liepos 22, 2016
Renata Daukintytė / laikraštis „Plungės žinios“
Simfoninis orkestras – prasminga jaunos šeimos dovana Plungei

Plun­gė – ne­di­de­lis mies­tas, ga­lin­tis pa­si­gir­ti gau­sy­be nuo­sta­bių da­ly­kų, o nuo pra­ėju­sių me­tų gruo­džio mū­sų mies­tas su­ži­bo dar vie­nu dei­man­tu: jau­na ir en­tu­ziaz­mo ne­sto­ko­jan­ti Ie­vos ir Pau­liaus Lyg­nu­ga­rių šei­ma įgy­ven­di­no sa­vo (o tur­būt ir dau­gu­mos) sva­jo­nę – įkū­rė pir­mą­jį re­gio­ni­nį Plun­gės kul­tū­ros cen­tro sim­fo­ni­nį or­kest­rą. Apie idė­ją, ak­tu­a­li­jas bei pla­nus ir kal­bė­jo­me su or­kest­ro sie­lo­mis.

Per prem­je­ri­nį kon­cer­tą – sau­sa­kim­ša sa­lė

Prieš mė­ne­sį pra­ūžu­si Plun­gės mies­to šven­tė tik­rai ne­pa­li­ko abe­jin­gų. Tarp gau­sy­bės ren­gi­nių be­ne vie­nas ryš­kiau­sių bu­vo prem­je­ri­nis Plun­gės kul­tū­ros cen­tro sim­fo­ni­nio or­kest­ro kon­cer­tas (or­kest­ro de­biu­ti­nis pa­si­ro­dy­mas bu­vo jau va­sa­rį, pra­ėjus vos po­rai mė­ne­sių po įsi­kū­ri­mo!), su­bū­ręs pil­nu­tė­lę sa­lę klau­sy­to­jų. Sce­no­je dar­niai mu­zi­ka­vo per tris­de­šimt mu­zi­ką my­lin­čių mū­sų ra­jo­no žmo­nių, dau­gu­ma – jau­ni­mas. Ne nuo­sta­bu, juk ir pa­tys or­kest­ro įkū­rė­jai – Ie­va Var­ka­ly­tė-Lyg­nu­ga­rie­nė ir Pau­lius Lyg­nu­ga­ris – jau­ni ir en­tu­ziaz­mo bei idė­jų ne­sto­ko­jan­tys žmo­nės.

Po įspū­din­go kon­cer­to, ku­rio me­tu skam­bė­jo kla­si­kos ir džia­zo kū­ri­niai, o or­kest­ro mu­zi­ką pa­pil­dė so­lis­tų pa­si­ro­dy­mai, Plun­gės kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­rius Ro­mas Ma­tu­lis ne­gai­lė­jo gra­žių žo­džių sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jams ir na­riams. „Di­džiuo­ja­mės ga­lė­da­mi pri­sta­ty­ti 24-ąjį, jau­niau­sią, vi­sai ne­se­niai įsi­kū­ru­sį, va­di­na­si, ir my­li­miau­sią ko­lek­ty­vą. Kur­ti pro­fe­sio­na­lią mu­zi­ką – su­dė­tin­ga, bet plun­giš­kiai įro­dė, kad ir tai ga­li. Jūs – šau­nuo­liai!“ – kal­bė­jo Kul­tū­ros cen­tro va­do­vas.
Šil­tų žo­džių tą­kart ne­gai­lė­jo ir ra­jo­no me­ras Aud­rius Kli­šo­nis, sa­kęs, jog di­džiuo­ja­si bū­da­mas plun­giš­kis, o sa­lė­je su­si­rin­kę klau­sy­to­jai ne­gai­lė­jo gau­sių ap­lo­dis­men­tų.

Idė­ja su sva­jo­nės ir veik­los prie­sko­niais

Ie­va ir Pau­lius – mu­zi­kos žmo­nės. Plun­giš­kė Ie­va nuo še­še­rių smui­kuo­ja. Kai bai­gė Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą, tė­vai lie­pė ap­si­spręs­ti – to­liau gi­lin­tis į mu­zi­kos sub­ti­ly­bes ar rink­tis ki­tą gy­ve­ni­mo ke­lią. Ie­va pa­si­rin­ko mu­zi­ką ir iš­vy­ko mo­ky­tis į Klai­pė­dą, Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­ją. Vė­liau smui­ki­nin­kė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) Me­nų fa­kul­te­te bai­gė mu­zi­kos pe­da­go­gi­kos stu­di­jas, gro­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nia­me mu­zi­ki­nia­me te­at­re.

