23 birželio, 2016
Dalia Barcytė / laikraštis „Plungės žinios“

Rietaviškių kurti gaminiai praturtina ir kūną, ir sielą

Rietavas – nedidelis miestas, nors jame ir trūksta darbo vietų, tačiau gabių žmonių – ne. Veiklios moterys, Veronika Sabeckienė ir Jurgita Raudonienė, augindamos vaikučius užsiima širdžiai miela veikla. Savo rankų darbo gaminiais džiugina artimuosius, draugus, pažįstamus, dalyvauja mugėse. Socialiniame tinkle Facebook jos susikūrė puslapį „Kūnui ir sielai“, kuriame dalinasi savo gaminių nuotraukomis. „Su tuo pavadinimu jau visi susigyvenę, nes mūsų produktai skirti ir kūnui, ir sielai“, – pasakoja pašnekovės.

Au­gin­da­mos vai­kus už­si­i­ma ran­kų dar­bo ga­mi­niais

Ve­ro­ni­ka Sa­bec­kie­nė yra ki­lu­si iš Ši­lu­tės ra­jo­no, Kin­tų mies­te­lio, ta­čiau jau apie de­šimt me­tų gy­ve­na Rie­ta­ve. Kau­no ko­le­gi­jo­je įgi­jo mai­ti­ni­mo įmo­nių ver­slo or­ga­ni­za­vi­mo specialybę, o Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te – so­cia­li­nės ge­og­ra­fi­jos ba­ka­lau­ro laips­nį. „Gy­ve­nau Klai­pė­do­je, dir­bau. Į Rie­ta­vą at­vy­kau atos­to­gau­ti ir vi­sai ne­pla­nuo­tai li­kau čia gy­ven­ti. Vy­ras, klai­pė­die­tis, su ma­nim kar­tu per­si­kė­lė gy­ven­ti į Rie­ta­vą, da­bar au­gi­na­me du vai­ku­čius. Šiuo me­tu esu mo­ti­nys­tės atos­to­go­se ir už­si­i­mu tuo, kas man tei­kia di­džiu­lį ma­lo­nu­mą – ga­mi­nu na­tū­ra­lius, ran­kų dar­bo mui­lus“, – pa­sa­ko­jo V. Sa­bec­kie­nė.

Jur­gi­ta Rau­do­nie­nė ki­lu­si iš Rie­ta­vo. Stu­di­ja­vo Vil­niaus ko­le­gi­jo­je mai­ti­ni­mo ver­slo or­ga­ni­za­vi­mą, Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­te įgi­jo ver­slo tei­sės ma­gist­ro laipsnį. „Su šei­ma gy­ve­na­me Rie­ta­ve. Au­gi­nant ant­rą­jį sū­nų, ki­lo min­tis už­si­im­ti žva­kių ga­my­ba“, – sa­kė J. Rau­do­nie­nė.

