Rengiamas naujasis mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis

Šalies ūkio plėtros strategijose ir programose numatyta nemažai konkrečių priemonių regioniniams netolygumams švelninti. Viena tokių – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – 2014–2020 m. KPP) priemonė „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, siekianti paremti ir išsaugoti mažiau palankias ūkininkauti vietoves. Nors išmokos nuo 2015 metų ir sumažėja, tačiau tokiose vietovėse ūkininkaujantys asmenys, jei nuspręs dalyvauti ir kitose 2014–2020 m. KPP priemonėse, turės privalumą.

Lieka pakoreguotas senasis žemėlapis

Kadangi nederlingose vietovėse žemės ūkio gamybos efektyvumas daug mažesnis už vidutinį šalyje, išmokų klausimas ypač jaudina vietinius ūkininkus, siekiančius išsaugoti gyvybingą kaimo vietovę ir bendruomenę. Nuo 2015 m. į paramą pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ galės pretenduoti ūkininkaujantieji teritorijose, kurių sąrašas patvirtintas 2014–2020 m. KPP. Vietovių sąrašas parengtas vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad naujajame finansiniame laikotarpyje bus taikomas pakoreguotas senasis (t. y. 2007–2013 m. laikotarpio) mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapis. Jame išskirtos 2 kategorijų vietovės. Pirmajai, didelių gamtinių kliūčių kategorijai, priskirtos buvusios didelio nepalankumo (DNV) ir mažo nepalankumo vietovės (MNV), iš jų „išėmus“ potvynių užliejamas teritorijas, nes jos patenka į kitą kategoriją. Antrajai, specifinių kliūčių turinčių vietovių kategorijai, kaip tik ir priskirtos potvynių užliejamos teritorijos bei intensyvaus karsto vietovės.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, visam programiniam laikotarpiui vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, rėmimui yra skirta 287,036 mln. EUR (tai sudaro 83 proc. lėšų, skirtų 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu). Taigi, lėšų mažiau palankių ūkininkauti vietovių rėmimui yra mažiau, todėl ir išmokos mažės.

Kiekvienai vietovei – skirtingos išmokos

Nuo 2015 m. už DNV bus mokama 61 EUR/ha, už MNV – 46 EUR/ha, už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse – 59 EUR/ha, o gyvenantieji potvynių užliejamose teritorijose gaus 28 EUR/ha.

Šiuos išmokų dydžius pagal ES teisės aktų ir metodikų nuostatas apskaičiavo Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Išmokos skiriamos kasmet už žemės ūkio paskirties žemės hektarą, siekiant kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių žemės ūkio gamybos kliūčių ūkininkų patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas ar dalį jų. Papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.

LAEI ekspertai apskaičiavo išmokas kiekvienai vietovių kategorijai, naudodamiesi 2009–2011 m. Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis. Šis tinklas yra vienintelis oficialus statistinių duomenų apie ūkių pajamas šaltinis, suderintas tarp ES šalių narių.

Išmoką sudaro bendrasis pelnas, kuris apskaičiuotas lyginant papildomų išlaidų (išlaidų, kurias patiria ūkininkai, ūkininkaudami palankiomis ir mažiau palankiomis ūkininkauti sąlygomis, skirtumas) ir prarastų pajamų (pajamų, kurias gauna ūkininkai, ūkininkaudami palankiomis ir mažiau palankiomis ūkininkauti sąlygomis, skirtumas) reikšmes 1 ha.

Mažiausi ūkiai gaus didžiausias išmokas

Vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis, yra privalomas proporcingas išmokų mažinimas pagal valdos dydį, išskyrus atvejus, kai mokama mažiausia galima išmoka (25 EUR/ha).

Išmokų proporcingo mažinimo taikymo principai nustatyti pagal LAEI atliktus skaičiavimus, analizuojant Lietuvos 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenis. Išmokų diferencijavimo metodika parengta remiantis atitinkamo dydžio ūkių struktūra ir gaunamu bendruoju pelnu vienam ūkiui. Atsižvelgiant į tai, išskirtos trys ūkių grupės, kurioms taikomi skirtingi išmokų dydžiai. Pirmoji ūkių grupė (iki 100 ha) gauna 100 proc. išmoką, trečioji grupė (virš 500 ha) – minimalią leistiną išmoką (25 EUR/ha), o antrajai ūkių grupei (101–500 ha) apskaičiuotas vidurkis tarp I ir III ūkių grupių.

Naujas žemėlapis – iki 2018 metų

Šiuo metu rengiamas naujas vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, žemėlapis. Vietovių išskyrimui privaloma vadovautis vieninga visose ES šalyse Jungtinių tyrimų centro mokslininkų parengta metodika, pagrįsta biofizikinių kriterijų taikymu. Lietuvoje taikomi 5 biofizikiniai kriterijai iš 8 galimų: klimatas (žema temperatūra), dirvožemio tekstūra, dirvožemio drenažas, paviršiaus nuolydis ir dirvožemio cheminės savybės. Vadovaujantis metodika yra laikoma, jog vietovėje esama didelių gamtinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 60 proc. žemės ūkio paskirties žemės seniūnijoje atitinka bent vieną iš pirmiau įvardytų biofizikinių kriterijų. Į paramos schemą pateks tik tos vietovės, kurios atliks ne tik biofizikinius, bet ir ekonominius kriterijus.

Žemėlapį sudarinėja VĮ Valstybės žemės fondas. Atkreipiame dėmesį, jog tik ES institucijoms patvirtinus vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ribas Lietuvoje, bus galima žinoti konkrečias seniūnijas, kurios bus naujajame žemėlapyje.

Žemės ūkio ministerija, suprasdama, kad naujasis šių vietovių išskyrimas yra labai svarbus šalies ūkininkams, nuolat bendradarbiauja su nenašių žemių savininkais ir Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija bei ieško būdų, kad išskyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni. Šiuo metu ekspertams yra suformuluota užduotis įvairiais pjūviais atlikti papildomus skaičiavimus dėl optimaliausio išskirtų vietovių ekonominio vertinimo, naudojant naujausią statistinę informaciją, įvertinus seniūnijų ribose esančias specializuotas valdas.

Vėliausias ir galutinis vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, naujojo žemėlapio sukūrimo terminas yra 2018 m. sausio 1 d. Parengus šį žemėlapį, galima bus patikslinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.

Privalumai dalyvaujant kitose priemonėse

Atkreiptinas dėmesys, kad nors išmokos ūkininkaujantiesiems vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis nuo 2015 m. ir sumažėja, tačiau tokiose vietovėse ūkininkaujantys asmenys, dalyvausiantys kitose 2014–2020 m. KPP priemonėse, turės privalumą.

Ūkio subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bus teikiama 20 procentinių punktų didesnė.

Pagal 2014–2020 m. KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ ir veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ numatyta pareiškėjams, kurių projektas įgyvendinamas vietovėse, kuriuose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, suteikti pirmumo atrankos balus. ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ bus skirta 15 balų, ,,Parama smulkiesiems ūkiams“ – 10 balų.