lapkričio 14, 2017
Genovaitė Paulikaitė
Siūlomi pakeitimai, padedantys užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą

Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, šalyje yra vykdoma apie 1,5 mln. skolų išieškojimo bylų. Antstolių išieškomų skolų turi apie 200 tūkst. gyventojų. Pusė iš jų skolingi valstybei. Įsisenėjusios skolos dar labiau didina skurdą ir socialinę atskirtį.

Greitesni ir veiksmingesni procesai – susivienijus

Šalyje susidariusiai problemai spręsti, kaip pabrėžia lapkričio 8 dieną apskritojo stalo diskusijos „Priverstinis skolų išieškojimas: kokie proceso reglamentavimo pakeitimai užtikrintų kreditoriaus ir skolininkų interesų balansą?“ iniciatorė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, būtini ryžtingi įstatyminiai sprendimai ir procesinio reglamentavimo pakeitimai.

Diskusijoje dalyvavo Seimo narys Andrius Palionis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, šio departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor  Golubajev ir patarėjas Artūras Remeikis, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Kadangi šią problemą bando spręsti atskiri Seimo nariai, Rimantė Šalaševičiūtė pakvietė visus susivienyti ir rasti geriausią sprendimą, įsiklausant į visas puses. „Labai gerai, kad tokiam Seimo narių apsijungimui esamai problemai spręsti jau pritarė Naglis Puteikis. Aktyviai bendradarbiaujame su Andriumi Palioniu. Esame gavę aprašymus kelių užsienio šalių patirties, kuri, manau, padės rasti geriausius sprendimus“,– posėdžio pradžioje kalbėjo diskusijos iniciatorė.

Procedūros – arčiau žmogaus

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė I. Karalienė diskusijos dalyvių dėmesį atkreipė į tai, kad formalus požiūris į skolingus žmones ne visada duoda tinkamą rezultatą. „Vien tik mažindami iš skolininkų pajamų išskaitomų sumų dydžius, skurdo nesumažinsime. Turime vertinti procese dalyvaujančių asmenų sąžiningumą ir pereiti prie individualių sprendimų“,– teigė I. Karalienė.

Pasak I. Karalienės, antstoliai pastebi, kad didelė dalis skolininkų gyvena iš šešėlinių pajamų. Jos žodžiais, siūlymai mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio padėtų spręsti gal kokių 10 procentų skolingų žmonių problemas – tų, kurie iš tiesų yra pažeidžiami. Antstolių asociacijos vadovė pabrėžė, kad, be sąžiningų skolininkų, yra skolininkų, kurie piktybiškai nemoka administracinių baudų ar vaikams priteisto išlaikymo. „Ryškus piktnaudžiavimo pavyzdys yra skolininkų sudaromos povedybinės sutartys, kurias sudarius didžiulės pajamos formaliai tampa sutuoktinio nuosavybe ir išvengiama ne tik turtinių prievolių vykdymo, bet ir mokesčių valstybei,– sakė I. Karalienė. – Priverstinis vykdymo procesas – tai skolininko ir kreditoriaus interesų balanso paieška. Visiems skolininkams taikydami vienodas priemones, balanso neužtikrinsime.“

Antstolių rūmai siūlo labiau individualizuoti procesus ir suteikti proceso šalims galimybę daugiau problemų išspręsti antstolio kontoroje. Kiti rezervai mažinti įsisenėjusių skolų mastą ir atpiginti priverstinio išieškojimo procedūras, pasak I. Karalienės, yra trumpesnis nedidelių skolų pateikimo priverstiniam vykdymui terminas ir galimybė pradėti akivaizdžių skolų  priverstinį išieškojimą be teismo sprendimo. Vykdomieji dokumentai dėl santykinai nedidelių skolų, pavyzdžiui, iki 5 tūkstančių eurų, galėtų būti pateikiami antstoliams ne vėliau kaip per vienerius metus. O sprendimus dėl tokių skolų, kurių skolininkas neginčija, galėtų priimti antstoliai – tai būtų teismo įsakymo analogijos perkėlimas į sprendimų vykdymo erdvę, sumažinantis formalių procedūrų skaičių teismuose.