Pir­ma­sis mui­las gi­mė po dve­jų me­tų

V. Sa­bec­kie­nė in­for­ma­ci­ją apie mui­lo ga­my­bą rin­ko il­gai: skai­tė kny­gas, in­ter­ne­te nag­ri­nė­jo įvai­rius fo­ru­mus, ku­riuo­se „mui­li­nin­kai“ da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi. Tik po dve­jų in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo me­tų mo­te­ris nu­spren­dė pa­ga­min­ti pir­mą­jį mui­lą iš alie­jų. „Man nie­kas ne­pa­dė­jo, esu sa­va­moks­lė. Tuos dve­jus me­tus rink­da­ma in­for­ma­ci­ją mui­lą „ga­mi­nau“ min­ty­se. Šis dar­bas – la­bai at­sa­kin­gas ir kruopš­tus, nes mui­lo ga­my­bo­je yra nau­do­ja­ma che­mi­nė me­džia­ga (NaOH), to­dėl dirb­ti rei­kia su ap­sau­gi­ne kau­ke, aki­niais, pirš­ti­nė­mis, ki­taip ga­li­ma nu­si­de­gin­ti odą. Nat­rio šar­mui su­si­jun­gus su alie­jais, gau­na­ma mui­lo ma­sė. Mui­las bran­di­na­mas ma­žiau­siai mė­ne­sį tam, kad bū­tų įvy­ku­sios vi­sos che­mi­nės re­ak­ci­jos. Ta­da jau jis tin­ka­mas nau­do­ti“, – dar­bo spe­ci­fi­ka da­li­jo­si mo­te­ris. V. Sa­bec­kie­nės di­džiau­sia aist­ra ir pomėgis yra na­tū­ra­lių mui­lų ga­my­ba. Ta­čiau, kaip pa­ti sa­kė, vi­sa­da pil­na gal­va min­čių ir idė­jų. „Man rei­kia kaž­ką da­ry­ti – megz­ti, vel­ti, ver­ti, mo­de­li­nu de­ko­ruo­ti šaukš­te­lius, pin­ti iš laik­raš­čių ar vy­te­lių. Man įdo­mu su­ži­no­ti, ar aš su­ge­bė­čiau pa­si­da­ry­ti vie­ną ar ki­tą da­ly­ką pa­ti. Sa­vo reik­mėms pa­si­da­rau vis­ką: jei rei­kia krep­šio – nu­si­pi­nu, no­riu gra­žes­nės dė­žės – pa­si­de­ko­ruo­ju, su­mąs­tau – ir šaukš­te­lį pa­si­gra­ži­nu“, – min­ti­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vė. V. Sa­bec­kie­nei ge­ros nuo­tai­kos ir ener­gi­jos su­tei­kia gė­lių au­gi­ni­mas: „Nie­kas ne­džiu­gi­na mo­te­rų la­biau kaip gė­lės. Ne iš­im­tis ir aš“.

Mui­lai – di­džiau­sia aist­ra ir pomėgis

Ga­mi­nant mui­lą ky­la vi­so­kių min­čių ir idė­jų, kaip jį api­pa­vi­da­lin­ti, kuo pra­tur­tin­ti. Na­tū­ra­lus mui­las tik­rai nė­ra skir­tas tik ko­joms ar ran­koms plau­ti. Jis tin­ka vi­sam kū­nui, vai­kams bei jaut­rią odą tu­rin­tiems žmo­nėms. Pa­ga­min­ta­me mui­le yra na­tū­ra­liai su­si­da­riu­sio gli­ce­ri­no, drė­ki­nan­čio odą, ki­taip nei mui­le, įsi­gy­ta­me pre­ky­bos cen­tre. Ga­mi­nant na­tū­ra­lų mui­lą, jį ga­li­ma pra­tu­rin­ti ož­kos, ko­ko­so pie­nu, jo­gur­tu, me­du­mi, šil­ku, ka­va, mo­liu, džio­vin­tais me­det­kų žied­la­piais ir dar dau­ge­liu ki­tų in­gre­dien­tų. Šis pomėgis nė­ra pi­gus, rei­ka­lin­gas me­džia­gas ga­li­ma gau­ti ir Lie­tu­vo­je, ta­čiau kai­nos čia di­de­lės, to­dėl ge­riau pirk­ti iš už­sie­nio par­duo­tu­vių in­ter­ne­tu. „Daug lai­ko pra­lei­džiu prie kom­piu­te­rio ieš­ko­da­ma prie­mo­nių mui­lo ga­my­bai. O kuo il­giau ieš­kai, tuo dau­giau rei­kia, ky­la min­čių ir nau­jų idė­jų. Čia kaip to­je pa­tar­lė­je: „Kuo gi­liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių“. Bet ko­kių rank­dar­bių ga­my­ba rei­ka­lau­ja pa­stan­gų ir fi­nan­sų. Ga­my­bos prie­mo­nėms iš­lei­dau tiek pi­ni­gų, kad ga­lė­jau ap­si­rū­pin­ti mui­lu vi­sam gy­ve­ni­mui, bet aš la­bai ge­rai jau­čiuo­si dva­siš­kai, džiau­giuo­si, kad ga­liu kur­ti ir ga­min­ti pa­ti. Į šį ho­bį rei­kia įdė­ti daug no­ro, po­zi­ty­vios nuo­tai­kos, su­pra­ti­mo, lai­ko, rei­kia tuo gy­ven­ti. Kiek­vie­nos smul­kme­nos ieš­kau pa­ti, ne­lauk­da­ma, kol kaž­kas man pa­pa­sa­kos ar pa­ro­dys“, – pa­sa­ko­jo V. Sa­bec­kie­nė. Dar vie­nas ma­lo­nus už­si­ė­mi­mas – tai mui­liu­kų da­ry­mas iš mui­lo ba­zės. Tai jau ne mui­lo ga­mi­ni­mas, o jo de­ko­ra­vi­mas. Pa­gal šven­tę ir pro­gą ga­li­ma pa­da­ry­ti įvai­rių for­mų mui­liu­kus: tor­tu­kus, meš­kiu­kus, ba­tu­kus, an­ge­liu­kus, šir­de­les ir dau­ge­lį ki­tų. „Dau­gu­ma no­ri mui­lo spal­vo­to ir kve­pian­čio. Ga­mi­nant mui­lą, nau­do­ja­mi ete­ri­niai bei kva­pie­ji alie­jai. La­biau­siai vi­siems pa­tin­ka tai, kas trau­kia akį“, – sa­kė mo­te­ris.

