rugpjūčio 1, 2019
Susivieniję iškilūs visuomenės atstovai Prezidentą ragina apginti Punios šilą

Per 100 pačių įvairiausių visuomeninių sričių atstovų, tarp kurių gamtos, meno, bei kultūros veikėjai, nacionalinių premijų laureatai, Lietuvą pasaulyje garsinantys kūrėjai, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu gelbėti Punios šilą – vieną vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų – kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai.

Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, čia sutinkamos, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą buvo paruoštas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, jog tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.

Gamtosaugininkai ir kiti aktyvūs visuomenės atstovai netiki šiais ministro motyvais, mat parengti planavimo dokumentai nurodo priešingai – numatyta, jog aplinkiniai gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, grybauti ir uogauti Punios šile, o visuomenės lankymasis tam tinkamose teritorijose būtų net labiau prieinamas dėl pagerintos infrastruktūros. Prašymą Prezidentui pasirašiusieji įžvelgia iš už sprendimo stabdyti rezervato plėtros projektą kyšančias medžiotojų interesų ausis. Pats ministras K. Mažeika yra medžiotojas bei yra pasisakęs jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą. Gamtosaugininkai, kultūros, meno, bei kiti visuomenės atstovai įsitikinę, jog aplinkosauginių įsipareigojimų nesilaikantis aplinkos ministras K. Mažeika nėra tinkamas šioms pareigoms ir prašo Prezidentą į postą paskirti principingai aplinkosaugos interesus ginantį ir dalykinę kompetenciją turintį asmenį.

„Mes nesiekiame diktuoti Vyriausybės kabineto sudėties. Mūsų pagrindinis tikslas – unikaliam Punios šilui suteikti adekvačią apsaugą. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai atšauktas geras specialistų parengtas sprendimas, užkertantis kelią ūkiniams kirtimams bei medžioklei, ir nepasiūlyta jokia alternatyva, diskredituoja pačią gamtosaugos idėją. Šiandien Lietuvos laukinėje gamtoje praktiškai nėra nė vienos vietos, kur žvėrys būtų netrikdomi medžioklės ir visuomenė galėtų juos tokius pamatyti. Punios šilą būtina apsaugoti be ūkinių kirtimų ir medžioklių“, – sakė vienas iš rašto Prezidentui iniciatorių, gamtosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas Žymantas Morkvėnas.

Punios šilą stojo ginti įspūdinga visuomenės veikėjų „kariuomenė“. Vos per vieną parą buvo surinkta apie 100 iškiliausių meno, kultūros ir kitų sričių visuomenės veikėjų parašų. Raštą pasirašė net 8 šalies gamtosaugos organizacijos, taip pat pavieniai gamtininkai, gamtos fotografai. Tarp pasirašiusiųjų ir Nacionalinės premijos laureatai: literatūrologė, teatrologė Irena Vėsaitė, rašytojas Tomas Venclova, režisierius Gintaras Varnas, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, aktorius Rolandas Kazlas ir gausybė kitų. Taip pat J. Basanavičiaus premijos laureatai: istorikas, archeologas Vykintas Radzevičius, mitologas religijotyrininkas Dainius Razauskas. Lietuvos gamtinės vertybės stojo ginti ir įvairūs žinomi muzikantai, tarp kurių Aistė Smilgevičiūtė, Erika Dženings, Jurgis Didžiulis.

„Punios šilas lietuviams turėtų būti toks pat brangus kaip prancūzams Paryžiaus Dievo Motinos (Noterdamo) Katedra. Lietuvių biurokratai yra nė kiek ne geresni, nei sovietiniai biurokratai. Jei norint išsaugoti Punios šilą prireiktų paskirti kitą aplinkos ministrą, tuomet tai ir turi būti padaryta“, – įsitikinęs režisierius G. Varnas.

