planuota. Planą viršijusias lėšas Taryba paskirstė paskolų portfeliui mažinti, įvairiems projektams įgyvendinti, Savivaldybės įstaigų, visuomenės poreikiams. Savivaldybės meras nuoširdžiai dėkojo gyventojams, jį palaikiusiems tuo neramiu ir sudėtingu laikotarpiu. Pasak mero, tik gyventojų dėka, kurie surinko apie 7 tūkst. merą palaikančių parašų, Seimas patobulino Vietos savivaldos įstatymą ir suteikė visos Lietuvos tiesiogiai rinktiems merams daugiau galių. Į susitikimus atėjusiems seniūnijų gyventojams buvo išdalinta spausdinta Savivaldybės 2016 m. veikos ataskaita, kurioje pateikti išsamūs duomenys apie Savivaldybės tarybos darbą, rajono biudžetą, strateginį planavimą, vietinį ir žemės ūkį, investicijas, teritorijų planavimą, socialinius reikalus, švietimą, kultūrą, sveikatos priežiūrą ir kt.

Bendruomenės pakylėja kaimą

Savivaldybės mero pavaduotoja Gitana Rašimienė susitikimuose su gyventojais pajuokaudavo, kad jai lyg ir nelabai yra už ką atsiskaityti, nes po neteisėto atleidimo į pareigas teismų sugrąžinta, ji mero pavaduotoja pernai dirbo vos porą paskutinių metų mėnesių. Tačiau meras pažymėjo, kad vicemerė visus tuos metus nebuvo atitrūkusi nuo savo kuruojamų sričių ir merui nuolat geranoriškai patardavo bei pagelbėdavo kultūros, švietimo, socialiniais ir kt. klausimais. Kalbėdama apie praėjusius metus, mero pavaduotoja pasidžiaugė rajono kaimo bendruomenėmis, kurių nariai pakylėja kaimo gyvenimą – be jokio atlygio organizuoja gražius renginius, įvairias iniciatyvas, rengia projektus ir pritraukia iš ministerijų lėšų jiems įgyvendinti. Pernai Žemės ūkio ministerija rajono bendruomenių projektams skyrė 56 tūkst. Eur, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – 223 tūkst. Eur, o Savivaldybė prisidėjo 35 tūkst. Eur.

Gyvenimas keičiasi

Apžvelgdama švietimo sritį G. Rašimienė sakė, kad rajone švietimo tinklas lyg ir sutvarkytas. Tačiau dar yra mokyklų, kuriose mokosi vos 50 vaikų… Tokios švietimo įstaigos išlaikymas rajonui labai brangiai kainuoja, o ką jau kalbėti apie ugdymosi kokybę, kai vaikai mokosi jungtinėse klasėse. Tikslinga būtų stiprinti didesnes, pakankamą mokinių skaičių ir ateities perspektyvas turinčias mokyklas, juolab kad visame rajone organizuojamas mokinių pavėžėjimas. 2016-2017 m. m. rajone mokėsi 3730 mokinių (iš jų 373 specialiųjų poreikių turinys mokiniai), su mokiniais dirbo 433 pedagogai ir dar papildomai su specialiųjų poreikių mokiniais dirbo 58 pagalbos specialistai. Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, specialiųjų poreikių mokinių skaičius išliko stabilus, o darbui su jais reikia vis daugiau specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų… Gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų sričių, veiklų, poreikių, kuriems reikalingas finansavimas, todėl išlaikyti ir tai, kas jau atgyvenę ir nebefunkcionalu, ir finansuoti naujas sritis Savivaldybė nėra pajėgi. Antai Girkalnio vaikų darželį planuojama prijungti prie Girkalnio pagrindinės mokyklos – taip siekiama sumažinti administravimo išlaidas. Taupumo sumetimais būtų tikslinga ir Nemakščių darželį prijungti prie Nemakščių gimnazijos, tačiau kai kurie politikai tam priešinasi…

