birželio 25, 2018
Genovaitė Paulikaitė
Senas padangas galima surinkti patogiau ir be papildomų išlaidų

„Jau aštuonios padangos sandėliuke kėpso“, – dirstelėjusi į nemažą plotą užimančias padangas, susirūpinu, kur man jas padėti. Neišmesi juk pamiškėje ar miško viduryje. Teoriškai žinodama, kad 4 ar 5 senas padangas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pasineriu į visagalį internetą.

Vilniuje tik keturios vietos?

Nepasakyčiau, kad paieška buvo labai greita ir sėkminga. Ji man pasiūlė keletą straipsnių, kuriuose gyventojai raginami senas padangas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pagąsdinimą, kokia bauda gresia už ne vietoje išmestas šias atliekas, bet aikštelių adresai juose buvo nutylėti. Pagaliau šį tą pavyksta išsiaiškinti. Randu informaciją, kokiose Vilniaus vietose surenkamos senos padangos. Nurodytos keturios vietos. Tiesa, paieškos išmestame žemėlapyje parodytos tik trys stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Deja, nė viena jų – nėra pakeliui. Vadinasi, yra viena išeitis – tikslinga kelionė su 4 senomis padangomis gana užkrautomis gatvėmis. Ir nurodytas darbo laikas ne pats patogiausias – nuo 10 iki 19 valandos, pietų pertrauka nuo 14:30 iki 15 valandos. Visas išganymas – šeštadienis. Nors, kaip internete nurodoma, padangos priimamos nuo 10 iki 16:30 ir pietaujant nu 13 iki 13:30, vis tik galima prisiderinti. Jau buvau bepuolanti rengtis šeštadienio išvykai, bet dėl visa ko nusprendžiau pasitikslinti darbo laiką kitame puslapyje. Ten aptinku dar labiau galvą susukančią informacija. Pasirodo, šios aikštelės tik dvi dienas priima nuo 10 iki 19 valandos, likusiomis dirba nuo 8 iki 17, o šeštadienį – iki 15:30. Suprantu – nebesuspėsiu: padangos lieka gulėti sandėliuke.

Aikštelių išlaikymas kainuoja

Paieškų azarto pagauta, pabandau išsiaiškinti, gal kituose miestuose ir rajonuose paprasčiau atsikratyti senomis padangomis. Google paieška Kaune nurodo vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, Klaipėdoje – 3, Neringoje, Palangoje, Šilutėje, Skuode, Kretingoje, Klaipėdos rajone – po vieną. Panaši situacija ir kituose regionuose. Ir tai suprantama. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymas kainuoja. Jose surinktų padangų atliekų sutvarkymas taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Padangų atliekų tvarkytojams už paslaugą sumokama net iki keliasdešimt eurų už toną. Moka arba savivaldybė iš biudžeto, arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Neatmestina, kad tam tikslui gali būti naudojami ir rinkliavos už komunalines atliekas pinigai.

Taigi padangų atliekų surinkimas ne taip ir patogus. O svarbiausia – už padangų atliekų, surinktų didelių gabaritų atliekų aikštelėje, sutvarkymą mokame visi.

Yra patogesnių būdų

„Jei senų padangų sutvarkymui yra naudojamos rinkliavos už komunalines atliekas lėšos, jau yra įstatymo pažeidimas. Įstatymas neleidžia šių pinigų naudoti taršos mokesčiu apmokestinamų gaminių atliekų sutvarkymui. Kiekvienas žmogus, pirkdamas ar padangas, ar kitą apmokestinamąjį gaminį, sumoka ir už jo atliekos sutvarkymą“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė.

Jos teigimu, yra kur kas patogesnių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių padangų atliekų surinkimo ir sutvarkymo būdų. Tai autoservisų ir padangų gamintojų-importuotojų bendradarbiavimas. „Šiuo metu nemažai autoservisų už senų padangų išvežimą moka padangų tvarkytojams. Tie autoservisai, kurie yra pasirašę sutartį su padangų gamintojais-importuotojais, už padangų atliekų išvežimą nieko nemoka. Jiems užtenka pranešti padangų gamintojui-importuotojui, ir jis viskuo pasirūpina, nes įstatymas juos įpareigoja arba mokėti taršos mokestį, arba sutvarkyti 80 proc. įvežto padangų kiekio, – sako PIO direktorė Danguolė Butkienė. – Autoservisuose, pasirašiusiuose sutartį su gamintojais-importuotojais, gyventojai galėtų nemokamai palikti ne tik keičiamas padangas, bet ir atvežti užsigulėjusias sandėliukuose. Gyventojams nebereikėtų gaišti laiko, gabenant atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, autoservisams tai nesukeltų papildomų rūpesčių bei išlaidų ir nebūtų prarandami mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Tad kviečiu autoservisus naudotis įstatymo įteisinta galimybe susimažinti išlaidas.“