Kreipimąsi pasirašė ir įvairių mokslo sričių atstovai, gydytojai, literatūrologai, kompozitoriai, bendruomenių atstovai. Sąrašas nuolatos pildosi. Kreipimosi iniciatoriai žada, jog parašai bus renkami ir toliau. Svarbi kiekvieno visuomenės atstovo nuomonė, tad prašymas išsaugoti Punios šilą netrukus turėtų atsirasti ir internetinėje erdvėje, kur pasirašyti galės kiekvienas norintis.

Share Button


rugpjūčio 11, 2020

Kėdainių rajono savivaldybėje yra nustatyti didžiausi Sosnovskio barščio sąžalynų ir pavienių augalų plotai. Rajono savivaldybės administracija pateikė Aplinkos ministerijai „Sosnovskio barščio […]

liepos 21, 2020

Diskusijos, kada padangos atliekos gali būti vadinamos perdirbtomis, artėja prie konkrečių sprendimų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Virginijos Vingrienės pataisai, […]

liepos 21, 2020

Nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas” ir „Lietuvos ornitologų draugija” išplatino viešą kreipimąsi dėl Vyriausybės patvirtintų naujų Žuvinto biosferos rezervato nuostatų, […]

liepos 21, 2020

Prieš kelias dienas Seime Aplinkos apsaugos komitete Virginijos Vingrienės iniciatyva parlamentinė kontrolė aiškinosi Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, apginant jį nuo […]

liepos 10, 2020

Šalies vandentvarkos įmonėms šiemet skirtas milijonines baudas už į gamtą išleidžiamas ir galimai ftalatais užterštas nuotekas galiausiai gali tekti sumokėti […]

liepos 8, 2020

VšĮ „Gamtos ateitis“ gegužės ir birželio mėnesiais kartu su kitomis Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijomis atliko įmonių „Molėtų […]

liepos 3, 2020

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, per šių metų sausio – gegužės mėnesius  Gyventojų pajamų mokesčio surinkta septyniais procentais mažiau negu planuota.  […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 16, 2020

Apibendrinus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Lietuvoje paaiškėjo, kad nacionalinė populiacija, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo bent […]

birželio 12, 2020

Atlikus pirmąją retų paukščių – meldinių nendrinukių – apskaitą Žuvinto biosferos rezervate gamtininkai netveria džiaugsmu – rasti 27 giedantys patinai […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

gegužės 20, 2020

Gegužės 19 d. Seimas po pateikimo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisai, reikalaujančiai nelaikyti biodegalais, jei jie pagaminti iš alyvpalmių […]

gegužės 15, 2020

Seimas po pateikimo pritarė trim įstatymo pataisoms, nustatančioms, kad medžioklėje naudojamos leistinos ir draudžiamos priemonės būtų reglamentuojamos tik įstatymu. Taip […]

gegužės 12, 2020

Stebėdamos kol kas pasyvią aukščiausių politikų reakciją į aplinkos ministro K. Mažeikos veiksmus bei atsainią pačios ministerijos poziciją, aplinkosaugos NVO […]

gegužės 6, 2020

Kol visų dėmesys sutelktas į karantiną, vėl užsimota kirsti Punios šilą. Nepaisant to, kad balandį įsigaliojus teismo sprendimui rezervatas šiame […]

gegužės 6, 2020

Aplinkos ministerija palaiko nemokamos mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ kūrėjų naują iniciatyvą skatinti žmones trumpus atstumus mieste įveikti pėsčiomis ir skaičiuojant nueitus žingsnius auginti virtualius medžius. […]

balandžio 9, 2020

Šiomis dienomis Seime skubos tvarka priimami įstatymai vienaip ar kitaip keičia mūsų gyvenimą – dabartinį momentinį ir tą, kuris seks […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]

balandžio 8, 2020

Paaiškėjo daugiau nei dvejus metus trukusio mokslinio tyrimo rezultatai, kurio metu nustatyta, jog lietuviškos meldinės nendrinukės žiemoja toliau nei manyta […]