sausio 6, 2020
Egidijus Vareikis
Su kuo kariaus rusai?

Apie buvusios SSSR ir dabartinės Rusijos ginkluotąsias pajėgas prikurta įvairių legendų, nors, tiesa sakant, suprasti, kas yra kas su ginklu rankoje šioje šalyje ne taip lengva. Sako, ten yra keliolika valstybinių kariuomenių… O kur dar privačios…

Objektyvus žvilgsnis fiksuoja ne labai linksmą vaizdelį. Šaltojo karo metais SSSR buvo viena iš dviejų supervalstybių, galėjusi lemti pasaulio likimą. Buvo įsivaizduojama, kad jei ji kariaus, tai kariaus prieš visą euroatlantinį aljansą. Jei jau kariaus, tai turi neblogus šansus…. Šaltajam karui pasibaigus ir sugriuvus vadinamam Varšuvos paktui, Rusija formaliai tapo neprisijungusia prie karinių blokų valstybe. Tiesa, kelias kolektyvinės gynybos sutartis su buvusios SSSR respublikomis ji turi, tačiau tai tik kuklios sutartėles, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau.

Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir ekonomines, Rusijos karinė galia praeito amžiaus pabaigoje gerokai nusilpo. Šiandien ši šalis turi, formaliai žiūrint, labai keistą ginkluotųjų pajėgų rinkinį, viena vertus, tai lyg ir didžioji branduolinė galia, kita vertus, tai senstančios ir nepatikimos technikos sandėliavimo vieta.

Ką šiandien Rusija gali ir ko negali?

Branduoliniai ginklai. Sovietmečiu SSSR pirmavo pasaulyje pagal galvučių skaičių. Jų buvo apie 20 000. Šiandien yra beveik keturis kartus mažiau, o ir tik dalis – apie 2000 gali būti realiai panaudotos. Visa tai leidžia Rusijai vadinti save didžiąja strategine valstybe, tačiau niekas nemano, kad SSSR ir JAV branduolinis paritetas tebeegzistuoja. Maskva jau seniai nebegrasina pirmojo branduolinio smūgio galimybe ir pereina veikiau prie „trečiojo pasaulio“ branduolinių valstybių idėjos naudoti branduolinį ginklą kaip taktinį lokaliniuose konfliktuose.

Dauguma ginklo pernešimo priemonių – tarpžemyninės raketos, povandeniniai laivai ir strateginiai bombonešiai gerokai pasenę ir po kelių metų iš viso nebus tinkami. Kalbama apie naujas SS-28 raketas ir vadinamus hipersoninius/supersoninius ginklus, tačiau iki galo neaišku, kokios yra jų rusiškų konstrukcijų galimybės. Rusai planuoja naujus (vadinamus Bulava) povandeninius laivus, tačiau čia gerokai atsiliekama nuo grafiko. Grįžtama prie anksčiau atsisakytos strateginių bombonešių Tu 160 gamybos, nes su nauju Tu 195 taip pat vėluojama.

Sausumos kariuomenė didele dalimi yra šauktinių mokymo bazė, kariuomenės struktūra pasenusi, kalbos apie modernizaciją, tiesa netyla, bet keistis nelabai nori pati kariuomenė. Rusijos sausumos kariuomenė apibūdinama kaip labai „sunki“ su daugybe tankų ir šarvuotos technikos. Geriausia šios rūšies ginkluotųjų pajėgų dalis – tai vadinamas „specnazas“. Specialiosios paskirties pajėgose tarnauja apie 30 000 žmonių, ir tai yra išties realiems XXI amžiaus uždaviniams spręsti pritaikyta kariuomenė. Desantininkų pajėgos taip pat vertinamos kaip pakankamai gerai paruoštos. Tai nėra daug, bet tai realiai karinė jėga galimiems karams su kaimynais.

Rusijos oro pajėgos nelaikomos moderniomis pagal Vakarų standartus, nors pakankamai galingos. Kur kas geriau su oro gynyba – ji sustiprinta net po SSSR žlugimo.

Laivynas, kurio centras yra Sankt Peterburge susideda iš keturių laivynų – Šiaurės, Ramiojo vandenyno, Baltijos ir Juodosios jūros. Visi laivynai drauge turi mažiau nei ketvirtadalį funkcionalių laivų, lyginant su sovietiniu laikotarpiu. Dauguma laivų beje 20-25 metų senumo. Povandeninių laivų parkas liūdnas – iš 61 laivo apie trys ketvirtadaliai senesni nei dvi dešimtys metų.

