Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo 3-ją, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai, o pastarųjų metų modernizavimo tempą kai kas iki šiol vadina „proveržiu“.

Taip, galima pripažinti tam tikrą pagreitėjimą, kadangi nuo 2004 iki 2012 metų atnaujinti tik 479 namai. Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų modernizuoti – ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.

Tad modernizacija tebevažiuoja geriausiu atveju antra pavara iš įprastinų penkių. Kuriame modernizacijos kelio taške bus Lietuva 2020 metais? Ar būsime  bent privažiavę žiedinės arba žaliosios ekonomikos sankryžą ir ar žinosime kuria kryptimi judėti toliau?

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys, be kita ko,  slopinantis gyventojų mažėjimą.

Tačiau valdžios institucijų pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema.    

Administratoriams – gebėjimų stiprinimas ir atestacija 

2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos, o tai yra daugiau, negu buvo planuota rengiant investicinius planus.

Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo,  atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.

„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų  konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka.

„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.

Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc šilumos energijos.

Kita vertus, pabrėžė  BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.

Būsto rūmai: proveržis per lėtas!

Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia. O Lietuvoje net tų namų, kuriuos renovuoti visiškai neapsimoka, negalima nugriauti, nes tai yra privati nuosavybė.

„Lietuva yra vienintelė šalis, kur pagrindinis daiktas yra butas, o sienos, stogas ir visa kita yra priklausiniai, ir tai yra blogai, kai reikia priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų eksploatavimo, remonto ir renovacijos“, – sakė jis.

Pasak J. Antanaičio, esant vienodai 1 kwh šilumos kainai, naujos statybos namai suvartoja 3–3,5 karto mažiau šiluminės energijos, nei senos statybos namai, o senos statybos renovuoti namai suvartoja apie 2,5 karto mažiau šilumos energijos už nerenovuotus.

„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas. Todėl mes turime sudominti žmones, aiškinti jiems, kad reikia mažinti suvartojimą – teisingai eksploatuoti namą, teisingai jį administruoti ir renovuoti, nes aš daug moku todėl, kad daug suvartoju, o daug suvartoju todėl, kad netvarkau savo būsto“, –  gyventojų švietimo svarbą pabrėžė J. Antanaitis.

Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., o šilumos energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 proc.

„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, – sakė J. Antanaitis. 

Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis taip pat sakė palaikantis siūlymą, kad modernizavimo projekto administratorius turi būti atestuotas.

Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams. Be kita ko, Rūmai siūlo panaikinti kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panaikinti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, o iš sutaupytų lėšų suformuoti Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondą, kuris veiktų pagal Vyriausybės patvirtintą fondo nuostatuose nustatytą tvarką.

„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, – sakė J. Antanaitis.   

Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sakė, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą.

„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.  

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus.

Pasak jo, Europos Komisija jau yra parengusi naujos direktyvos projektą, „ir ryškėja tendencijos, kad energijos vartojimo stebėsenai bus skiriamas vis didesnis dėmesys“.

„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC)  direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai  visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas.

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai.  R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.  

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.

Eksploatacinio modelio link

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.  

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.

D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.

Šiltinimas polistireniniu putplasčiu – itin efektyvus  

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė, pristatydama šiltinimo sistemų efektyvumo modernizuotose namuose analizės rezultatus, pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną. Ypač daug kritulių iškrenta Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regionuose, todėl renovuojant daugiabučius tuose regionuose reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurios linkusios įmirkti mažiausiai.

„Nėra blogų medžiagų, bet galima jas sugadinti, jei neatsižvelgsime į klimato sąlygas. Todėl turime pelėsių, kitų problemų“, – sakė mokslininkė. 

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015–2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. mažesni nei apšiltinant pastatų išorines sienas kitomis medžiagomis.

„Yra labai kokybiškai parengtų projektų, bet dažniausiai projektuose pasitaiko įvairių klaidų. Taip pat pastebėjome, kad šiltinant putplasčiu šilumos nuostoliai vidutiniškai 30 proc. mažesni, negu taikant kitas sistemas. Tiriant faktines šilumos energijos sąnaudas pastebėjome, kad energijos sąnaudų padidėjimas lyginant su sertifikatu būdingas apie 20 proc. objektų. 80 proc, pastatų šilumos suvartoja mažiau negu buvo numatyta, bet apie 20 proc. pastatų šilumos sutaupymas pasiekiamas mažesnis negu buvo tikėtasi“, – kalbėjo T. Vilutienė. 

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Siekiant patikrinti šiuos rezultatus, sakė ji, ketinama padidinti tiriamų objektų skaičių ir analizę atlikti dar kartą.

T. Vilutienės teigimu, į daugiabučių modernizavimo proceso stebėseną būtina įtraukti daugiau duomenų, tarp jų faktinį energijos sunaudojimą pastatui šildyti, taip pat duomenis, kurie aktualūs šiltinimo ir kitų medžiagų gamintojams, pavyzdžiui, apie fasadų būklę po modernizacijos.

Kaip ir kiti konferencijos dalyviai, mokslininkė mano, kad „labai svarbu šviesti visuomenę informuojant daugiabučių pastatų savininkus apie tai, kokių rezultatų pasiekta modernizuojant pastatus“.

Vėdinamųjų fasadų trūkumai tampa vis reikšmingesni

Didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės “Projektų rengimo centras” direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis sakė, kad, jo vertinimu, maždaug trečdaliui pastatų Lietuvoje pasirenkamas vėdinamasis fasadas, kai tarp sienos apšiltinimo medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas.

Didėjant energiniams reikalavimams, T. Jatulis mano, kad vėdinamųjų fasadų tikslinga atsisakyti, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų. Dar statant C ar B energinio efektyvumo namus, vėdinamųjų fasadų įrengimas buvo brangesnis, o perėjus į A energinę klasę, šis skirtumas dar labiau padidės.