Pau­lius ki­lęs iš Ku­lių. Jis taip pat bai­gė My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lą, Klai­pė­dos Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­ją, KU Me­nų fa­kul­te­te įgi­jo trom­bo­ni­nin­ko spe­cia­ly­bę. Stu­di­juo­da­mas Pau­lius gi­li­no­si ir į di­ri­ga­vi­mo me­ną. Pro­fe­sio­na­lų trom­bo­ni­nin­ką tai do­mi­no, o su­lau­kęs dau­gu­mos pa­sta­bų, jog di­ri­ga­vi­mas jam pui­kiai se­ka­si, mu­zi­kas ne­nu­sto­ja to­bu­lin­tis – da­bar stu­di­juo­ja ma­gist­ra­tū­ro­je ir, kaip pats sa­kė, iš pui­kaus dės­ty­to­jo se­mia­si di­ri­ga­vi­mo me­no pa­slap­čių, to­bu­li­na įgū­džius.

Du jau­ni mu­zi­ka­lūs žmo­nės su­si­ti­ko stu­di­jų me­tais ir nuo to lai­ko ne­si­sky­rė. Jie – šei­ma gy­ve­ni­me (vi­sai ne­se­niai, bir­že­lio pa­bai­go­je, su­mai­niu­si auk­so žie­dus) ir dar­ni pro­fe­sio­na­lių sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vų po­ra – Ie­va yra or­kest­ro kon­cert­meis­te­rė, pir­ma­sis smui­kas, o Pau­lius – pui­kiai ba­tu­tą val­dan­tis di­ri­gen­tas.

Ku­rį lai­ką Klai­pė­do­je gy­ve­nu­si po­ra vis pa­mąs­ty­da­vo apie grį­ži­mą į Plun­gę, jau­tė šiam mies­tui trau­ką. Ap­si­gy­ve­nę čia įsi­dar­bi­no me­no mo­kyk­lo­se: Pau­lius dar bū­da­mas Klai­pė­do­je ga­vo kvie­ti­mą dirb­ti Plun­gės My­ko­lo Ogins­kio me­no mo­kyk­lo­je, dar dir­ba ir Pla­te­lių me­no mo­kyk­los Ku­lių sky­riu­je, ku­ria­me mo­ky­to­jau­ja ir Ie­va. Ta­čiau vien bū­ti mo­ky­to­jais mu­zi­kan­tams bu­vo ma­ža, trū­ko veik­los, no­rė­jo­si įkur­ti kaž­ką sa­vo, kiek įma­no­ma dau­giau sa­ve re­a­li­zuo­ti. Abiem kil­da­vo min­čių su­bur­ti mu­zi­kuo­jan­tį ko­lek­ty­vą (Ie­va sa­kė ir anks­čiau bur­da­vu­si mu­zi­kan­tų gru­pes), tie­sa, pra­džio­je apie sim­fo­ni­nį or­kest­rą jie ne­mąs­tė. Ta­čiau en­tu­ziaz­mo ir drą­sos ne­sto­ko­jan­ti po­ra lei­do sau pa­sva­jo­ti drą­siau, ir idė­ja – sim­fo­ni­nis or­kest­ras, pa­lai­ko­ma ko­le­gų, Kul­tū­ros cen­tro va­do­vo R. Ma­tu­lio bei Plun­gės rajono me­ro A. Kli­šo­nio, ne­tru­kus ta­po kū­nu.

Ie­va su Pau­liu­mi la­bai dė­kin­gi Kul­tū­ros cen­tro di­rek­to­riui bei rajono me­rui, nes bū­tent jie pa­si­ti­kė­jo jau­nais va­do­vais, lei­do įgy­ven­din­ti pla­nus. Be to, Ie­va ta­ria šir­din­gą ačiū ir Plun­gės mies­to gar­bės pi­lie­čiui, ma­est­ro Sta­siui Do­mar­kui, pa­kvie­tu­siam ją pri­si­jung­ti prie Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio te­at­ro ko­lek­ty­vo. Ten įgy­ta pa­tir­tis la­bai pra­ver­čia da­bar­ti­nė­je veik­lo­je – smui­ki­nin­kė, or­kest­ro va­do­vė pui­kiai iš­ma­no sce­nos sub­ti­ly­bes.

