Skuodo rajone gaisrų 2016 metais įvyko mažiau

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Skuodo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (toliau Klaipėdos APGV Skuodo PGT) 2016 metais buvo užregistruoti 45 gaisrai kilę Skuodo rajone. Juose vienas žmogus dėl neatsargaus rūkymo žuvo ir vienas žmogus buvo traumuotas. Susumavus gaisrus kilusius nuo 2010 metų pradžios iki 2016 metų pabaigos, paaiškėjo, kad per šį laikotarpį kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo 7 žmonės, 9 gyventojai patyrė traumas. Šiame laikotarpyje vidutinis žuvusiųjų gaisruose amžius 58 metai.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – 14, išdeginusių 120 arų ploto pievų, ražienos ir kt. 11 gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 7 kartus liepsnojo transporto priemonės, 5 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai, be to 8 kartus ugniagesiai gesino kitos paskirties objektus.

Pagrindinė kilusių gaisrų priežastis – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi, dėl šios priežasties kilo 13 gaisrų. Didžioji dalis – 9 gaisrai kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų ar įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Po 7 gaisrus – dėl transporto priemonių kuro tiekimo, elektros instaliacijos, dujų įrangos ar kitų gedimų, taip pat pašalinio ugnies šaltinio. 4 gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai. 2 gaisrai – dėl žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo. Dar dviejų gaisrų priežastimi buvo neatsargus rūkymas ir 1 dėl kitų priežasčių.

Skuodo rajone per 7 praėjusius metus, daugiausia gaisrų kilo Skuodo miesto, Skuodo ir Mosėdžio seniūnijose. Praėjusių metų statistika išlieka tokia pati. Skuodo miesto seniūnijoje praėjusiais metais kilo 14 gaisrų. 9 gaisrai kilo Mosėdžio seniūnijoje, 8 gaisrai Skuodo, po 4 Aleksandrijos ir Barstyčių seniūnijose, 3 – Ylakių, 2 – Šačių ir 1 – Lenkimų seniūnijose. Notėnų seniūnijoje 2016 metais gaisrų išvengta.

Lyginant gaisrų skaičių su ankstesniais metais matyti, kad gaisrų skaičius jau trečius metus mažėja.

Be gaisrų gesinimo, mūsų rajone ugniagesiai gelbėtojai atliko 86 gelbėjimo darbus. Iš jų 55 kartus suteikta pagalba gyventojams buityje, 12 – specialiosiom tarnyboms, 13 kartų atlikti darbai transporto avarijose, po 2 kartus šalinti cheminės avarijos padariniai ir budėta sprogmenų nukenksminimo vietose, po kartą atlikti darbai vandenyje bei kita pagalba.

Per 2016 metus Klaipėdos APGV Skuodo PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio pareigūnai atliko 60 planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų įmonėse, bendrovėse, įstaigose bei kitos paskirties objektuose, organizavo 49 operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus įvairių paskirčių objektuose. Už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus surašytas 15 administracinės teisės pažeidimo protokolų, iš jų 8 fiziniams asmenims ir 7 juridiniams asmenims.

Siekiant sumažinti gaisrų skaičių 2016 metais Klaipėdos APGV Skuodo PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio bei budinčių pamainų pareigūnai prevencinių akcijų metu lankė įvairių socialinių grupių rajono gyventojus, jiems teikė patarimus ir rekomendacijas, dalino parengtas atmintines ir informacinius lankstinukus su priešgaisrinės saugos reikalavimais ir patarimais kaip išvengti gaisrų. Aplankyti 726 gyvenamieji būstai, juose bendrauta su 1634 asmenimis bei išdalintos 858 atmintinės ir informaciniai lankstinukai. Rajono gyventojų būstuose seniūnijų lėšomis įrengti 58 autonominiai dūmų signalizatoriai.

2016 metais Lietuvoje kilo 10042 gaisrai. Palyginti su 2015 metais, jų sumažėjo 16,4 proc. Gaisruose žuvo 102 žmonės (2015 m. – 125), iš jų 5 vaikai (6), o 204 gyventojai (206) patyrė traumų. Lyginant su penkerių metų žuvusių žmonių vidurkiu (139), jų žuvo 26,6 proc. mažiau. Tai pats mažiausias per dvidešimt penkerius metus žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Pernai šalyje kilo 12 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai nusinešė po tris žmonių gyvybes. Miestuose praėjusiais metais žuvo 38 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 64. Dvylika žmonių žuvo Kaune, 9 – Vilniuje, 8 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone, po 5 – Alytaus, Varėnos ir Kėdainių rajonuose, po 4 – Prienų, Anykščių ir Panevėžio rajonuose bei Šiaulių mieste. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus ir Kauno apskrityse – po 27 gyventojus, o mažiausiai – Tauragės ir Telšių, po 2 gyventojus.

31 gyventojas žuvo dėl neatsargus rūkymo (užpernai dėl šios priežasties žuvo 43 žmonės), 30 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi (26), 11 – dėl pašalinio ugnies šaltinio (12), 9 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (11), 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (16), 4 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų (5), 3 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi,  2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei dėl savaiminio medžiagų užsidegimo ir 2 – dėl kitų priežasčių.

Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirosiose teritorijose – 3563, arba 35,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3 tūkst. hektarų. Palyginti su 2015 m., gaisrų skaičius jose sumažėjo 32,6 proc.

1815 gaisrų (arba 18,1 proc. visų gaisrų) užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 85 gyventojai. Palyginti su 2015 m., gaisrų čia kilo 1,3 proc. daugiau, tačiau žmonių juose žuvo 20,6 proc. mažiau. Be to, 1153 kartus liepsnojo transporto priemonės (11,5 proc.), 835 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc.), 81 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,8 proc.).

Miestuose užgesinti 5442 gaisrai (54 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4600. Ugnis sunaikino 299 transporto priemones, 289 pastatus, 524 gyvūnus, 824 tonas pašarų, 6796 kv. m gyvenamojo ploto ir 10165 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3053), Kauno (1738) ir Klaipėdos (1078) apskrityse, mažiausiai – Tauragės (298) ir Marijampolės (402) apskrityse.

Gaisrų padaugėjo Kretingos (42,7 proc.), Šilalės (27,3 proc.), Plungės (25,0 proc.), Molėtų (11,6 proc.), Klaipėdos (11,2 proc.), Biržų (7,6 proc.), Joniškio (4,4 proc.) ir Anykščių (1,7 proc.) rajonų bei Vilniaus miesto (5,4 proc.) savivaldybėse. Kitose savivaldybėse 2016 m. kilo mažiau gaisrų nei 2015 m.

Pagrindinės šių gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (28,1 proc.), pašalinis ugnies šaltinis (25,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (7,1 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,3 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (4,8 proc.),  neatsargus rūkymas (2,8 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,5 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (0,6 proc.). Be to, įregistruoti 444 padegimai (4,4 proc.), 128 gaisrai (1,3 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 47 gaisrų (0,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 11260 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2015 metais, pernai jų buvo atlikta 22,1 proc. daugiau. Ugniagesiai gelbėtojai 4691 kartą teikė pagalbą gyventojams buityje (34,3 proc. daugiau nei 2015 m.), 3539 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (11,6 proc. daugiau nei užpernai). Be to, 1319 kartų vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 221 nukentėjusį pilietį bei ištraukė 52 žuvusiuosius. 439 kartus ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo (36,8 proc. daugiau nei užpernai). Šių darbų metu jie ištraukė 156 skenduolius bei išgelbėjo 102 gyventojus, iš jų 10 vaikų.