rugpjūčio 6, 2018
Egidijus Vareikis
Sienos tarp valstybių – geografijos ir politikos niuansai

Visai neseniai kirsdamas Lenkijos-Lietuvos sieną nuosavu automobiliu pastebėjau, kad jei ne pakelės ženklai, bylojantys, kad lenkišką teritoriją pakeitė lietuviška, sienos taro dviejų valstybių net nepastebėčiau. Ji yra kažkur žemėlapyje, ją ženklina kur-ne-kur esantys mini obeliskai, tačiau jokios fizinės sienos-tvoros nebėra.

O būta juk ne tik tvorų. Šią vasarą aplankiau ir vietą, kur daugiau kaip prieš tris dešimtis metų JAV prezidentas Reaganas tuometiniame Vakarų Berlyne pasiūlė SSSR vadovui Gorbačiovui nugriauti niekingą ir gėdingą sieną, juosiančią laisvą ir demokratiškai valdomą Berlyno miesto dalį.

Buvusi Berlyno siena – politikos gėda, totalitarinės valdžios nepasitikėjimo žmonėmis ir fizinės nelaisvės simbolis. Jos nebėra. Tačiau Berlyno siena buvo ne vienintelis pasaulyje fizinis ir politinis barjeras, skiriantis žmones. Sienų įvairaus ilgio ir įvairiai pažymėtų, vis daugėja, nes daugėja valstybių. Šiandien keletas žodžių apie jas. Besidomintiems plačiau, vertėtų prisiminti tokį vieną politikos mokslą, vadinamą politine geografija. Tai jis paaiškina, kodėl ir kokios sienos tarp valstybių yra čia ir dabar.

Berlyno siena, apjuosusi didesnę dalį miesto, nors mums ir svarbi, yra visiškas niekutis, lyginant su visiems žinoma Didžiąja Kinų siena, su visais skirtingų laikų statiniais ir atšakomis siekiančią vos ne 9000 km. Vertas paminėjimo ir romėnų statytas Adriano pylimas (Vallum Aelium), kiek piečiau šiandieninės Anglijos – Škotijos ribos. Jo ilgis apie 117 km. Romėnai statė ir daugiau sienų, viduramžiais jos juosdavo pilis ir žymėdavo įtakos sferas.

Įvairūs fiziniai barjerai, perskiriantys teritorijas ir tautas, pastatyti ir daugiau kaip 30-je šiandieninių valstybių. Kai kurie fiziškai net sunkiau įveikiami, negu Berlyno siena. Paminėtina, kad ir abi Korėjas skirianti demarkacinė linija. Fizine siena iki šiol perskirta Kipro sostinė Nikosija, dar neseniai buvo perskirtas Beirutas, Jeruzalė, Belfastas. Egiptas beveik aklina siena atsitvėręs nuo Gazos ruožo, nuo pabėgėlių iš Afrikos atitverti Ispanų eksklavai Maroke, sunkiai praeinama ir fizinė JAV-Meksikos siena, ilgiausia siena tarp “pirmojo” ir “trečiojo” pasaulio. Izraelis stato sienas atitversiančias jį nuo karingų arabų, europiečiai – nuo negeidžiamų imigrantų… Kur dar Azijos ir Afrikos šalyse sukurti barjerai. Reikia nepamiršti, kad Šengeno taisyklės reikalauja šalis nares sukurti gerai saugomas ir bet kur bet kam nepraeinamas išorines sienas, o Lietuva tokių turi santykinai daug. Tad ir mūsų sienos si Rusija ir Baltarusija – tvirtos. Beje, nustatant sieną su Baltarusija, teko tvirta Šengeno siena fiziškai padalinti Sakalinės kaimą Šalčininkų rajone. Ne Berlynas čia, ir ne politinė priešprieša, bet vis tiek savaip įdomu.

Valstybes kartais natūraliai perskiria jūros, upės, ežerai. Čia – savos įdomybės. Upės – sienų rekordininkės teka Europoje. Štai Savos upė yra pasienis trims šalims, Reinas – keturioms, o Dunojus – net aštuonioms. Tai pasaulio rekordas. Jei kam įdomu kokioms, stverkite žemėlapį. Lietuvą nuo Karaliaučiaus srities skiria Vištyčio ežeras. Valstybinė siena šiame regione viena seniausių Europoje, ji nustatyta Melno taika 1422 metais ir išliko toje pat vietoje iki mūsų laikų. Melno taika byloja, kad Vištyčio ežero vanduo priklausė Ordinui, vėliau Prūsijai, o šiandien, deja, Rusijai. Toks istorinis tęstinumas. Mes šiame ežere teturime 60 ha vandens, o ir tuos hektarus padovanojo tarpukaryje… Adolfas Hitleris. Štai taip.

O dabar apie sausumą. Šalių turinčių tik vieną kaimynę skaičius nedidelis. Oficialiai jų – 17. Ilgiausią sieną su vieninteliu kaimynu turi Kanada (8893 km.), trumpiausią – Vatikanas – viso labo 3,2 km. Į sąrašą, tiesa neįtrauktos ne visiškai nepriklausomos teritorijos ar tokios ne iki galo prijungtos, kaip Honkongas. Rusija ir Kinija turi po 14 kaimynių, kitos šalys – 10 ir mažiau, mes – 4. Žymint sienas dažnai svarbų vaidmenį vaidina taškai, kuriuose sueina trijų valstybių sienos. Mes tokių turime bent tris. Beje, pasaulyje yra tik vienas taškas, kuri beveik idealiai sueina keturių valstybių sienos. Ne idealiai, bet vis tik Afrikoje, yra tokia vieta, kur jungiasi Botsvana, Namibija, Zambija ir Zimbabvė.