Or­kest­re – ir mo­ki­niai, ir di­rek­to­rius

Šiuo me­tu sim­fo­ni­nio mū­sų mies­to or­kest­ro šei­mą su­da­ro per tris­de­šimt na­rių – kon­kre­taus skai­čiaus Ie­va su Pau­liu­mi ne­si­ry­žo įvar­din­ti, nes jis nuo­lat kin­ta. Ne­pai­sant to, kad na­rių iš­ties ne­ma­žai, va­do­vai la­bai kvie­čia pri­si­jung­ti nau­jus mu­zi­kan­tus. „Ne­bū­ti­na bū­ti smui­ki­nin­ku, kon­tra­bo­si­nin­ku ar gro­ti flei­ta – svar­biau­sia yra mu­zi­ka­lu­mas ir no­ras bū­ti sim­fo­ni­nio or­kest­ro da­li­mi“, – sa­kė jau­nie­ji va­do­vai. Šau­nus or­kest­ro ko­lek­ty­vas la­bai lau­kia Plun­gės ra­jo­no gy­ven­to­jų: juk tik­rai yra to­kių, ku­rie kaž­ka­da mu­zi­ka­vo, bai­gė me­no mo­kyk­las, kon­ser­va­to­ri­jas, ta­čiau li­ki­mas mes­te­lė­jo ki­to­kių iš­šū­kių, ir in­stru­men­tai li­ko nuo­ša­ly. „Tik­rai ne­rei­kia bi­jo­ti, kad il­gą lai­ką ne­lies­ti in­stru­men­tai ne­pa­klus iš kar­to – at­ei­ki­te, pri­si­min­si­te gro­ji­mą, jo tei­kia­mą ma­lo­nu­mą, kar­tu to­bu­lė­si­me“, – mąs­tan­čius apie ga­li­my­bę mu­zi­kuo­ti jos ir Pau­liaus su­bur­ta­me ko­lek­ty­ve drą­si­na pir­muo­ju smui­ku grie­žian­ti Ie­va. Rug­pjū­čio pa­bai­go­je vi­si no­rin­tie­ji pa­pil­dy­ti or­kest­ran­tų gre­tas bus lau­kia­mi Plun­gės kul­tū­ros cen­tre.

Sim­fo­ni­nio or­kest­ro ko­lek­ty­vą su­da­ro mu­zi­ka­lūs, kul­tū­rin­gi, įvai­raus am­žiaus ir sta­tu­so (nuo mo­ki­nio iki… me­no mo­kyk­los di­rek­to­riaus!) žmo­nės, dau­gu­ma – pro­fe­sio­na­lūs mu­zi­kan­tai. Jau­niau­sias ko­lek­ty­vo mu­zi­kan­tas ką tik bai­gė penk­tą kla­sę (ta­čiau, kaip sa­kė Pau­lius, prie or­kest­ro ne­truks pri­si­jung­ti ir dar jau­nes­nis mu­zi­kan­tas), vy­riau­sias – Pla­te­lių me­no mo­kyk­los di­rek­to­rius. Ren­giant prem­je­ri­nį kon­cer­tą, so­lo par­ti­ją su­ti­ko at­lik­ti ir vy­riau­sias or­kest­ro na­rys – me­no mo­kyk­los di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Va­lan­čius. „Tik­rai ne kiek­vie­nas di­rek­to­rius ryž­tų­si su­gro­ti so­lo par­ti­ją, o šis žmo­gus (V. Va­lan­čius – aut. past.) ne­at­me­tė ma­no siū­ly­mo ir nu­spal­vi­no kon­cer­tą tri­mi­to gar­sais“, – sa­kė di­ri­gen­tas. Va­do­vai džiau­gia­si, jog į jų su­bur­tą ko­lek­ty­vą no­riai įsi­lie­jo Plun­gės ir Pla­te­lių me­no mo­kyk­lų mo­ky­to­jai, bu­vę šių įstai­gų mo­ki­niai bei ki­ti plun­giš­kiai, stu­di­ja­vę aukš­to­sio­se mu­zi­kos mo­kyk­lo­se ar kon­ser­va­to­ri­jo­se. Or­kest­ro mu­zi­kan­tai gro­ja smui­kais, klar­ne­tais, flei­to­mis, vio­lon­če­le, kon­tra­bo­su, tri­mi­tais, sak­so­fo­nais, trom­bo­nais, tū­ba, bo­si­ne gi­ta­ra, for­te­pi­jo­nu, mu­ša­mai­siais, bir­by­ne.

Pla­nų ir sva­jo­nių – daug

Da­bar atos­to­gų me­tas, kai pail­sė­ti no­ri ir ga­li vi­si ko­lek­ty­vo na­riai (nuo ru­dens jie vėl rink­sis į rim­tas, bet sma­gias re­pe­ti­ci­jas du kar­tus per sa­vai­tę), ta­čiau va­do­vai jau au­džia gra­žius at­ei­ties pla­nus. Vi­sų kor­tų at­skleis­ti Ie­va ir Pau­lius ne­si­ry­žo (sva­jo­nės ir pla­nai juk mėgs­ta ty­lą), ta­čiau pa­ti­ki­no, jog Plun­gės kul­tū­ros cen­tro sim­fo­ni­nis or­kest­ras tik­rai ne­ap­si­ri­bos vie­nu mu­zi­kos žan­ru, to­bu­lės ir sieks įvai­ro­vės.

