9 rugsėjo, 2018
Virginija Vingrienė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė

Siūloma sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo

Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas savivaldybėms dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo numato prievolę sudaryti trišales sutartis, tarp savivaldybės, gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo. Rugpjūčio pabaigoje kartu su kolega Seimo nariu Simonu Gentvilu parengėme ir Seimui pateikėme minėto įstatymo pataisos projektą, kuriuo siūlome sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir taip sumažinti savivaldybių pečius užgriuvusią administracinę naštą.

Priežastys, įvėlusios į teisminius procesus

Šiuo metu galiojančiame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos gamintojams ir importuotojams numatyta prievolė pakuotes ir pakuočių atliekas tvarkyti pagal Vyriausybės nustatytas užduotis. Taip pat, vadovaujantis minėtu įstatymu, gamintojai ir importuotojai turi organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Šias užduotis verslai gali vykdyti individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkyti patys ar perduoti jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Didžioji dalis jų yra kolektyviai įsteigę gamintojų ir importuotojų organizacijas, tapdami tokios organizacijos dalyviais ir pavesdami šias pareigas vykdyti organizacijai ar sutartiniais pagrindais. Šiandien Lietuvoje yra trys minėtos organizacijos: VšĮ „Žalias taškas“, VšĮ „PTO“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“, jungiančios daugiau, kaip 90 proc. visų gamintojų importuotojų.

Minėtu reglamentavimu yra įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, nustatantis gamintojų ir importuotojų atsakomybę už jų pagamintų, importuotų ir vidaus rinkai tiekiamų pakuočių sutvarkymą ir finansinę atsakomybę už šią veiklą.

Tačiau Lietuvoje rezonansinį atgarsį sukėlusiame ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas dėl galimai nesutvarkyto didelio kiekio pakuočių atliekų, bei aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms pritaikius mokestines sankcijas beveik visiems Lietuvos pakuočių gamintojams ir importuotojams, išryškėjo esminė problema – gamintojo atsakomybės principas yra įgyvendinamas netinkamai. Organizacijoms nėra numatytos galimybės ir nesuteiktos teisės realiai kontroliuoti iš komunalinio atliekų srauto surenkamų pakuočių ir pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir sutvarkymo. Tai yra, jeigu pakuočių atliekų tvarkytojas nesutvarko ar netinkamai sutvarko pakuočių atliekas, už jo neteisėtus veiksmus atsakomybė kyla patiems gamintojams ir importuotojams. Dėl šios priežasties nėra tinkamai įgyvendinamas gamintojo atsakomybės principas.

Kompensavimas atsilieka nuo išlaidų

Be to, įstatyme numatyta prievolė savivaldybėms sudaryti trišales sutartis dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, perdirbimo ir naudojimo tarp savivaldybės (arba savivaldybės įsteigto juridinio asmens, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą), gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo.

Vadovaujantis sutarties sąlygomis, organizacijos užtikrina, kad pakuočių surinkėjo patirtos išlaidos, susijusios su pakuočių atliekų surinkimu, vežimu, paruošimu, kurių nepadengia pajamos už parduotas antrines žaliavas, kompensuojamos organizacijos savomis lėšomis. Tačiau, besikeičiant valstybės ekonominei situacijai ir padidėjus komunalinių atliekų surinkimo sąnaudoms (ženkliai padidėjo pakuočių atliekų perrūšiavimo įkainiai, sąvartyno vartų mokestis, kuro kaina, darbo užmokestis ir kt.), šių sąnaudų padidėjusių surinkimo kaštų organizacijos pilna apimtimi nebekompensuoja. Organizacijos, vengdamos didinti išlaidas už pakuočių atliekų tvarkymą, gina pavedimų davėjų finansinius interesus ir tokiu būdu pažeidinėja gamintojo atsakomybės principą.

Didelė administracinė našta savivaldybėms

Taip pat, esant prievolei savivaldybėms sudaryti trišales sutartis, visą atsakomybę nuo pakuočių atliekų surinkimo iki galutinio jų sutvarkymo prisiima savivaldybės, kas taip pat prieštarauja gamintojo atsakomybės principui, o savivaldybės prisiima papildomą (perteklinę) administracinę naštą. Todėl tikslinga, logiška ir teisinga savivaldybėms pavesti vien tik prievolę organizuoti atskirus konkursus, sudarant atskiras Sutartis kiekvienam pakuočių atliekų tvarkymo etapui. Tokiu atveju pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinio atliekų srauto organizuotų savivaldybės, o pakuočių atliekų sutvarkymas ir tvarkytojų parinkimas būtų organizacijų atsakomybė. Už savivaldybės surinktas pakuočių atliekas organizacijos atsiskaitytų pagal perduotų-priimtų pakuočių atliekų kiekį.

Siūlomu įstatymo projektu įtvirtinti pakuočių atliekų surinkimą nuo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti, būtų atskirta atsakomybės riba ir aiškiai užtikrintas gamintojo atsakomybės principas.

Kas pasikeistų?

Pateiktu įstatymo pataisos projektu su kolega S. Gentvilu siūlome sudaryti sąlygas savivaldybėms sudaryti sutartį tik dėl pakuočių atliekų surinkimo ir įteisinti pakuočių atliekų surinkimo organizavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta sutarties sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka; infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos; paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos; kainos nustatymo tvarka; atsiskaitymo tvarka; šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą; pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka; sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka. Pavyzdinę sutarties formą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Galiojančioje įstatymo redakcijoje numatyta, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė išlieka iki pakuočių atliekų galutinio sutvarkymo momento, tačiau gamintojai ir importuotojai neturi teisinių priemonių kontroliuoti ar prižiūrėti pakuočių atliekų tvarkymo proceso. Siekiant išvengti teisinės kolizijos, siūlome įteisinti, kad organizacijos atskirai atrinktų pakuočių atliekų paruošėją naudoti ir naudotoją dviem atskirais konkursais. Pateiktas įstatymo pakeitimo projektas leistų tinkamai užtikrinti gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą, bei sklandų ir skaidrų atliekų sutvarkymą, taip sumažinant mokestinę naštą gyventojams.

 

Užs. Nr. VV-46


Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]

20 kovo, 2024

Pasaulyje pirmaujančios kibernetinio saugumo sprendimų tiekėjos „Nord Security“ darbuotojai turi galimybę pasirinkti ir gauti lengvatą viešajam miesto transportui arba parkingui. Ketvirtadalis […]