sausio 31, 2017
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Savo pastebėjimus Kretingos rajono mokyklų vadovai išsakė Seimo nariams

Sausio 27 dieną į Kretingą susitikti su Kretingos rajono savivaldybės vadovais, Švietimo komiteto nariais bei rajono mokyklų vadovais buvo atvykę Lietuvos Respublikos Seimo nariai Levutė Staniuvienė ir Antanas Vinkus. Jiems išsakyti pastebėjimai dėl planuojamų įgyvendinti Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis būtų pradėtos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos, keičiama vadovų atrankos tvarka ir vertinimas.

Švietimo įstatymo pataisas inicijavo ir jas Seimui svarstyti perdavė Lietuvos Respublikos Prezidentė po to, kai dėl mokyklų vadovų netinkamai atliekamų pareigų keliose šalies mokyklose kilo skandalų.

Įstatymo pataisomis siūloma keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką: vienai įstaigai vadovas galėtų vadovauti tik dvi kadencijas, kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos vadovas turės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse. Numatoma sudaryti ir atitinkamai rengti mokyklų vadovų rezervą.

Išdirbęs Įstatymo leidžiamą kadencijų skaičių, mokyklos direktorius galės dalyvauti konkurse vadovo pareigoms eiti tik kitoje švietimo įstaigoje. Kadencijas baigę vadovai galės konsultuoti kitas švietimo įstaigas.

Kas penkerius metus bus tikrinama, ar mokytojo kompetencijos atitinka mokyklos keliamus tikslus. Pirmiausiai bus atestuojami ilgiausiai dirbantys vadovai.

Tokiais pakeitimais tikimasi užtikrinti vadovavimo švietimo įstaigoms efektyvumą, aukštą vadovų kompetencijos lygį, stiprinti mokyklų savivaldą, skatinti mokytojų ir švietimo įstaigų vadovų atsakomybę.

Įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimams, planuojama didinti mokyklų vadovų atlyginimų koeficientus, kad vadovo gaunamas darbo užmokestis atitiktų vadovams keliamus reikalavimus.

„Numatoma, kas šis Įstatymas įsigalios šių metų liepos 1 d. Iki kovo mėnesio turi būti parengti reikalingi Įstatymo įgyvendinimo teisės aktai, tačiau Įstatymo įgyvendinimas prasidės ne anksčiau kaip praėjus metams po jo įsigaliojimo, t. y. 2018 m. liepos 1 d.“, – pažymėjo Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbanti L. Staniuvienė.

Pristatydama esminius Vyriausybės programoje numatytus pokyčius švietimo srityje, Seimo narė akcentavo, kad nuo rugsėjo 1-osios ruošiamasi įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, mokyklų vadovams vėl bus sudarytos sąlygos turėti pedagoginį krūvį. Priešmokyklinį ugdymą numatyta įvesti 5–6-ais metais, metais paankstinti pirmąją klasę. Vyriausybės programoje įtvirtintas ir planas peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo turinį, įvesti kaupiamąjį įvertinimą paskutinėje vidurinio ugdymo pakopoje, keisti brandos egzaminų  tvarką, pertvarkyti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

Susitikime pasisakė ir Valdančiajai daugumai atstovaujantis Seimo narys Antanas Vinkus: „Kiekviena reforma, ar ji būtų švietimo, ar sveikatos apsaugos srityje, yra revoliucija, neabejotinai turinti ir pliusų, ir minusų. Daugiausiai klausimų ir diskusijų kelia siūlymas įtvirtinti mokyklų vadovų kadencijas. Galutinės pozicijos kol kas nėra, tačiau socialdemokratų frakcijoje svarstoma, kad švietimo įstaigų vadovų kadencijų toje pačioje įstaigoje nereikėtų riboti“, – sakė jis.

„Esamai švietimo sistemai pokyčiai reikalingi, tačiau kodėl reikia keisti puikiai dirbančių mokyklų direktorius, kurie joms vadovauja keletą metų ir kurių pasiekimai dideli. Manau, kad nuolatinė vadovų kaita gali pasėti tik daugiau nerimo, nes jau ir šiuo metu surasti ugdymo įstaigoms vadovus yra sudėtinga“, – abejones išsakė meras J. Mažeika. – „Gal užuot ir vėl kelioliktą kartą Ministerijai bandžius savo jėgomis pertvarkyti švietimo sistemą, reikėtų tam pasitelkti ekspertus. Švietimo sistemoje dirbantys žmonės pavargo laukti pozityvių pokyčių.“

Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Petronėlė Jocienė, Seimo nariams perdavusi Švietimo ir mokslo ministrei bei Savivaldybių asociacijai adresuotą Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kretingos skyriaus narių pasirašytą kreipimąsi su siūlymais dėl Švietimo įstatymo pataisų, kvietė kolegas diskutuoti ir išsakyti savo pozicijas dėl planuojamų pertvarkų.

