gegužės 15, 2020
Virginija Vingrienė
Seimas atėmė iš Aplinkos ministerijos teisę vienasmeniškai spręsti dėl medžioklės ginklų įteisinimo

Seimas po pateikimo pritarė trim įstatymo pataisoms, nustatančioms, kad medžioklėje naudojamos leistinos ir draudžiamos priemonės būtų reglamentuojamos tik įstatymu. Taip atimta galimybė ministro įsakymu vienasmeniškai įteisinti abejotino reikalingumo archaiškas priemones. Mano pataisa draudžia lankų, durklų ir prožektorių naudojimą medžioklėje.

Parengti šią pataisą mane paskatino tylutėliai penktadienį Aplinkos ministerijos priimti Medžioklės taisyklių pakeitimai, kuriais tarp teisėtai leidžiamų medžioklės įrankių buvo įtraukti lankai ir durklai. Mano asmeninį nepasitenkinimą tokiu sprendimu greit paantrino ir visuotinai kilęs ažiotažas, iššaukęs diskusijas apie tokių instrumentų naudojimo etiškumą ir racionalumą. Ironiška, kad šį sprendimą tylutėliai, kaip zuikiai papartyne, pabandę „prastumti“ ministerijos klerkai patys buvo pričiupti visuomeniniam teisingumui neabejingų medžiotojų. Tokią medžioklę tikrai palaikau, bet net joje siūlyčiau apsieiti be lankų ir durklų. Siūloma pataisa užtikrins, kad ateityje neetiškas priemones naudojantys medžioklės entuziastai savo lankus taikys tik į popierinius ir medinius taikinius, o ne gyvus žvėris. Negana to, šis ministerijos akibrokštas byloja ir apie gilesnę problemą, o problemas esu linkusi rauti su šaknimis.

Noriu pažymėti tai, kad nei pataisos tikslas, nei aš pati asmeniškai nesu prieš medžioklę apskritai. Nei kaip populiacijos reguliavimo priemonę, nei kaip pomėgį. Ji nėra mano žavėjimosi objektu, bet turi teisę egzistuoti kaip pomėgis. Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią atskirų tikrai gyvybiškai medžioklės procese ne būtiniausių, o atvirkščiai – abejotinų brutalių priemonių naudojimą.

Įstatymo iniciatoriai taip pat nepateikė svarių įrodymų kodėl šie archajiški ginklai taip gyvybiškai reikalingi, išskyrus nuorodą į kitų šalių praktiką ir itin išskirtinių įgūdžių reikalaujančią medžiotojo patirtį. Tai egzistuoti suponuoja jų naudojimą aukštuomenės pramogos, veikiausiai išskirtinio statuso medžiotojų bendruomenėje pabrėžimą, pasipūkuojant prieš kolegas savo amunicijos ir turtinės padėties įvaizdžiu. Neseniai dar buvo kritikuojamos nomenklatūrinės medžioklės tradicijos, bet dabar einama tuo pačiu keliu, pataikaujant turtingiausiųjų elito medžioklės klubams, tenkinant jiems savo statusą patvirtinančius pomėgius.  Nemanau, kad tai pateisinama, toleruotina ir suteikiama galimybė mėgautis žiaurios medžioklės azartu.

Šiandien galiojančios Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos laiduoja galimybę Aplinkos ministrui Taisyklėse nustatyti draudžiamus ir leidžiamus naudoti medžioklės įrankius ir būdus. Nors savaime tai nėra ydinga praktika, tačiau pastarasis įžūlus ministerijos sprendimas privertė susimąstyti, kad tokie žiaurūs medžioklės būdai, kaip medžioklė lankais ir durklais ar prožektorių naudojimas, turėtų būti patvirtinami ne tik vienasmene ministro Taisyklių redakcija, bet ir įstatymu, savo galia viršesniu už ministro sprendimą. Būtent tai šiuo užvakar užregistruotu įstatymo projektu ir siekiu padaryti. Juo labiau, kad Seimas atstovauja visai visuomenei ir jos, o ne vienos išskirtinės grupės interesams. Juk gamta ir visi jos ištekliai yra visų mūsų, tai visų interesus ir būtina tinkamai atliepti.  

Dabartinėje Taisyklių redakcijoje medžioklinius prožektorius, tvirtinamus prie šautuvo, leidžiama naudoti tik medžiojant šernus tykojant Afrikinio kiaulių maro protrūkio metu. 2022 m. įsigaliojus Aplinkos ministro patvirtintam Taisyklių pakeitimui, tokius prožektorius būtų leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangustus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras, medžiojant tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių. Medžioklėje taip pat būtų leidžiama naudoti durklus bei medžioklinius lankus.

Įstatymo pakeitimu siūlau drausti lankų ir durklų naudojimą medžioklėje, taip pat drausti medžioklinius prožektorius, tvirtinamus prie šautuvo, numatant išimtį atvejais, kai gyvūnai medžiojami dėl masinio gyvūnų ligų protrūkio. Šis sąrašas nėra baigtinis, kiti medžioklėje draudžiami naudoti įrankiai ir priemonės pagal poreikį būtų nustatomi Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto tvarka. Toks teisinis reguliavimas yra būtinas, norint užtikrinti gamtosauginį interesą ir užkirsti kelią ekologiškai žalingam Aplinkos ministro patvirtintam Taisyklių pakeitimui, bei panašiems vienasmeniams sprendimams ateityje.

Toliau laukia rimtas darbas Aplinkos apsaugos komitete, kur visi trys projektai bus sujungti ir atsižvelgus į teisininkų pastabas bei kolegų, suinteresuotų organizacijų pasiūlymus pateikti tolimesniems balsavimas ir priimti.

 

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


gegužės 20, 2020

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių […]

gegužės 20, 2020

Baltarusija Faktas: Baltarusijos atominės elektrinės (AE) pirmajam reaktoriui skirtas branduolinis kuras atgabentas į elektrinės statybos aikštelę, pranešė Baltarusijos energetikos ministerija. […]

gegužės 19, 2020

Nuo 2012-ųjų kasmet gegužės 18 dieną minima Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Šventę iniciavo Europos augalų tyrimų asociacija (European Plant Science […]

gegužės 13, 2020

Koronaviruso pandemijos metu žemės ūkio sektoriaus stabilumas ir maisto ištekliai yra vienas didžiausių prioritetų ne tik Europos Sąjungoje (ES), bet […]

gegužės 13, 2020

Čekija Faktas: Prahoje demontuotas paminklas SSSR maršalui Ivanui Konevui. Aikštė prieš Rusijos ambasadą pavadinta Boriso Nemcovo vardu. Rusija kaltina Čekijos […]

gegužės 12, 2020

Stebėdamos kol kas pasyvią aukščiausių politikų reakciją į aplinkos ministro K. Mažeikos veiksmus bei atsainią pačios ministerijos poziciją, aplinkosaugos NVO […]

gegužės 11, 2020

Visi pasidarėme tokie protingi, kad jau nieko nebežinome. Žinome, kad Antrasis Pasaulinis karas buvo, kad buvo ganėtinai siaubingas, tačiau ar […]

gegužės 11, 2020

Seimas 2020 m. gegužės 7 d. plenariniame posėdyje priėmė istorinės svarbos sprendimą – pritarė mano įstatyminei pataisai, numatančiai dvigubai didesnes […]

gegužės 7, 2020

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išrinkta Vilniaus universiteto  Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Globėjų tarybos pirmininke. Naujoje TSPMI Globėjų taryboje – […]

gegužės 7, 2020

75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą […]