rugpjūčio 5, 2019
Giedrė Mičiūnienė
Su Lietuva širdy

„Su Lietuva širdy“ – sąskrydis, jau dvidešimt devintąjį kartą sukvietęs įvairaus amžiaus žmones iš visos Lietuvos kampelių. Raseinių rajone, Ariogaloje, prie lietuvių poetų apdainuotos Dubysos upės –  nuostabus Dainų slėnis tądien tapo prasmingos šventės vieta. Čia susirinko ne tik tie, kurių gyvenimas liko paženklintas tremties ar Laisvės kovų dalyvių įrašu, jų vaikai ir vaikaičiai, bei visi, kurių širdyje – Lietuva. Į šį sąskrydį važiavo ir pilnas autobusiukas iš Zarasų rajono: buvę tremtiniai, jų vaikai, žmonės, besidomintys Lietuvos istorija.

Ne gyvulinių vagonų dardesio ir klaikios nežinios pritvinko Dainų slėnis – negalėjai atsistebėti milžiniška šventine sąskrydžio dalyvių eisena, pajudėjusia nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios… Ir atrodė, kad ta eisena niekada nesibaigs:.. Eisenos priekyje iškilmingai atnešta ir Lietuvos Respublikos vėliava…

Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jo labai prasmingoje homilijoje nuskambėjo ne tik padėka Dievui, kuris buvo tremtinių širdyse, mintyse ir maldose, bet pabrėžė gilų mūsų tautiečių tikėjimą – nors ne visada į tremtį pasiimdavo reikalingiausių daiktų, bet nepamiršdavo nuo sienos nusikabinti Kryžiaus ar pasiimti švento paveikslo.

Neišvardinsi gilių, nuostabių akimirkų, kai akyse išdavikiškai suspindėdavo džiaugsmo, pagarbos ir vilties ašaros: trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimas, bėgikų atnešta ugnimi – nuo Amžinosios Ugnies, degančios Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, buvo įžiebtas šventės aukuras, tylos minute pagerbtas visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas, iškilmingais salvių pliūpsniais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pagerbė ne tik Lietuvos politinius kalinius ir partizanus, Lietuvos tremtinius ir Laisvės kovotojus, bet visą mūsų Lietuvą; nuostabaus ir vienintelio ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – Jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro, kuriame virš 1000 dalyvių, atliekamos dainos čia skambėjo daug prasmingiau nei kada nors…

Sąskrydžio dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dėkojęs tremtiniams už jų tvirtybę ir ryžtą, bei išsakęs viltį, kad visas negandas visada galima įveikti; Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis puikiai įrodė istorinės atminties ir  vertybių puoselėjimą: į sąskrydį atsivežęs šiaudeliais dekoruotą medinę skrynutę, kurią Krasnojarsko lageryje jo Tėvui padovanojo tremtinys. Ir tada Ten, toli nuo Tėvynės nutolusius, ir čia dabar gausiai susirinkusius vienijo širdyje esanti Lietuva.

Visas Dainų slėnis šurmuliavo: miela stebėti, kaip žilagalviai senjorai, kartu išgyvenę lagerio baisumus, tądien ašarodami apsikabina, kaip žmonės ieško ir teiraujasi savo tremties draugų.

Susirinkusiųjų lūpose dažnai skambėjo geografiniai pavadinimai: Igarka, Norilskas, Krasnojarskas, Magadanas, Novosibirskas – kurie reiškė ne vien kaip prabėgusių gražiausių gyvenimo metų, bet ir atminties, kurią privalu išsaugoti, vietą.

Diskusijų palapinėje vyko knygų (A.Anušausko ir E.Kuckailio), parodų pristatymai; paskaitos. Partizanų stovykloje galėjai pavartyti autentišką partizanų nuotraukų albumą, susipažinti su jų uniformomis ir ginklais; Slėnyje – galėjai dalyvauti Nacionalinio kraujo centro kraujo donorystės akcijoje, įsigyti įvairių knygų apie tremtį, o vėliau – pasiklausyti koncertavusio visiems puikiai žinomo dainininko Romo Dambrausko koncerto…

Laikas blukina vardus, faktus, išgyvenimus… Tačiau suvoki, kad jis niekada nepanaikins istorijos – skaudžiausio ir baisaus praeities puslapio. Regėdamas nesibaigiančią dalyvių eiseną, supranti, jog net tada, kai nebebus nė vieno gyvo tremtinio – atmintis liks, nes esame paženklinti ir einame su Lietuva širdy, nes, kaip teigė poetas  Justinas Marcinkevičius: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų“.. 

Dėkojame Vaidai LAZDAUSKIENEI, Ts-Lkd Zarasų skyriaus pirmininkei, organizavusiai kelionę, Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir merui Nikolajui GUSEVUI už suteiktą transportą ir vairuotojui Daliui LAPŠINSKUI  – už saugią kelionę.

 

Share Button


sausio 17, 2020

Sausį minimas lietuvių poetės Almos Karosaitės gražus jubiliejus. A.Karosaitės kūryba – neišsenkanti Vaikystės erdvė: čia į vaikus prabyla  kiškučiai, meškučiai, […]

sausio 13, 2020

Sausio 13-ąją visoje Lietuvoje dega atminimo laužai, skamba patriotinės dainos, Bažnyčiose aukojamos Šv. Mišios, plevėsuoja trispalvės, o besniegę žiemą jau […]

sausio 11, 2020

Iš Kelmės rajono kilusi ir nuo 1972-ųjų Anykščių krašte gyvenanti Regina Stumburienė yra pelniusi nemažai apdovanojimų, tačiau svariausi – Lietuvos […]

sausio 7, 2020

Parodoje, veikiančioje Zarasų viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus edukacinėje erdvėje, eksponuojami piešiniai ir kompiuterinės grafikos kūriniai. Jų autorius – Kipras […]

sausio 6, 2020

Trys Karaliai simbolizuoja Kalėdų švenčių pabaigą. Danguje išvydę sužibėjusią ryškią žvaigždę, kuri pranašavo, kad į žemę atėjo Atpirkėjas, Betliejuje gimusį […]

gruodžio 31, 2019

Stovint ant metų slenksčio į naujus metus, Zarasų viešoji biblioteka dovanojo zarasiškiams muzikos koncertą „Gruodžio pasaka“. Renginyje dalyvavo operos solistė […]

gruodžio 24, 2019

„Knygos mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas“, – tokia gaida pradėjo Gražina […]

gruodžio 19, 2019

Ar žinote, kas yra „Trakinių simfonija“?.. Abejoju, ar atspėsite… Ne muzikos kūrinys… Tačiau čia švelniai suskambės 19 skirtingų natų… Čia […]

gruodžio 18, 2019

Keturios žvakelės Advento vainike simbolizuoja ne tik keturias  švenčių laukimo savaites, bet ir primena, kad šis laikas visada skirtas apmąstymui, […]

gruodžio 15, 2019

„Žmogus, nepažįstantis savo tautos namų – Tėvynės žemės, kurioje nuo seno tėvai ir protėviai gyveno, nėra savo krašto pilietis! Įsisąmoninkime […]