spalio 8, 2019
Alfredas Bumblauskas: baltų kultūra yra mįslė

 „Neiššifruojamas kodas“ – taip baltų kultūrą mato daugelis bandančių ją suprasti. Net didžiausi praeities žvalgai sutinka, jog šį istorinį periodą sunku apibūdinti dėl beveik neišlikusių šaltinių. Galima tik spėlioti, koks iš tiesų buvo archajiškas baltų gyvenimas.

Nors mitologiniai įvaizdžiai kaip Perkūnas, deivė Žemyna ar Gabija vis dar populiarūs baltų kultūroje, jų būtis taip pat mažai atskleidžiama. Meno kūrėjai pasitelkia vaizduotę ir baltų pasaulėžiūrą interpretuoja taip, kaip išgyvena ir jaučia, per šiuolaikinį matymą ir teatrinius sprendimus – visai kaip ansamblio „Lietuva“ misterijoje „Dievai ir žmonės“.

Alfredas Bumblauskas: tai yra mįslė

Istorikai teigia, jog baltai – jautri tema, neturinti aiškių ir apčiuopiamų įrodymų.

„Tai yra mįslė, kurios niekas nežino. Baltų kultūra nieko nepaliko, ir viskas vyksta fantazijų ribose. Yra žmonių, kurie tyrinėja folklorą ar dainas, jie turi naudingos informacijos“, – sako vienas garsiausių Lietuvos istorikų, televizijos laidų vedėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Paklausus, kaip galima suprasti pagoniškuosius baltus, profesorius įvardija kelias asmenybes: nuo jų knygų reikėtų pradėti pirmiausiai.

„Tokių asmenybių tekstus kaip semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo arba religijotyrininko, etnologo Gintaro Beresnevičiaus reikia mokėti atmintinai. Tik tada galim toliau gilintis ir apie tai diskutuoti. Sunkiai ką nors įsivaizduoju šalia Greimo“, – teigia A. Bumblauskas.

A. J. Greimas ir G. Beresnevičius – vieni svarbesnių lietuvių mitologijos tyrinėtojų. A. J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“, „Tautos atminties beieškant“, taip pat G. Beresnevičiaus baltų religinės studijos apibūdina baltų kultūrą bei padeda įsivaizduoti galimus jos bruožus.

Nauju žvilgsniu į praeitį

Prie Baltų kultūros prisilietė ir ją apčiuopti pabandė režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Statydama misteriją „Dievai ir žmonės“, sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai. Dalį archajinės kultūros užuominų galima rasti krikščionių misionierių – dvasininkų kronikose, tačiau jose sunku rasti ribą tarp fantazijos ir realybės.

Didžiulę įtaką padarė istorikų minimas Algirdas Julius Greimas ir jo mokslinės studijos.

„Tautos religija yra jos ideologija, kurios pagalba bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.

L. Dabužinskaitė kartu su kūrybine grupe ragina atskleisti „Baltų kodą“ ir pajusti nors dalelę baltiškumo. Režisierė nesiekia tikslaus baltų genčių ar jų dievų atvaizdavimo. Priešingai – į praeitį žvelgia šiuolaikiškai.

„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.

Dievai ir žmonės

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas A. J. Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“. Čia perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva.

Muzikos ir šokio spektaklyje modernus stilius persipina su archajiškais bruožais. Misterija pasižymi neįprastomis tonacijomis, žemais ir meditatyviais garsais, žiniuoniškais užkalbėjimais ir elektroninėmis daugiabalsių giesmių, sutartinių versijomis. Mistikos priduoda gerklinis, burdoninis ir folklorinis dainavimo būdai. Novatoriška scenografija sustiprina išgyvenimus, sukurdama trimačio vaizdo įspūdį.

Misterija „Dievai ir žmonės“ buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir surinko pilnas sales žiūrovų. Spektaklis sugrįžta į ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir lapkritį pasirodo Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Gruodžio 6 d. turą vainikuos Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

 

Video anonsas:

 

 

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 9, 2020

Kovo 20 d., Žemės dieną, visus nebejingus gamtai visuomenininkai kviečia į eiseną ir mitingą Vilniuje „Maršas už Gamtą“, kuriame bus […]

kovo 5, 2020

Į Jurgio Kunčino viešąją biblioteką atkeliauja archyvinių kadrų paroda „Į Laisvę. 1988-1990“. Šis Vytauto Daraškevičiaus fotografijų ciklas skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės […]

vasario 28, 2020

Galerija (AV17) jau penktus metus pristato mobilią Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų parodą, kuri š. m. kovo 4 – 24 d. […]

vasario 25, 2020

Kovo 9 – 12 dienomis Plungės kultūros centras XV kartą organizuoja tarptautinį vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvų festivalį ,,Laisvės […]

vasario 18, 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė […]

vasario 13, 2020

Vasario 20-ąją pirmuosius lankytojus pasitiks didžiausias Baltijos šalių literatūros renginys – 21-oji Vilniaus knygų mugė. Naujas šios tradicinės šventės dešimtmetis […]

vasario 13, 2020

Rugsėjo 4–5 dienomis Birštone vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ skelbia atviro diskusijų ir festivalio veiklų konkurso pradžią – prisidėti kuriant renginio […]

sausio 31, 2020

Vasario 3 d., pirmadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje (laisvas įėjimas nuo upės pusės) bus atverta Lietuvos vitražo […]

sausio 29, 2020

Sausio 30 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo II rūmų 1 aukšte (prie kavinės) pristatoma menininkės Lilijos Valatkienės kūrinių paroda „Mistiškas vanduo“, skirta […]

sausio 13, 2020

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus biblioteka kviečia į sausio mėnesio renginius, kurie visi yra nemokami, tik į kai kuriuos prašoma registruotis […]