„Reikia judėti į priekį, po gulinčiu akmeniu vanduo neteka“

„Reikia judėti į priekį, po gulinčiu akmeniu vanduo neteka“, – taip tendencijas, kad pastaruoju metu Plungės savivaldybėje gyvenimas pagal socialinius ir ekonominius rodiklius gerėja, apibūdino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Šiomis dienomis Lietuvos laisvosios rinkos institutas pateikė analizę, kad per ketverius metus vidutinis atlyginimas Plungėje išaugo ketvirtadaliu. Pasak Plungės mero, kitais metais šis rodiklis dėl pritrauktų savivaldybėn investicijų bus dar geresnis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas skelbia, kad atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, socialiniai rodikliai gerėja netolygiai. Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartais, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” Plungės rajono savivaldybėje 2016 metais (lyginant su 2015 m.) išaugo 10  procentų, vidutiniškai čia žmonės uždirbo 495 eurus per mėnesį. Per ketverius metus atlyginimai Plungėje išaugo beveik ketvirtadaliu (2012 metais vidutinis atlyginimas buvo 397 eurai).

„Atlyginimai – tik viena iš sudedamųjų LLRI atliktos analizės dalių. Malonu, kad atlyginimai Plungės savivaldybėje augo, nors vis dar esame tarp tų savivaldybių, kuriose vidutinis atlyginimas nesiekia 500 eurų. Manau, kad ateinančiais metais šis rezultatas bus ženkliai geresnis, nes šiemet Plungėje jau pradėjo veikti nauja gamykla – „Litspringas“, taip pat darbo apimtis plečia Lietuvos-Norvegijos įmonė „Hovden“. Tai, be abejonės, kilstelės į viršų atlyginimų vidurkį, be to, bus sukurta nemažai darbo vietų. Tai ypač džiugina“, – pažymėjo A. Klišonis.

Darbo vietų skaičius rajone dar išaugs, jei vietos valdžiai pavyks sukirsti rankomis su investuotojais iš „MJ Systems“, kurių atstovai tartis dėl jų verslui tinkamų patalpų į Plungę atvyks rugpjūčio 7 dieną. Pagal preliminarų planą jiems reikalingos per 1000 kv. m patalpos. Savivaldybė siūlo jiems įsikurti buvusiame Žlibinų mokyklos pastate.

„Jei pavyks sutarti, naujos darbo vietos bus sukurtos ir už Plungės miesto ribų, taigi, ir Žlibinų seniūnijos gyventojai arčiau savo namų turės darbą. Su „MJ Systems“ atstovais buvome kalbėję, kad jie galėtų įdarbinti iki šimto žmonių“, – sakė meras.

Paprastai naujose įmonėse mokamas kiek didesnis nei vidutinis rajone mokamas atlyginimas. Vidutinio atlyginimo augimas turi tiesioginių sąsajų su pritrauktu investicijų dydžiu, investicijomis į materialiųjų turtą.

Ir kiti savivaldybių socialiniai rodikliai dažnai yra tiesiogiai susiję su investicijų lygiu. 2015 metų pabaigoje vienam Plungės gyventojui teko 460 eurų sukauptų investicijų iš užsienio. Lyginant kitomis savivaldybėmis Plungė yra per vidurį (29 vietoje iš 60 savivaldybių). Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą buvo –  1289 eurai, tai daugiau nei daugelyje savivaldybių.

Investicijos turi tiesioginės įtakos ir  bedarbystės mažinimui. Pritraukus investicijų, sukuriant patogią aplinką verslui, rajone mažėja ir pašalpų gavėjų skaičius.

Socialinės pašalpos Plungės rajono savivaldybėje pernai taip pat reikėjo šiek tiek mažiau žmonių nei vidutiniškai Lietuvoje – 2,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų (Lietuvos vidurkis – 3 proc.).

„Šis rodiklis iliustruoja, kad bedarbystė Plungės rajone nėra didelė, o žmonės stengiasi iš savo darbo pragyventi ir šį tą užgyventi. Plungiškiai yra darbštūs: jei atlyginimo vidurkis Lietuvoje pernai augo 9 proc., tai Plungės savivaldybėje – 10 procentų! – pažymėjo meras. – Visgi esminis dalykas, vertinat savivaldybės rodiklius, yra tendencijos: kylam į viršų, grimztam į apačią ar plūduriuojam? Kaip matot, po truputėlį kykam į viršų, o pagal investicijų skaičių lenkiame ir kai kuriuos kaimynus!“

Meras A. Klišonis pastebėjo, kad greitai Plungei patrauklumo suteiks ir sutvarkyta miesto infrastruktūra. Šiuo metu jau pradėti stambūs darbai: prie Plungės tvarkoma 10 kilometrų kelio Mažeikiai–Tauragė atkarpa, klojamas žiedas pietiniame miesto aplinkkelyje, rekonstruojama dalis J. Tumo-Vaižganto gatvės bei Žaltakalnio gatvė. Šiuos darbus pabaigus miestas transporto srautams bus daug patogesnis, saugesnis ir pralaidesnis. Taip pat pradėti įgyvendinti Plungės miesto, kaip tikslinės teritorijos, sutvarkymo projektai. Vieno konkurso laimėtojai jau dirba centriniame stadione, neseniai atplėšti vokai su pasiūlymais, kaip rekonstruoti centrinę miesto dalį – Babrungo slėnį ir Laisvės alėją.

„Lygiagrečiai su darbais, pradėtais kelių būklei gerinti, turime tvarkytis ir pačiame mieste. Tai – didelis iššūkis, tačiau per keletą ateinančių metų miesto veidas akivaizdžiai pagražės ir bus patrauklesnis tiek čia gyvenantiems, tiek atvykstantiems žmonėms. Mūsų rajono žmonės – optimistai, yra daug ženklų, kad savivaldybėje bendras klimatas gerėja. Miesto įvaizdį gali papuošti ir šeimai pragyvenimą suteikti puikios plungiškių idėjos ir jų pradėtas smulkus verslas, kaip ką tik atidaryta arbatinė „Takava“ prie vaikų „Supermiesto“ žaidimų aikštelės, jaukios kavinukės „Mr. Nom“, „L.A.B.“ ar į privatininko rankas atiduotas knygynas su kavos baru „ExLibris“ miesto centre. Iš visos širdies linkiu, kad jie turėtų daug klientų ir lankytojų. Tegu tik Plungėje būna kuo daugiau žmonių, kurie gali iš savo verslo išgyventi, todėl raginu nebijoti pradėti, o pradėjus – tęsti darbus ar šeimos verslą. Neturime sustoti, jei ką pasiekėme – po gulinčiu akmeniu vanduo neteka. Vis pažiūriu į Kėdainius, kuriuose atlyginimų vidurkis ženkliai didesnis nei Plungės – ir mums reikia pasiekti tokį lygį!  Ir Plungės savivaldybės gyventojai nusipelnė  ir gerai apmokamų darbo vietų, ir galimybės kokybiškai praleisti laisvalaikį. Viso to čia, Plungėje, labai reikia“, – pažymėjo A. Klišonis.

Faktai:

2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas” Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.

2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).

Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.)

Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).

LLRI informacija