Pasak Danguolės Butkienės, supaprastinant senų padangų surinkimą galima pasitelkti ir degalines. „Ne viena užsienio šalis tai praktikuoja – pastatytas stovas, ant kurio žmonės ir sumauna senas padangas. Tad apie tokią galimybę galėtų pagalvoti ir mūsų šalies savivaldybės. Savivaldybėms, pasirašiusios sutartį dėl padangų atliekų sutvarkymo su padangų gamintojais-importuotojais, nereikėtų skirti lėšų iš biudžeto šioms atliekoms sutvarkyti“, – dar vienai naujovei savivaldybes kviečia PIO direktorė Danguolė Butkienė.

Apie PIO

Padangų importuotojų organizacija įsteigta 2014 metais. Pagrindinis Organizacijos veiklos tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir  Lietuvos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias prievoles. Apie organizacijos reikalingumą liudija skaičiai. Jau pirmaisiais veiklos metais, prasidėjusiais vasario 14 dieną, įmonė sulaukė 61 gamintojo importuotojo pasitikėjimo. Buvo sutvarkyta  daugiau kaip 2810 tonų padangų atliekų.  2015 metais organizacija vienijo 83 narius. Buvo sutvarkytas daugiau kaip 4563 tonas padangų atliekų. 2016 metų pabaigoje organizacijoje buvo 84 nariai. Jie vidaus rinkai patiekė daugiau kaip 6860 tonų ir sutvarkė 5485 tonas padangų, įkūrė 263 padangų atliekų surinkimo aikšteles. 2017 metais organizacijoje buvo 111 gamintojų importuotojų, surinkta ir sutvarkyta 11794,988 tonų padangų atliekų.

PIO kontaktai – t el.: 8 672 54345; e. paštas: danguole@pio.lt

 

Share Button

liepos 15, 2019

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė pavedimą, įpareigojantį stabdyti Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą, kuris turėjo tapti pirmuoju gamtiniu rezervatu, kur […]

liepos 15, 2019

Šiandien, kai planeta yra stipriai paveikta žmogiškosios veiklos, kiekvienas sprendimas ar planuojamas pokytis privalo būti gerai pamatuotas. Tai neabejotinai susiję […]

liepos 12, 2019

Ar kada nors susimąstėte, kad jūsų drabužiams pagaminti buvo iššvaistyti milijardai litrų vandens, sunaudotas didelis energijos ir įvairių cheminių medžiagų […]

liepos 5, 2019

Šiandien apibendrinti galutiniai meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių rečiausių Europos giesmininkų populiacija Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo […]

liepos 5, 2019

Ryte įprasta nusiprausti, išsivalyti dantis, papusryčiauti ir kvapnia kava pradėti dieną. Per atostogas stengiamės patirti naujų įspūdžių, pramogauti, gerai leisti […]

liepos 2, 2019

Netylant kalboms apie planuojamą Vilniaus Kalnų parko pertvarką ir galimą 1000 medžių iškirtimą, Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi su klausimais […]

birželio 27, 2019

Šią savaitę Žuvinto biosferos rezervate baigta pirmoji meldinių nendrinukių patelių paieška. Jai pasibaigus konstatuota, jog iš 49 pernai iš Baltarusijos […]

birželio 21, 2019

Tarptautinės BirdLife Meldinės nendrinukės apsaugos grupės pirmininkas dr. Martinas Fladė, šį mėnesį lankęsis Lietuvoje, išreiškė savo paramą ir palaikymą šiuo […]

birželio 18, 2019

„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms, susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų siūloma iš rinkos […]

birželio 16, 2019

Vakar Žuvinto biosferos rezervatą pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių iš Baltarusijos. Šie mažyliai dalyvauja unikaliame gamtosaugos eksperimente, kurį pirmą kartą […]