T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamąją šiltinimo sistema sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema. “Projektų rengimo centras” yra sukaupęs kvalifikacijas pasyvaus pastato, energinio sertifikavimo ir pan. srityse.

T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus. Toks fasadas tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi, kadangi prie sienos nereikia tvirtinti jokių konstrukcijų, ir taip išvengiama šalčio tiltelių.

Iki kurios energinės klasės modernizuoti?

Lietuvoje  modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasė, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę.

D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu. Pasak jo, pastatas, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilgajame periode geriau apsimoka apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.

„Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate. Taigi, storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai, anot D. Avižos, rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet A++ klasė vis dar būtų geras  sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės. 

Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža priminė, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 proc. bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas – daugiau kaip 52 mln. kv. m, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui – iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, – sakė D. Aviža.  

Tuo metu UAB „Reneks“, kuri rengia projektus bei konsultuoja daugiabučių renovavimo klausimais, projektų koordinatorius dr. Ramūnas Gatautis pabrėžė investicinių projektų rengimo metodikos ydingumą. Pasak jo, neteisinga daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo didžiausią leistiną mėnesinę įmoką (atitinkamai ir paramos dydį) susieti prie centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, nes ji įvairiuose miestuose labai skiriasi, o tai reiškia, kad „jeigu šilumininkai dirba prastai, gyventojai turės daugiau galimybių renovuoti namą, o jeigu šilumininkai dirba gerai, namas liks pusiau skustas“.

BASF savo produkciją išbandė savo kailiu

Vieną populiariausių medžiagų, naudojamų šiltinant pastatus – polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūręs Vokietijos koncernas BASF 1997 metais rinkai pasiūlė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį. Koncerno atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis pasidalijo BASF patirtimi įgyvendinant kvartalo, kuriame gyvena įmonės darbuotojai, renovacijos projektą.

2001 m. buvo atlikta šalia įmonės Vokietijoje esančio gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra daugiau kaip 9 tūkst. butų, modernizacija. Kvartalas pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, o po II-ojo pasaulinio karo atstatytas nenaudojant jokių šiltinimo medžiagų. Maždaug 1990 metais žmonės ėmė bėgti, nes išlaidos šildymui didėjo, o gyvenimo komfortas nebetenkino. Atlikus kvartalinę modernizaciją – sutvarkius pastatų išorę ir pertvarkius jų vidų, o tuos statinius, kurių atnaujinti neapsimokėjo, nugriovus ir jų vietoje pastačius modernius pastatus su saulės energijos šaltiniais ar įrengus žaliąsias zonas – gyventojai moka labai mažai. 

„Jokio modelio, kaip tai daryti, nebuvo, todėl mes patys sukūrėme to kvartalo koncepciją, skaičiavome, kokiu sluoksniu turi būti apšiltinta siena, stogas, cokolis, kokios turi būti langų šiluminės charakteristikos. Taip pat įrengėme rekuperacijos sistemą. Ir paprašėme kelių universitetų 12 metų stebėti šį kvartalą, kad galėtume įsitikinti, ar technologija ilgaamžė, koks pastatuose mikroklimatas, kiek mes sutaupome ir svarbiausia – ekologija“, – sakė A. Indičianskis.

Jo teigimu,  Vokietijos statybinių medžiagų institutas po 12 metų konstatavo, kad jokių pokyčių šiltinimo medžiagoje pilkajame putplastyje nepastebėta, žmonės labai patenkinti gyvenimo sąlygomis. Per metus kvartalas sutaupo apie 400 tūkst. eurų palygintu su padėtimi iki renovacijos.

„Tai dar vienas įrodymas, kad mažinti vartojimą yra pigiau, negu ieškoti pigesnių energijos šaltinių“, – apibendrino A. Indičianskis. Jis taip pat pridūrė, kad jei Lietuvoje nesusitvarkysime savo būstų ir viešųjų pastatų, ateityje teks mokėti taršos mokesčius ne tik už pramonės gamybą, bet ir už pastatus, kuriuose gyvename.

Panaikinus lengvatą šildymui, padidės motyvacija 

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas pripažino, kad pastaruoju metu valstybinis daugiabučių atnaujinimo finansavimas yra pristabdytas, tačiau Energetikos ministerija žada skirti lėšų, kad būtų įvykdyti šių metų įsipareigojimai ir programa būtų vykdoma toliau. Pasak jo, negalima pasikliauti vien valstybės programa – reikia ir verslo iniciatyvos. S. Gentvilas taip pat pridūrė manąs, kad kai Seimas panaikins iki šių metų vidurio galiojantį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui, gyventojų motyvacija patiems labiau prisidėti apšiltinant ir atnaujinant pastatus padidės, nes „po renovacijos bus sutaupoma žymiai daugiau pinigų“.  

Politikas pabrėžė pritariantis LSA pozicijai, kad reikia „nustoti pirkti patį pigiausią statybininką, patį pigiausią projektuotoją“.

Pradedant konferenciją, jos dalyvius pasveikino VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Konferenciją vedė VGTU Statybos fakulteto prodekanas doc. dr. Linas Juknevičius.

Konferencijai baigiantis LSA prezidentas D. Gedvilas pranešė, kad jos organizatoriai parengs memorandumą, kuris bus pateiktas valstybės institucijoms ir, tikėtina, padės spręsti dabartines renovacijos kokybės problemas ir sėkmingai plėtoti daugiabučių modernizaciją ateityje.

Konferenciją „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ surengė Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir VGTU, ją inicijavo Polistireninio putplačio asociacija.