Siekiama optimizuoti valstybės ir savivaldybių teikiamas paslaugas
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtam sprendimui, kuriuo ministerijos yra įpareigojamos peržiūrėti jų kompetencijos srityse teikiamas paslaugas ir priimti pasiūlytus sprendimus dėl jų modernizavimo. Toks sprendimas siūlomas vykdant viešojo sektoriaus reformą ir siekiant geriau pasiruošti valstybės tarnybos pertvarkai.
Peržiūrint paslaugas, pirmiausia turėtų būti įvertinta, ar paslauga tebėra aktuali, ar egzistuoja realus jos poreikis. Taip pat turėtų būti išsiaiškinta, ar paslauga nėra tarpinė gaunant kitą paslaugą, t. y. ar paslaugos rezultatas nėra būtina sąlyga kitai paslaugai gauti. Vidaus reikalų ministerijos turimi duomenys rodo, kad iki šiol yra „paslaugų vardan paslaugų“, t.y. interesantui reikia gauti kažkokią pažymą, kad jis galėtų gauti kitą pažymą.
Ypač svarbu tokiais atvejais optimizuoti paslaugų teikimą, sukuriant sudėtines paslaugas ir taip realiai įgyvendinti vieno langelio principą. Taip pat turi būti įvertintos galimybės perduoti paslaugą teikti kitiems teikėjams, jei tai leistų paslaugą teikti efektyviau.
Ypatingas dėmesys peržiūrint paslaugas turi būti skiriamas informacijai, kurią turi pateikti paslaugos norintys interesantai, nes būtent reikalavimai teikti informaciją ir sukelia jiems didžiausią administracinę naštą.
„Turi būti pasiekta, kad iš interesantų nebebūtų reikalaujama pateikti duomenis, jei tie duomenys jau yra valstybės valdomuose duomenų registruose.“,– sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Vertinant paslaugos teikimo procedūrą svarbu nustatyti, ar visi viešojo sektoriaus įstaigos veiksmai teikiant paslaugą (ar paslaugos teikimo stadijos) yra objektyviai ir neišvengiamai būtini. Ypatingai dėmesys turėtų būti atkreiptas į informacijos gavimo iš viešojo sektoriaus įstaigos administracijos padalinių, pavaldžių (atskaitingų) ar nepavaldžių viešojo sektoriaus įstaigų, įvairius derinimo (vizavimo) veiksmus ir jų būtinumą. Atsisakius nebūtinų veiksmų ar sutrumpinus atskirų paslaugos stadijų laiką, sutrumpėtų (pagreitėtų) ir pati paslaugos teikimo procedūra.
„Taip pat turėtų būti peržiūrėtas ir paslaugų suteikimo kainos pagrįstumas ir, esant galimybei siekiama šias kainas sumažinti“, – tikina E. Misiūnas.
Jei už paslaugos teikimą nėra nustatyta rinkliava, paslaugos kaina turi būti nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais atlyginimo už viešąsias ir administracines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais. Peržiūrint paslaugos kainą, labai svarbu apskaičiuoti sąnaudas, kurios patiriamos teikiant paslaugas. Tai padaryti gali padėti Vidaus reikalų ministerijos parengtos Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimo metodinės rekomendacijos.
„Peržiūrint paslaugas turi būti siekiama ne tik jų efektyvumo, bet ir didesnio prieinamumo, todėl ministerijos yra raginamos ieškoti kuo daugiau galimybių perkelti šias paslaugas į elektroninę erdvę“,– aiškina E. Misiūnas.
Priėmus bet kurį iš paminėtų sprendimų dėl paslaugų modernizavimo turės būti atnaujinami ir internete skelbiami šių paslaugų aprašymai ir paslaugų teikimo schemos.
Analogišką teikiamų paslaugų vertinimą rekomenduota atlikti ir savivaldybėms.
Ministerijų ir savivaldybių paprašyta iki liepos 1 d. Vidaus reikalų ministerijai pateikti informaciją apie padarytus darbus.
