Sveikatos reikalų komitetas pritarė patobulintam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui
Seimo Sveikatos reikalų komitetas baigė svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto išvadoms bei komiteto patobulintam įstatymo projektui. Komitetas pritarė pasiūlymui, kad tiek įstatymo projekto pavadinime, tiek visame įstatyme sąvoka „dirbtinis apvaisinimas“ būtų pakeista į sąvoką „pagalbinis apvaisinimas“. Projektu siekiama nustatyti moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir įstatymų nustatyta tvarka partnerystėje gyvenančių asmenų, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises. Pagal įstatymo projektą, pagalbinis apvaisinimas moteriai gali būti atliekamas tik naudojant jos ir lytinių ląstelių donoro, su kuriuo ją sieja santuoka ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytines ląsteles. Komitetas taip pat pritarė nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo apvaisinamo asmens nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė yra draudžiami. Projekte numatyta, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą ir sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3.
Komiteto posėdyje taip pat buvo išklausyta Sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie priimtus sprendimus dėl peritonine dialize gydomų pacientų gydymo tęstinumo užtikrinimo ir peritoninės dializės paslaugų apmokėjimo. Komitetas, siekdamas užtikrinti pacientų, kuriems reikalingas gydymas peritonine dialize, gydymo prieinamumą bei atsižvelgdamas į sveikatos apsaugos ministrės siūlymą, nutarė pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai apskaičiuoti ir patvirtinti peritoninės dializės paslaugų įkainį.
Apsvarstęs Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, komitetas nusprendė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Siekiant didesnio skaidrumo ir aiškumo teisiniame reglamentavime, taip pat siekiant užkirsti kelią galimoms neteisėtoms veikoms pervežant žmonių palaikus į užsienio valstybes, projektas buvo papildytas nuostata, kad žmogaus palaikai į užsienio valstybes vežami gavus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą vežti mirusiojo kūną (laissez-passer), atsisakyta dviprasmybių ir skirtingų sąvokų vartojimo šiame įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