Teks pasiveržti diržus

Vicemerė pabrėžė, kad pradėti taupyti būtina jau šiandien, nes nuo 2012 m. rajone vykdytas piniginės socialinės paramos skyrimo bandomasis projektas baigėsi. Per tuos kelerius metus socialinių pašalpų gavėjų skaičius gerokai sumažėjo, pvz., 2012 m. Ariogaloje buvo 403 socialinių pašalpų gavėjai, o 2016 m. jų beliko tik 162. Raseinių mieste 2012 m. socialines pašalpas gavo 558 žmonės, o 2016 m. – tik 200 ir t. t. Vykdant socialinės paramos skyrimo eksperimentą buvo sutaupoma apie trečdalis lėšų, kurios panaudotos rajono švietimo, kultūros, socialinių įstaigų ir kitoms reikmėms. Kitąmet Savivaldybei socialinėms pašalpoms ministerija skirs tik tiek, kiek faktiškai tam išleidžiama, kitaip sakant, rajono biudžetas nebegaus 1,8 mln. Eur. Savivaldybei, kurios visas metinis biudžetas tėra apie 30 mln. Eur, tai milžiniška netektis. Todėl jau šiandien aišku, kad kitąmet visiems teks gerokai pasiveržti diržus ir proporcingai visoms sritims bus skiriama mažiau lėšų.

Ko gero, viena skaudžiausių temų vicemerei – kultūra. Juk politiniai perversmininkai, neteisėtai atleisdami ją iš pareigų, kaip vieną iš motyvų įvardijo, jog G. Rašimienė „sukėlė chaosą kultūroje“. Tačiau per susitikimus seniūnijos gyventojai patys atkreipė dėmesį, kad chaosas kultūroje tvyro šiandien ir drąsino vicemerę tęsti anksčiau pradėtą darbą – pertvarką rajono kultūros srityje. G. Rašimienė pabrėžė, kad rajone yra puikių meno kolektyvų ir kultūros darbuotojų, kurie organizuoja gerus renginius, pelno apdovanojimus respublikiniuose renginiuose. Tačiau už šių nuoširdžiai dirbančių žmonių slepiasi tie, kurie savo aptarnaujamoje teritorijoje tesugeba suorganizuoti 3 renginius per metus, nors dirba pilnu etatu – 5 dienas per savaitę, 8 valandas kasdien. Ar tokios kultūros mums reikia, ar rajono žmones gali tenkinti toks kultūros darbuotojų darbas?

Sprendimui priimti reikia 13

Pasak vicemerės, bandant bet kokioje srityje įvesti bent elementarią tvarką labai priešinasi politikai, nes pas juos užtarimo prašo žmonės, kuriuos palies pertvarka – prašo padėti, kad neprarastų darbo, arba, kitaip sakant, galėtų ir toliau nieko nedirbti ir gauti atlyginimą. Savivaldybės vadovai pripažino, kad kartais neužtenka politinės valios priimti nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus. Dauguma Tarybos narių įsigilinę tik į kurią nors vieną sritį ir nemato visumos, todėl įsikibę laikosi kaimo mokyklėlių su keliais mokinukais, medicinos punktų, kur per metus apsilanko vos 9 pacientai, kultūros centro filialų, surengiančių vos 3 renginius per metus… Savivaldybės merui ir jo pavaduotojai, kurie įsigilinę į visas rajono sritis ir mato visumą, neretai tenka įtikinėti kitus politikus dėl vienokio ar kitokio neišvengiamo sprendimo, nes dėl laiku nepriimtų sprendimų nukenčia rajono gyventojai, įstaigos, paslaugų kokybė, neefektyviai leidžiamos lėšos. Tačiau norint Taryboje patvirtinti sprendimą, reikalingas bent 13 Tarybos narių pritarimas, ir Savivaldybės vadovams ne visuomet pavyksta įtikinti tik savo veiklos sritį tematančius politikus.

Durys visada atviros

Savivaldybės vadovams pristačius 2016 m. veiklos ataskaitą ir pasidalijus ateities įžvalgomis, gyventojai teikė klausimus, diskutavo. Visose seniūnijose žmonės domėjosi, kada bus išasfaltuota viena ar kita gatvė, pageidavo, kad būtų tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai, domėjosi gatvių apšvietimu, viešųjų erdvių ir pastatų atnaujinimo projektais. Meras ir vicemerė atsakė į klausimus, patarė, siūlė problemų sprendimo būdus. Ne visais atvejais įmanoma padėti – daugelis dalykų priklauso nuo Vyriausybės nutarimų, Seime priimtų įstatymų, kuriems pakeisti savivaldybės neturi galių. Savivaldybės vadovai pabrėžė, kad tuščių pažadų jie nedalija ir, nesiekdami būti nei geresni, nei populiarūs, išliko teisingi ir supažindino su esama situacija ir galimybėmis. Tiek meras Algirdas Gricius, tiek mero pavaduotoja Gitana Rašimienė gyventojams priminė, kad jų durys visuomet atviros – žmonės bet kad gali kreipti s su savo bėdomis, problemomis, o vadovai, jei tik leis galimybės ir įstatymai, visada padės.