Bendros – mokyklos vadovo, mokytojo ir administracijos narių – atsakomybės svarbą ir būtinybę ja dalintis susitikime akcentavo Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorė Asta Burbienė ir Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė. Jų nuomone, dėl keliose šalies mokyklose nutikusių nemalonių atvejų, kelių direktorių nekompetencijos negali kentėti visų ugdymo įstaigų vadovai. O direktorių kadencijų įvedimas susikaupusių švietimo problemų tikrai neišspręs.

Panašią nuomonę išsakė ir Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos vadovas Julius Gindulis, suabejojęs, ar daugiau kokio nors vadovo veikla yra taip griežtai ir dažnai vertinama kaip švietimo įstaigų vadovų pareigas einančio asmens. „Kodėl man gali riboti kadencijas toje pačioje švietimo įstaigoje, jei piliečio teisė pasirinkti darbą įtvirtinta aukščiausiame šalies įstatyme – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje“, – svarstė direktorius.

„Būdama istorijos mokytoja gaudavau trečdaliu didesnį atlyginimą nei dabar, vadovaudama mokyklai, turėdama keletą kartų didesnę atsakomybę. Ką bekalbėti apie nepagarbą mokyklų vadovams, nesirūpinimą jais. Būdama mokytoja net neįsivaizdavau, kad taip gali būti“, – įspūdžius po pirmųjų vadovavimo S. Daukanto progimnazijai metų išsakė Sigita Jonaitienė.

Klausimą, ar apskritai švietimo sistemoje galima eiti revoliuciniu keliu, kėlė 30 metų Kretingos meno mokyklą kūręs ir iki šios dienos jai vadovaujantis Bernardas Anužis: „Kokių tik pertvarkų per šį laiką, keičiantis valdžioms, nematėme, kokių tik kontroliuojančių institucijų švietimo sistemoje nėra prikurta. Vieningos sistemos, strateginės krypties švietimo sistemoje iki šiol nėra. Esu prieš vadovų kadencijas, todėl kad, mokykla – ne kažkoks biurokratinis aparatas, kuriame svarbu surasti kompetentingus žmones, tai gyvas organizmas, nenutrūkstamas procesas“.

Savo nuomonę dėl skubos tvarka priimamų sprendimų išsakė ir Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. „Tikimasi labai greitai kalnus nuversti, tačiau taip nebūna – būtina išsami analizė, kad vėliau nekiltų nenumatytų klausimų. Apie kokią lyderystę, mokyklų vadovų rezervą galima kalbėti, kai Savivaldybės administraciją pasiekia dviprasmiškos informacijos. Sausio 26 d. rašte, gautame iš Švietimo ir mokslo ministerijos, informuojama apie mokytojų atlyginimų kėlimą 2-3 proc., išskyrus mokyklų vadovus, tačiau negalvojama, iš kokių lėšų tą Savivaldybės turės daryti. Savivaldybės tarybos komitetuose artimiausiomis dienomis bus svarstomas 2017 metų Savivaldybės biudžeto projektas, tačiau apie kokį mokinio krepšelio lėšų paskirstymą galime kalbėti, kai artimiausiuose Seimo planuose – atsisakyti mokinio krepšelio ir finansavimą ugdymui skaičiuoti klasei. Manau, kad tokios pertvarkos pasėja tik daugiau nerimo, abejonių, supriešina politikus su mokyklų vadovais ir mokytojais“, – pastebėjimus išsakė V. Domarkas.

„Susidaro įspūdis, kad švietimo sistemos reforma kuriama tik pagal Vilniaus miesto švietimo situacijos modelį, tačiau, kokios galimybės mokyklų vadovus rasti regionuose, – nepagalvota. Su tokiomis pertvarkomis prarasime ne tik motyvuotus vadovus, bet ir mokytojus“, – susitikime kalbėjo Švietimo komiteto pirmininkė, Tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė.