Rie­ta­vas, kaip mies­te­lis, pa­šne­ko­vei la­bai pa­tin­ka, pri­žiū­rė­tas ir tvar­kin­gas. „Gy­ve­nu ša­lia par­ko, to­dėl daž­nai su vai­kais iš­ei­na­me pa­si­vaikš­čio­ti, pa­si­gro­žė­ti par­ko vaiz­dais, ku­rie džiu­gi­na tiek va­sa­rą, tiek žie­mą“, – at­vi­ra­vo V. Sa­bec­kie­nė.

Pir­miau­sia su­si­do­mė­jo na­tū­ra­lia kos­me­ti­ka

Jur­gi­tos Rau­do­nie­nės kū­ry­bi­nis ke­lias pra­si­dė­jo ne nuo žva­kių ga­mi­ni­mo. Veik­li mo­te­ris tu­ri ne vie­ną pomėgį. „Maž­daug prieš 7 me­tus, gi­mus pir­ma­jam sū­nui, pra­dė­jau do­mė­tis na­tū­ra­lių kre­mų ga­my­ba. Ma­no vai­kas tu­rė­jo pro­ble­mi­nę odą, tad pra­dė­jau ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos in­ter­ne­te, kaip ga­lė­čiau jam pa­dė­ti. Taip su­si­do­mė­jau na­tū­ra­liais alie­jais. Ka­dan­gi tai na­tū­ra­lus da­ly­kas, ži­no­jau, kad sa­vo vai­kui ne­pa­kenk­siu. Kai iš­ban­džiau įvai­rius alie­ju­kus, pra­dė­jau gal­vo­ti, kad no­rė­čiau pa­si­ga­min­ti ir na­tū­ra­lų kre­mą“, – da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais pa­šne­ko­vė. Ji pa­sa­ko­jo, kad no­rint pa­si­ga­min­ti na­tū­ra­lų kre­mą, rei­kia ne­ma­žai lė­šų. Rei­ka­lin­gus in­gre­dien­tus te­ko siųs­tis iš už­sie­nio. Na­tū­ra­lus kre­mas su­si­de­da iš tri­jų pa­grin­di­nių kom­po­nen­tų: na­tū­ra­lių ne­ra­fi­nuo­tų alie­jų, gė­lių van­dens ir vaš­ko (emul­si­nio, bi­čių, aly­vuo­gių ir kt.). In­gre­dien­tai pa­ren­ka­mi pa­gal odos ti­pą.

