Sielovados reikalai kraštiečiui nesvetimi
Istorikai teigia, kad norint suprasti šalies istoriją, pirmiausia būtina žinoti savo šeimos, giminės praeitį. Kaip medis be šaknų, taip žmogus be savo šalies, tautos bei šeimos supratimo ir puoselėjimo negali klestėti ir jaustis visavertis. Praėjusią savaitę, ketvirtadienio vakarą, Šiauduvoje buvo matyti sujudimas, mat vyko koplytstulpio šventinimas. O šito atlikti atvyko pats Telšių vyskupijos vyskupas JE Jonas Boruta, kartu su juo – vyskupijos sekretorius Donatas Liutika. Jiems talkino Laukuvos parapijos klebonai Virgilijus Pocius ir Antanas Saunorius.
Šiauduvos kaimo bendruomenės pirmininkė Sigita Laurinavičienė darbų rate sukasi tarsi voverė. Darbštumo ir organizuotumo jai baltu pavydu turėtų pavydėti ne vieno kaimo žmonės. Šiauduvoje kaip kultūros židinys šviečia suremontuoti bendruomenės namai, po jų stogu vietos užtenka ir kaimo bibliotekai. Tvarkinga aplinka ir aplink pastatą. Beje, reta bendruomenė gali pasidžiaugti, kad puoselėja ne tik žemiškus savo narių poreikius, bet rūpinasi ir dvasiškaisiais. Šiauduvos kaimo bendruomenės patalpose vietos atsirado ir koplytėlei. Pasak S. Laurinavičienės, kas sekmadienį čia aukojamos šv. Mišios.
Renovuojant bendruomenės pastatą, atnaujinta ir koplytėlė. JE vyskupas J. Boruta bendruomenės pirmininkei sykį užsiminė, kad trūksta ženklo-nuorodos, jog šiame pastate galima rinktis maldai. Vyskupo mintimis ir vizija Sigita pasidalijo su rajono savivaldybės meru, beje, kilusiu iš Šiauduvos kaimo. Rajono vadovas savo gimtajam kraštui nėra abejingas, tad nusprendė idėją esančią vertą asmeninės finansinės paramos. Pasak mero Jono Gudausko, dėl paramos koplytstulpio statyboms jis sulaukęs pritarimo ir iš savo šeimos. Jis tikino niekuomet neatsisakantis padėti, kai Šiauduvos kaimo bendruomenei kyla prasmingų idėjų – vyksta bendradarbiavimas, duodantis apčiuopiamų rezultatų.
JE J. Boruta pastebėjo, kad koplytstulpyje išdrožtas šv. Kazimiero atvaizdas. Šis šventasis saugo žmoniją nuo paklydimų. Koplytstulpį išdrožė kaltinėniškis Alvydas Pocius. Pasak menininko, jau trečią dešimtį metų jis drožia panašius daiktus. Šis koplytstulpis yra ąžuolinis, penkių metrų aukščio, o meistrui prie jo dieną iš dienos teko plušėti net tris savaites. Daugiausiai kruopštumo prireikė drožiant būtent šv. Kazimiero atvaizdą.
Taip pat vyskupas prisiminė vizitą pas popiežių Pranciškų, kuomet net tris valandas vykusio pokalbio su vyskupais metu Šventasis Tėvas davęs prasmingų patarimų: „Nuo gražaus krikščioniško gyvenimo žemėje priklauso ir niekad nesibaigsiančio Amžinojo gyvenimo laimė… Drąsiai jos siekti visiems jūsų ganomiems žmonėms! Siekime ir žemiškosios, ir amžinosios laimės ne tik sau, bet ir visiems, ypač labiausiai apleistiems ir į gyvenimo pakraščius nustumtiems žmonėms.“
Vyskupo teigimu, popiežius ragino nepasiduoti propagandai, kuri „laimės ieško tik piniguose sau, užmirštant labiau už mus vargstančius“, taip pat minėjo, jog „velnias dažniausiai užvaldo žmones per piniginę, kurios neatveriame vargstantiems, pagalbos prašantiems, asmenines pajamas leidžiame tik sau, neprisidedame prie gerovės visiems kūrimo“. Lietuvos rykšte popiežius esą įvardijęs demografinės padėties blogėjimą: „Dar po keleto dešimtmečių Lietuvoje neliks lietuvių, o tuomet nori nenori teks įsileisti svetimų tautybių žmones. Tuos, kurie gyvena daug vargingiau nei mes.“
JE vyskupas J. Boruta dėkojo J. Gudauskui už gražią iniciatyvą ir rūpinimąsi sielovados reikalais. Jis pašventino koplytstulpį ir suteikė palaiminimą visiems susirinkusiems į iškilmes, padovanojo jiems iš Vatikano parvežtų maldynėlių. Įteiktos ir atminimo dovanos merui, bendruomenės pirmininkei.
Kadangi gegužės mėnesį vyksta gegužinės pamaldos ir giedojimai, šiauduviškiai ir svečiai buvo vyskupo paraginti giedoti „Marijos litaniją“ ir kitas giesmes. Kaimo moterys netruko pademonstruoti savo balsų.
Šiauduvos kaimo bendruomenės pirmininkės S. Laurinavičienės pasiteiravus, ar renginys pavyko, sužinojome, kad blogi atsiliepimai jos dar nepasiekė. Bendruomenės pirmininkė yra įsitikinusi, kad jos pareigos tik gražiai skamba, bet iš tiesų pirmininkas – bendruomenės tarnas visa to žodžio prasme. „Labai svarbu, kaip žmogaus paprašysi, kaip su juo elgsiesi, mat toks bus ir grįžtamasis ryšys“, – įsitikinusi ji.