Ie­va už­si­mi­nė, kad pla­nuo­se – ir sto­vyk­los or­kest­ran­tams, ku­rių me­tu bū­tu da­li­ja­ma­si ge­rą­ja pa­tir­ti­mi bei ži­nio­mis, mu­zi­kuo­ja­ma. Pa­sak or­kest­ro kon­cert­meis­te­rės, yra gau­sy­bė pla­nų, su­ma­ny­mų, bet vis­kam rei­kia ir lai­ko, ir, ži­no­ma, pi­ni­gų (vie­na sva­jo­nių – nuo­sa­vi ko­lek­ty­vo in­stru­men­tai). Kol kas pa­ti pra­džia, trūks­ta in­stru­men­tų, rei­kia daug sko­lin­tis, džiu­gias nuo­tai­kas kar­tais tem­do fi­nan­si­niai da­ly­kai, ta­čiau sim­fo­ni­nio or­kest­ro va­do­vai nu­si­tei­kę op­ti­mis­tiš­kai. Pa­sak Ie­vos, vie­na ko­lek­ty­vui pa­dė­sian­čių leng­viau at­si­kvėp­ti iš­ei­čių – ra­šy­ti pro­jek­tus ir taip gau­ti fi­nan­sa­vi­mą. Dar rei­kia pa­si­mo­ky­ti, kaip tai da­ry­ti, bet kal­bant su jau­nai­siais sim­fo­ni­nio or­kest­ro įkū­rė­jais tam­pa aiš­ku – jie tik­rai ne­nu­leis ran­kų. O kol kas Ie­va ir Pau­lius dė­kin­gi rė­mė­jams, pa­do­va­no­ju­siems pul­tų, ap­švie­ti­mą.

Ar­ti­miau­si pla­nai – sak­ra­li­nės mu­zi­kos kon­cer­tai. Ku­ria­mas baž­ny­ti­nės mu­zi­kos re­per­tu­a­ras ir pa­sva­jo­ja­ma apie sak­ra­li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lius, ku­rie vyk­tų mū­sų ra­jo­no baž­ny­čio­se, prie ko­lek­ty­vo pri­si­jung­tų so­lis­tai. Da­bar sim­fo­ni­nio or­kest­ro na­riai jau ruo­šia­si pir­ma­jam sak­ra­li­nės mu­zi­kos kon­cer­tui, ku­ria­me dar­naus ko­lek­ty­vo mu­zi­ka­vi­mą pa­pil­dys ir iš Plun­gės ki­lu­sios so­lis­tės bal­sas. „Kol kas bu­ria­me sa­vo kraš­to žmo­nes, o gal ka­da ir Me­rū­nas bus mū­sų so­lis­tas“, – šyp­so­da­ma­sis sa­kė di­ri­gen­tas Pau­lius.

Žiū­rint į du jau­nus, idė­jų, no­ro, už­si­spy­ri­mo ne­sto­ko­jan­čius žmo­nes, Ie­vą ir Pau­lių Lyg­nu­ga­rius, tik­rai no­ri­si ti­kė­ti, kad vi­si jų pla­nai virs re­a­ly­be, o ke­lias pro­fe­sio­na­lu­mo link ne­bus la­bai duo­bė­tas. Ir Plun­gė il­gai ga­lės di­džiuo­tis gra­žia bei pra­smin­ga, Ogins­kių lai­kus me­nan­čia, or­kest­ro tra­di­ci­ja.

Share Button


lapkričio 11, 2019

Projekto partneriai – Kinderhaus Wirbelwind Kirchstraße iš Vokietijos. Tarptautinio projekto trukmė – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 […]

lapkričio 8, 2019

Startuoja pirmoji Lietuvoje inovacijų kūrimo programa moterims „Women for Global Challenges“, kurios metu 200 profesionalių įsitrauks į tvarių inovacijų kūrimą. […]

lapkričio 8, 2019

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, […]

lapkričio 5, 2019

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio […]

lapkričio 5, 2019

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla […]

spalio 29, 2019

Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje […]

spalio 24, 2019

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), […]

spalio 23, 2019

Kasmet, tamsėjant rudeniui, vienas vakaras Kuliuose būna ypač ryškus ir šiltas. Kuliškiai jau žino, kad spalis nepraeis be „Sambrėškio“ šventės, […]

spalio 17, 2019

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE […]

spalio 9, 2019

Spalio 3 d. Plungės atvirame jaunimo centre įvyko virtualios realybės pristatymas. Nuo šiol jaunimo centro lankytojai panaudojant virtualios realybės akinius […]