„Kai su šei­ma grį­žo­me gy­ven­ti į Rie­ta­vą, at­si­ra­do nau­jos veik­los, to­dėl kre­mų ga­my­ba bu­vo lai­ki­nai ati­dė­ta į ša­lį. Su­si­pa­ži­nusios su Ve­ro­ni­ka, at­ra­do­me ben­drų po­mė­gių ir in­te­re­sų. Šiuo po­mė­giu vėl pra­dė­jau do­mė­tis, kai Ve­ro­ni­ka pa­pra­šė pa­ga­min­ti jai vei­do kre­mą“, – pa­sa­ko­jo rie­ta­viš­kė. Mo­te­ris ga­mi­na kre­mus vei­dui, ran­koms, kū­nui, kre­mus vai­kų odai, ma­kia­žo va­lik­lius, lū­pų bal­za­mus. Kre­mų re­cep­tus J. Rau­do­nie­nė ku­ria pa­ti, tu­ri su­kau­pu­si daug in­for­ma­ci­jos apie alie­jus, kuo jie nau­din­gi odai ir ku­riam odos ti­pui ko­kie alie­jai tin­ka. Na­tū­ra­lūs kre­mai ga­lio­ja apie 4 mė­ne­sius. Juos rei­kia sau­go­ti nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių. Alie­jų ser­ti­fi­ka­tus mo­te­ris gau­na iš tie­kė­jų, tad kre­mai yra sau­gūs nau­do­ti žmo­gaus odai. Ka­dan­gi kre­mams rei­ka­lin­gas gė­lių van­duo (hid­ro­la­tas), J. Rau­do­nie­nė įsi­gi­jo dis­ti­lia­vi­mo apa­ra­tą jo ga­my­bai, taip at­si­ra­do dar vie­na pa­pil­do­ma veik­la. „Gė­lių žie­dų rin­ki­mas yra be ga­lo ma­lo­nus už­si­ė­mi­mas, nes ga­li­ma tru­pu­tį ati­trūk­ti nuo die­nos ru­ti­nos ir pa­bū­ti gam­to­je. Hid­ro­la­tų ga­my­bai nau­do­ja­ma be­ga­lė au­ga­lų: me­det­kos, le­van­dos, ru­gia­gė­lės, kiaul­pie­nės, jaz­mi­nai, aly­vos, šei­va­me­dis, erš­kėt­ro­žių žie­dai, ša­la­vi­jas, čiob­re­liai, pi­pir­mė­tės, mė­tos, dil­gė­lių la­pai ir kt. Na­tū­ra­lūs kre­mai yra ma­no ho­bis. Ma­lo­nia veik­la jie ir liks“, – pa­sa­ko­jo J. Rau­do­nie­nė.

Ga­mi­nant žva­kes fan­ta­zi­jai nė­ra ri­bų

Su­si­lau­ku­si ant­ro­jo vai­ke­lio, J. Rau­do­nie­nė pra­dė­jo ga­min­ti na­tū­ra­lias žva­kes iš so­jų pu­pe­lių. So­jų pu­pe­lių vaš­kas – na­tū­ra­lus pro­duk­tas, pa­ga­min­tas iš so­jų pu­pe­lių ir kruopš­čiai at­rink­tų au­ga­li­nių alie­jų. Jo su­dė­ty­je nė­ra tok­si­nų ir ge­ne­tiš­kai mo­di­fi­kuo­tų me­džia­gų. So­jų vaš­kas nė­ra naf­tos pro­duk­tas, kaip pa­ra­fi­nas, tad to­kių žva­kių de­gi­mo lai­kas yra dvi­gu­bai il­ges­nis ne­gu pa­ra­fi­ni­nių. So­jų vaš­kas ne­pa­lie­ka dė­mių, to­dėl iš­si­lie­jęs leng­vai iš­va­lo­mas mui­luo­tu van­de­niu.

