balandžio 15, 2019
Respublikinio festivalio „Supinsiu dainužę“ dalyviai iš visos Lietuvos stebino liaudies dainos interpretacijomis

„Respublikinio festivalio „Supinsiu dainužę” komisijos ir vedėjo betarpiškas bendravimas festivalio metu atidarė visas sienas ir pynė bendravimo gijas tarp vokalinių ansamblių ir žiūrovų” – džiaugėsi festivalio meno vadovė Laima Dzedaravičienė.

Nuo 2002 m. organizuojamas vokalinių ansamblių lietuvių liaudies dainos festivalis „Supinsiu dainužę“, balandžio 14 d. sukvietė visus į Ilgakiemį (Kauno r.). Vokaliniai ansambliai iš įvairių Lietuvos vietovių – Marijampolės, Šakių, Jurbarko, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių, Veiverių, Kauno miesto, Kauno rajono pristatė interpretuotus lietuvių liaudies kūrinius.

Festivalio metu įteiktos net keturios nominacijos. Inovatyviausiai dainužę supynė – Marijampolės kultūros centro vokalinis ansamblis „Savito“, už atlikto kūrinio originalumą ir savitumą džiaugėsi Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“, kuris praėjusių metų apdovanojimą „Gražiausiai supinta dainužė“ perleido Jonavos savivaldybės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Presto“. Kolektyvų puikių pasirodymų gausa stebino festivalio komisiją, tad nuspręsta įsteigti ketvirtąjį apdovanojimą už gražiausiai aranžuotą lietuvių liaudies dainą ir įteikti Ežerėlio kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Rūta“ ir Raudondvario kultūros centro mišriam vokaliniam ansambliui „Svajonė“.                

Festivalio metu meno vadovai ir akompaniatoriai seminare sėmėsi žinių apie lietuvių liaudies dainos harmonizavimą, aranžavimą ir kompozicinius aspektus. Seminaro lektorius, kompozitorius Vidmantas Bartulis lengvai pasidavė Marijampolės vokalinio ansamblio provokacijai ir seminaro metu aranžavo dainos „Žaliam berže“ fragmentą. O tuo tarpu ansambliečiai kartu su Rokų teatro aktoriais spektaklyje garsiai šaukė „Mes nemokėsim“ (aut. D. Fo, rež. D. Armanavičius).

Atsisveikinant meno kolektyvai uždainavo festivalio baigiamąją dainą „Giedu dainelę“, taip kartu paminėdami Lietuvos patriarcho Juozo Naujalio 150-ąsias gimimo metines. Dalyviai išdavė organizatoriams paslaptį, jog mielai sugrįžtų kitais metais bei lauks pakvietimo.

 

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


gegužės 23, 2019

Vakar Briuselyje buvo paskelbti Europos Sąjungos literatūros premijos laureatai. Jais šiemet tapo keturiolika rašytojų: Laura Fredenthaler (Austrija), Piia Leino (Suomija), Sophie Daull (Prancūzija), Réka Mán-Várhegyi (Vengrija), Beqa Adamashvili (Sakartvelas), Nikos […]

gegužės 23, 2019

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų  rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis […]

gegužės 22, 2019

Gegužės 18 dieną Pagramančio regioninio parko direkcija besidominčius istorija ir aktyvaus turizmo mylėtojus pakvietė į trečiąjį istorinį pėsčiųjų žygį „Molotovo […]

gegužės 20, 2019

Gegužės 20-oji šiemet yra simbolinė pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena […]

gegužės 18, 2019

Kai šeimoje auga ne vienas vaikas, tėvams kone kasdien tenka juos taikyti. Nesutarimų nestinga ir vaikui bendraujant su kiemo ar […]

gegužės 18, 2019

Gegužės viduryje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės […]

gegužės 18, 2019

Miestuose esančiose degalinėse raides „Dž“ matomos retai, priešingai nei regionuose. Tokie simboliai būna parašyti prie žymėtų degalų pistoleto – specialiems […]

gegužės 16, 2019

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – […]

gegužės 16, 2019

Gegužės 16 d. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas kartu su Sausumos pajėgų štabu ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų 1-a rinktine organizavo […]

gegužės 16, 2019

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. Redaktorės žodis (naujas, svarbus) 2. Svarbiausi Žemaitijos istorijos štrichai – 800 m. (pradžia) 3. Įdomi informacija […]