Kaip pabrėžė I. Karalienė, supaprastintas nedidelių skolų išieškojimas padėtų išvengti mažos skolos tapimo didele skola, kai per keletą metų ji apauga palūkanomis, vėliau – bylinėjimosi išlaidomis ir galiausiai – priverstinio išieškojimo išlaidomis.

Neliečiama suma

Seimo narys Naglis Puteikis siūlo įstatymu nustatyti neliečiamą sumą skolininko minimaliam išgyvenimui užtikrinti.  Šiuo metu nėra nustatyta jokia pajamų ir išmokų dalis, kuriai išieškojimo atveju būtų taikoma absoliuti neliečiamybė, todėl priverstinio išieškojimo metu dažnai nepaliekama lėšų, kurios būtinos bent minimaliam gyvybinių ir esminių socialinių poreikių patenkinimui. Išieškojimas vykdomas iš bet kokio dydžio pajamų – net ir tokių, kurios savaime per mažos, nepakankamos išgyvenimui, net ir tada, kai jos yra vienintelis žmogaus pragyvenimo šaltinis. Kitas N. Puteikio siūlymas – padidinti skolos dydį, kurį viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą. Dabar žmogų galima paversti benamiu, jei skola viršija 2030 eurų ir nėra duomenų, kad ji gali būti grąžinta per 6 mėnesius.

Diskusijoje dalyvavusi  nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė pažymėjo, kad bijodami netekti net minimalios gyvenimui reikalingos sumos skolininkai vengia bendrauti su antstoliais.

Seimo nariai R. Šalaševičiūtė ir A. Palionis pažymėjo, jog dar labiau skolininkus skurdina Lietuvoje jokiu įstatymu nereglamentuota skolų išieškotojų veikla. Pasak R. Šalaševičiūtės, iš surinktos informacijos matyti, kad Latvijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje skolų išieškojimo įmonių srityje „yra tvarka“ – jų steigimosi ir veiklos klausimai vienaip ar kitaip reglamentuoti. Be to, parlamentaras A. Palionis mano, kad įstatymu reikia įteisinti ir didesnę kreditorių atsakomybę.

Seimas spręs gruodį

Diskusijoje dalyvavę Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad šiuo metu jau baigiamas rengti dokumentų, siūlančių pakeisti antstolių veiklos reglamentavimą, paketas, kuris bus netrukus pateiktas Seimui. Tad gruodžio mėnesį Seimas iš esmės galės spręsti, kaip subalansuoti kreditoriaus ir skolininko interesus ir kaip turėtų keistis antstolių veiksmai.

„Turintys po keletą skolų žmonės praranda motyvaciją oficialiai gauti pajamas ir dirbti dėl didelės skolų naštos. Kai skolininko gaunamos pajamos yra minimalios ar susirgus, įvykus kitoms neigiamoms aplinkybėms, nėra aiškaus ir greito būdo išspręsti klausimą dėl laikinos skolų mokėjimo mažesnėmis dalimis tvarkos tam, kad skolininkui būtų užtikrinta lėšų suma, reikalinga būtiniems jo šeimos poreikiams patenkinti, – teigia Rimantė Šalaševičiūtė.– Kai skolų išieškojimas perduotas antstoliams, teisę spręsti klausimą dėl skolos išdėstymo dalimis tikslinga nustatyti ir šiame procese, o ne tik teisme. Antstolis, remdamasis vykdomojoje byloje esančia informacija, gaudamas papildomą informaciją iš įvairių registrų, išieškotojo nuomonę, turėtų pareigą vertinti realią skolininko finansinę padėtį ir padėti sudaryti priimtinesnį skolos išdėstymo grafiką. Sprendžiant skolos išdėstymo klausimą be teismo, būtų sutaupytos skolininko laiko ir piniginės sąnaudos. Taip pat būtų sumažintas teismų darbo krūvis. Siekiant maksimaliai užtikrinti išieškotojo reikalavimą ir pagerėjus skolininko finansinei padėčiai, antstolis privalėtų imtis veiksmų ir keisti mokėjimą dalimis tvarką.“