„Kiek­vie­ną nau­jos for­mos pa­ga­min­tą žva­kę de­gi­nu pa­ti, ste­biu jos de­gi­mo lai­ką. Da­rau ke­lių rū­šių žva­kes: su gė­lių žied­la­piais (le­van­dų, me­det­kų, ro­žių), in­de­liuo­se ir for­mi­nes. La­bai po­pu­lia­rios yra žva­kės su nuo­trau­ko­mis ar už­ra­šais. Ori­gi­na­li do­va­na – krikš­ty­nų pro­ga pa­do­va­no­ti krikš­to tė­ve­liams žva­kę su vai­ku­čio nuo­trau­ka. Su Lie­tu­vos at­ri­bu­ti­ka po­pu­lia­ri do­va­na sve­čiams iš už­sie­nio“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Dau­ge­lis žva­kių yra na­tū­ra­laus kva­po, ta­čiau da­ly­va­vi­mas mu­gė­se pa­ro­dė, kad žmo­nės la­biau do­mi­si kve­pian­čio­mis žva­kė­mis. To­kios žva­kės dau­giau­sia ga­mi­na­mos me­ta­li­niuo­se in­de­liuo­se. Ga­li­ma rink­tis iš di­de­lio asor­ti­men­to kva­pų, ku­rie yra na­tū­ra­lūs, gau­na­mi iš ete­ri­nių ir kvap­nių­jų alie­jų. For­mi­nės žva­kės taip pat ga­li bū­ti kve­pian­čios bei įvai­rių spal­vų, ta­čiau to­kios ga­mi­na­mos pa­gal in­di­vi­du­a­lius už­sa­ky­mus. „Taip pat ga­mi­nu ir bi­čių vaš­ko žva­kes. Jos ir­gi ga­li bū­ti įvai­riau­sių for­mų. Bi­čių vaš­ką žva­kių ga­my­bai per­ku tik iš bi­ti­nin­kų. Pa­čios žva­kės nuo­sta­biai kve­pia me­du­mi, to­dėl pa­pil­do­mų kva­pų į jas dė­ti ne­be­rei­kia. Žmo­nės la­biau per­ka so­jų pu­pe­lių vaš­ko žva­kes, nes jų di­des­nis pa­si­rin­ki­mas tiek spal­vų, tiek kva­pų at­žvil­giu“, – sa­kė J. Rau­do­nie­nė. Šiuo me­tu sa­vo ga­mi­na­moms žva­kėms mo­te­ris ruo­šia in­ter­ne­ti­nį pus­la­pį, o žva­kių ga­li­ma įsi­gy­ti ir ke­lio­se par­duo­tu­vė­se, esan­čio­se Rie­ta­ve, Plun­gė­je ir Klai­pė­do­je.

„Ga­mi­nant tiek mui­lus, tiek ir žva­kes svar­biau­sia – po­zi­ty­vus nu­si­tei­ki­mas ir ge­ros emo­ci­jos. Į kiek­vie­ną mui­lo ga­ba­liu­ką, į kiek­vie­ną žva­kę mes įde­da­me da­le­lę sa­vęs – taip tei­gia­ma ener­gi­ja pa­sie­kia kiek­vie­no kū­ną ir sie­lą“, – vie­na ki­tai pri­tar­da­mos kal­bė­jo V. Sa­bec­kie­nė ir J. Rau­do­nie­nė.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.