Aišku, kad įspūdingiausias yra šiaurės laivynas, kurio centras Severomorske – tai vienintelis tiesioginiai rusų „vartai“ į Atlantą. Jie yra tikrai rimta grėsmė Vakarų aljansui, jie gali laikyti ir pernešti branduolines raketas, paleisti jas net neišplaukę iš bazės. Ramiojo vandenyno laivynas taip pat turi balistinių raketų nešėjus, povandeninius laivus, galinčius santykinai ilgai būti po vandeniu. Baltijos laivynas, praradęs uostus Baltijos šalyse yra bene labiausiai „nukentėjęs“ nuo SSSR griūties, šiandien veikia daugiausiai pakrantėje. Juodosios jūros – savotiškai „atgimsta“ po Krymo aneksijos.

Kam Rusijai visa tai? Lietuvoje klausiama – prieš ką kariausime, o pabandykime paklausti Rusijos.

Užkariauti pasaulio viena Rusija tikrai negali, prieš JAV ir visą NATO ji atrodo apgailėtinai, Kinijos taip pat nenugalės? Net Ukraina jai sunkiai įkandama. Gruzija? Moldova? Čečėnija? Jei suprasime, ko nori Putinas, gal suprasime kam Rusijai reikalingi tie visi brangiai kainuojantys SSSR kariniai reliktai? Gal tas visiška nesupratimas – buvimas nežinia kuo ir nežinia kodėl yra ta paslaptinga jėga?

2015 metų Nacionalinio Saugumo strategija kalba apie priešiškai nusiteikusias JAV ir NATO, apie nestabilumą ir Rusijos bei rusakalbių interesų gynimą (branduoliniais ginklais?). Branduoliniu atgrasymu vadinama tai, ką Vakarai supranta kaip branduolinį šantažą.

Rusija neturi priešų ir niekas nesirengia jos pulti, bet Rusija neturi draugų. Ji turi arba įbaugintus vasalus arba „pragmatikus“, manančius, kad vaizduojant Rusijos draugus galima kažką laimėti.

Rusijai gerai, kai pasaulis sprendžia ir niekai neišsprendžia Rusijos problemos. Putinas, dabar turi beveik tiek pat teritorijos, kiek prieš daugiau nei tris šimtus metų turėjo toks Petras. Anas bandė eiti į Europą. Putinas gal vis dar mano, kad Europa pati ateis ko nors paprašyti. Gal?

 

Užsk. Nr. EV-165

Share Button

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Egidijus Vareikis rašė Sausio 6, 2020. Blogai, labai blogai kai po šventinių dienų tokie striokai vaidenasi. Mestų tą kvailą įprotį, žmogumi pataptų, kažką naudingo nudirbtų. Bėda Lietuvai su tokiais vajakom. Nesuprantu vieno – su vėjo malūnais ar su savimi kariauja?


balandžio 1, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vaizdo konferencijoje su strateginių sektorių atstovais aptarė valstybės pasirengimą užtikrinti patikimą Lietuvos vartotojų aprūpinimą […]

balandžio 1, 2020

Rusija Faktas: Referendumas dėl Konstitucijos pataisų, turėjęs įvykti balandžio 22 dieną, atidėtas. Diagnozė: Netiesa, kad virusas Putinui nekenkia – dar […]

kovo 31, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vaizdo konferencijoje su medikų atstovais aptarė medicinos darbuotojų darbo sąlygas koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkio […]

kovo 30, 2020

Europos Parlamento (EP) nariai reikalauja, kad Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami COVID-19 tyrimai bei sukurti medicininiai produktai teisinėmis priemonėmis būtų […]

kovo 26, 2020

Žmonės reiškia nepasitenkinimą, pyksta ant ūkininkų, kad maisto produktų kainos kyla. Tuo tarpu ūkininkai šaukiasi pagalbos, nes koronaviruso krizės akivaizdoje […]

kovo 25, 2020

Europos Sąjunga Faktas: Video konferencijos pagalba pritarta pradėti ES narystės derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija Diagnozė: Nors visų galvoje […]

kovo 25, 2020

Mieli Lietuvos žmonės, Turbūt pirmą kartą nuo šios COVID-19 sukeltos krizės pradžios nebeužtenka tik epidemiologinių ar medicininių žinių. Nebeužtenka tik […]

kovo 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. […]

kovo 23, 2020

Bus ne apie virusą. Apie tautų draugystę. Kai prieš penketą metų Maskva sukonstravo vadinamą Eurazijos ekonominę bendriją (EEB), ne vienas […]

kovo 23, 2020

„Pasaulis Žemės dieną  pasitiko karantine, užsidaręs, sulėtėjęs, sustojęs. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ne savo noru. Sustoti jį privertė pati […]