Ilgiausia pasaulyje sausumos siena yra jau minėta linija, skirianti  ir Kanadą – 8891 km. Beje, net 6414 kilometrus ji eina absoliučia tiesia linija – 49-ja paralele. Kitos sienų ilgumo “prizininkės” – tai Rusija ir Kazachstanas (6846 km.) bei Čilė ir Argentina, kurias skiria 5150 km. ilgio siena. Trumpiausia gi sausumos siena yra tarp Maroko, ir Ispanijos miniatiūrinio eksklavo visai skambiu pavadinimu Penion de Velez de la Gomera. Sienos ilgis … 87 metrai (sic!).

Valstybių sienose yra ir matematinių “įdomybių”. Nesunku patirti, kad ne daugiau kaip keturios valstybės gali išsidėstyti taip, kad kiekviena sausumoje ribotųsi su kiekviena. Praktikoje tokių superketveriukių nedaug, vos po vieną kitą kiekviename žemyne. Štai Europoje turime Belgiją, Prancūziją, Liuksemburgą ir Vokietiją. Kiekviena ribojasi su trimis likusiomis. Pietų Amerikoje dar gražesnis atvejis yra Argentina, Bolivija, Brazilija bei Paragvajus. Afrikoje Burundis, Ruanda Tanzanija ir Kongo Demokratinė Respublika…

Lietuva, kartu su Latvija, Baltarusija bei Rusija taip pat sudaro teoriškai aukščiau minėtą derinį – mes turime siena su Baltarusija Latvija, bei Rusija, latviai – su baltarusiais, rusais bei lietuviais ir t.t. Panašų ketvertą sudaro taip pat Lietuva Baltarusija Rusija bei Lenkija. Tačiau šis ketvertas toks “lankstus” todėl, kad dalis Rusijos – Karaliaučiaus kraštas – yra kaip ir atskirai – eksklavas. Panašios ne visai tikros suprsketveriukės – tai Bosnija, Serbija, Kroatija Juodkalnija, Armėniją, Azerbaidžanas, Iranas ir Turkija ir pan.

Yra ir tokių sienų, apie kurias daugelis net nenutuokia. Pavyzdžiui Nyderlandai turi sausumos sieną su Prancūzija. Bet Europos žemėlapyje jos nerasite. Tokimuose Karibuose yra Švento Martyno sala, kurią pasidalinę kaip savo užjūrio teritoriją, administruoja minėtos valstybės. Sienos ilgis – apie 10 km.

Taigi, ne visos sienos ir šiandien aiškios ir tikslios, yra kaimynių, skirtingai jas traktuojančių ir skirtingai žyminčių žemėlapiuose, yra buferinių zonų, neutralių teritorijų ir “niekieno žemių”. Politikoje, pažinti sienas yra visai ne antraeilis reikalas.

Užs. Nr. EV-61

Share Button

spalio 15, 2018

Šiomis dienomis sukanka jau 32 metai nuo keisto JAV ir SSSR vadovų – Reagano ir Gorbačiovo – susitikimo tolimame Reikjavike. […]

spalio 11, 2018

Spalio 5 d. Lietuvos mokytojų išplatintą Peticiją, reikalaujančią, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nedelsdama atsistatydintų, pasirašė ir į […]

spalio 10, 2018

Rusija Faktas: Nyderlandų saugumas išplatino informaciją apie keturis Rusijos karinės žvalgybos agentus, bandžiusius surengti kibernetinę ataką prieš Cheminio Ginklo Prevencijos […]

spalio 3, 2018

Didžioji Lietuvos žiniasklaida vis dar rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusią JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą, pasakytą rugsėjo […]

spalio 3, 2018

Japonija Faktas: Japonijos laikraštis „Yomiuri“ rugsėjo 21–23 d. vykdė Japonijos gyventojų apklausą, kuri rodo, kad 75 proc. japonų mano, jog […]

spalio 2, 2018

Lietuvos ambasadorius Sakartvele Giedrius Puodžiūnas šį savaitgalį vykusios Chašurio miesto šventės metu už išskirtinę Lietuvos ambasados partnerystę, bendrų projektų inicijavimą […]

spalio 1, 2018

Prisipažinsiu, kad per visą savo politinį gyvenimą siekiau didinti išlaidas gynybai, skirti kur kas daugiau nei apgailėtinus du procentus. Tačiau […]

rugsėjo 27, 2018

Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-4758(2), pagal kurias atliekų deginimo įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 20 km […]

rugsėjo 26, 2018

JAV – Kinija Faktas: JAV administracija toliau didina tarifus Kinijos prekių eksportui į Jungtines valstijas Diagnozė: Vis aiškiau matosi, kad […]

rugsėjo 19, 2018

Vengrija – ES Faktas: Europos Parlamentas balsavo už pasiūlymą pradėti procesą, apribojantį balsavimo teises Vengrijai. Diagnozė: Europos Parlamento sprendimas (448 […]