Seimo narė R. Šalaševičiūtė yra užregistravusi Civilinio proceso kodekso 627 straipsnį, kuriuo siūlo suteikti antstoliams teisę sustabdyti vykdomąją bylą, atidėti vykdymo veiksmus ar išdėstyti skolos mokėjimą, kai

  • to raštu prašo išieškotojas;
  • skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra lėtinė, gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, o tais atvejais, kai liga yra lėtinė,  gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie gydimąsi stacionare ar dalyvavimą stacionarinėje reabilitacijos programoje (iki šešių mėnesių);
  • skolininkas gydosi ligoninėje, kai paskelbta skolininko paieška;
  • yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jeigu liga ne lėtinė;
  • teismui išreikalavus vykdomąją bylą;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

„Antstolis, dalyvaujančių vykdomojoje byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į skolininko ar išieškotojo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes (šeiminė padėtis, sveikatos būklė), jei per dešimt dienų nuo pranešimo dėl skolos išdėstymo išsiuntimo išieškotojui dienos nepareikštas pagrįstas ir motyvuotas raštiškas prieštaravimas dėl esminių jo interesų pažeidimo, gali patvarkymu skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų išdėstyti dalimis iki trejų metų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Antstolis panaikina patvarkymą dėl skolos išdėstymo, jei nesilaikoma skolos mokėjimo dalimis tvarkos ar iš esmės pasikeičia išieškotojo ar skolininko finansinė padėtis. Išieškant skubiai vykdytinu sprendimu ar jo dalimi priteistą skolą, išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalą ir skolą iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto mokėjimo atidėti ar išdėstyti negalima“,– rašoma R. Šalaševičiūtės pateiktame pakeitimo projekte.

 

Share Button

sausio 19, 2018

Sausio 18 dieną Užsienio reikalų ministerijoje įvyko „Kurk Lietuvai“ organizuota atvira diskusija apie švietimą ES klausimais „Kaip ir kodėl mokyti […]

sausio 19, 2018

Sausio 12 d. Seimas skubos tvarka priėmė Socialinių reikalų ir darbo komiteto parengtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. […]

sausio 19, 2018

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir atsakingi maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti […]

sausio 18, 2018

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomam naujam vaistų kainodaros projektui, kuriuo būtų reguliuojamos kompensuojamųjų vaistų priemokos. Tai reiškia, […]

sausio 18, 2018

Daugiau nei 29 Lietuvos Respublikos Seimo nariai išgirdo sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ reikalavimus – pasirašytas ir įteiktas kreipimasis į Konstitucinį […]

sausio 18, 2018

Įtakinga Vokietijos Vestfalijos ir Lipės regionų verslo asociacija garbingą Vestfalijos taikos premiją šiais metais skyrė Baltijos šalims. Lietuvos žmonių vardu […]

sausio 17, 2018

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais. Tradiciniame susitikime, kuriame dalyvavo net 67 šalių atstovai, […]

sausio 17, 2018

Pagal Registrų centro pateiktą informaciją, vakar vakare visos 42 VĮ miškų urėdijos išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad […]

sausio 16, 2018

Sausio 16 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitikęs su Italijos ambasadoriumi Lietuvoje Francesco Fransoni papasakojo apie vykstančias reformas Lietuvos […]

sausio 16, 2018

Šeštadienį pasibaigusioje rudens sesijoje Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Virginijos Vingrienės įstatymo projektui, […]