28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

26 kovo, 2024

Savaitgalio išvykos įgauna pagreitį! Telšių regiono lyderis – Žemaitijos turizmo informacijos centras – kviečia jus į viešnagę Telšiuose ir Telšių rajone […]

25 kovo, 2024

Pastaraisiais metais ėmė sparčiai populiarėti termo rūbai. Tai funkcionali apranga, pasižyminti termoreguliacinėmis savybėmis. Ji skirta palaikyti komfortiškai kūno temperatūrai esant […]

25 kovo, 2024

Šiemet ankstokai prasidėjęs motociklininkų sezonas į gatves atginė ir naujus iššūkius eismo dalyviams. Per žiemą primiršti vairavimo įgūdžiai pakiša koją […]

22 kovo, 2024

Vasaros saulė ir karštis gali būti pavojingi vaikams, todėl svarbu užtikrinti jų apsaugą nuo perkaitimo. Viena iš puikių apsaugos priemonių […]

Organizatorių nuotr.
20 kovo, 2024

Savaitgalį Utenoje vyko Lietuvos uždarų patalpų šaudymo iš lanko čempionatas. Utenos daugiafunkciniame sporto centre iš viso varžėsi per 120 dalyvių […]

19 kovo, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė norėdama išsiaiškinti Vingio parko lankytojų įpročius ir vilniečių nuomonę apie Vingio parką, vasario mėnesį organizavo internetinę apklausą. […]

19 kovo, 2024

Šiauliuose surengtas vienas įdomiausių ir įsimintiniausių Lietuvos bėgimo taurės (LBT) etapų – nuotykių lenktynės „Aplink Rėkyvos ežerą“. Tai buvo ketvirtasis […]

Valdo Knyzelio nuotr.
15 kovo, 2024

Kovo 14 dieną Kauno technologijų mokymo centro Socialinių paslaugų skyriaus stadione įvyko integracinis futbolo turnyras  8 prieš 8 “KAFF taurė […]

14 kovo, 2024

Kovo 14-ąją į statomo Biržų Vlado Garasto sporto ir sveikatingumo centro pamatus buvo įkasta simbolinė Laiko kapsulė. Kapsulę su laišku ateities […]

11 kovo, 2024

Šiauliuose šį savaitgalį išdalinti Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos šokių čempionato medaliai, o kartu – ir kelialapiai į šių metų […]

8 kovo, 2024

Mėgstate žaisti stalo žaidimus? Ar gali būti kas nuostabiau, kaip susitikti su draugais ar šeima, maloniai praleisti laisvalaikį išbandant savo […]

8 kovo, 2024

Penktadienį Vilniuje prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė, skirta šiemet šimtmetį mininčiai Dainų šventei, ir į pagrindines senamiesčio gatves vėl sutraukusi dešimtis […]

„Padel Hub“ nuotrauka iš drono
8 kovo, 2024

Kaune balandžio mėnesį duris atvers viena didžiausių padelio ir skvošo arenų Lietuvoje. Nors daugiausiai dėmesio pastaruoju metu skiriama būtent šioms […]

8 kovo, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Prezidentūroje pasveikino olimpinių žaidynių medalininkes. Sportininkių pagerbimo ceremoniją olimpinio judėjimo Lietuvoje 100-mečio proga surengė Lietuvos […]

7 kovo, 2024

Jau daugiau nei penkmetį Tauragėje organizuojamas „Menų Festas“ siekia užtikrinti, kad nemokama kokybiška kultūra pasiektų kiekvieną, o ypač – jaunimą. […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

7 kovo, 2024

Pavasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune pasitinka su visiškai nauja ekspozicija oranžerijoje: po naujai įrengtą, erdvią ir moderniai […]

4 kovo, 2024

Pirmąją pavasario dieną atidaryta ilgai laukta ir kurta Kazlų Rūdos savivaldybės Atvira jaunimo erdvė. Jurgio Dovydaičio progimnazijos teritorijoje, esančio pastato […]

1 kovo, 2024

Rankinės – tai ne tik funkcionalūs daiktai, skirti būtiniausiems daiktams nešiotis, bet ir galingi aksesuarai, galintys gerokai patobulinti ir paįvairinti […]