„Pirmiausiai gerinkite sąlygas, pakelkite atlyginimus mokyklų vadovams, tada bus geriau ir mokytojams, ir visai mokyklos bendruomenei. Bet prieš tą darydami, suraskite reikalingų lėšų, o ne atvirkščiai“, – pažymėjo Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto narys Vilius Adomatis.

Pastebėjimams, kad pertvarkoms įgyvendinti pirmiausiai reikia surasti lėšų, o švietimo reforma pradedama taikyti ne nuo tos pusės, pritarė ir kitas Švietimo komiteto narys, pedagoginį darbą dirbantis, Darius Petreikis. Jis pažymėjo ir tai, kad pedagoginio krūvio ilgesnį laiką neturėsiantys mokyklų vadovai po keleto metų bus visiškai nepatrauklūs darbo rinkoje kaip mokytojai. „Jau ir šiuo metu mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai yra nepatrauklūs darbo rinkoje. Čia ir kyla klausimų, kam tuomet juos versti atestuotis, dalyvauti seminaruose“, – savo pastebėjimus išsakė D. Petreikis, pasiūlęs pertvarkas švietimo sistemoje įgyvendinti nuo „viršaus“ – pačios ministerijos struktūros ir jai pavaldžių institucijų, dėl kurių veiklos racionalumo, sukuriamos pridėtinės vertės galima abejoti.

Susitikimo pabaigoje kalbėta ir apie platesnės diskusijos, kaip pradėtos įgyventi Švietimo pataisos, atsilieptų nuo sostinės nutolusiuose regionuose veikiančioms mokykloms bei jose dirbantiems vadovams, poreikį. Tokią diskusiją planuojama surengti vasario mėnesį. Pasisakyti būtų kviečiami Kretingos ir Skuodo rajonų, Palangos miesto švietimo įstaigų vadovai, Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Prezidentės patarėjas švietimo klausimais, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos, švietimo įstaigų profesinės sąjungos nariai.

Kretingos rajono mokyklų vadovų, Švietimo komiteto ir Savivaldybės vadovų išsakytus pastebėjimus Seimo narė L. Staniuvienė sakė jau šį antradienį, sausio 31 d., perduosianti Švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei.

Share Button

rugsėjo 24, 2019

Apsilankėme Dionizo Poškos žemėje Bijotuose ir iš vaikystės užsilikę prisiminimai lengvai užleido vietą naujiesiems įspūdžiams ir žavėjimuisi žaluma, erdvumu, tvarkingumu […]

rugsėjo 6, 2019

„Rugpjūčio mėnuo – palankiausias metas susiburti į jaukius kino vakarus po atviru dangumi“ – šiais žodžiais Kretingos M. Valančiaus viešoji […]

rugsėjo 6, 2019

Lietuvos didžiuosiuose miestuose sparčiai populiarėja pabėgimo kambariai, dar vadinami galvosūkių kambariais ar užduočių kambariais. Pirmasis Kretingos mieste galvosūkių kambarys „Pabėgimo […]

rugpjūčio 26, 2019

Hario Poterio populiarumas neblėsta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pagal jaunojo burtininko nuotykius sukurti filmai, statomi pramogų parkai […]

rugpjūčio 21, 2019

Visuomenė tarsi iš naujo prisimena partizaninio pasipriešinimo ir tremties istorijas, kuriami dokumentiniai filmai, atspindintys to laikmečio istoriją, rašomos knygos. Kretingos […]

liepos 11, 2019

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko Lijanos Simanonytės romano „Išlikti. Vieno miesto detektyvas“ pristatymas.  Lijana – mažeikiškė, gimusi, […]

liepos 11, 2019

Skatinant vaikų užimtumą atostogų metu Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo organizuojamas edukacinių užsiėmimų ciklas „Aš – žemaitis“. […]

gegužės 7, 2019

Skaitmeninio raštingumo siekiama ir Kretingoje Į Lietuvos bibliotekas kovą ir balandį rinkosi gyventojai ne spaudos skaityti ar knygos grąžinti, tačiau […]

gegužės 1, 2019

Daugiau kaip 54 proc. Kretingos rajono rinkimuose dalyvavusių rinkėjų valia rajono meru išrinktas Antanas Kalnius. Jo kandidatūrą iškėlė visuomeninis rinkimų […]

vasario 5, 2019

2018 m. sausio 26 d. beveik 40-yje Lietuvos ir užsienio miestų, tarp jų ir Kretingoje vyko išskirtinis žinių apie Lietuvą […]