birželio 15, 2017
KU Sveikatos mokslo fakulteto dekanas prof. dr. Artūras Razbadauskas
Sveiko proto saulėlydis Klaipėdos regioną paliks klaidžioti tamsoje

Ankstesnius teiginius apie tai, jog Klaipėdos universitetas išliks, staiga pakeitė nauji siūlymai Seime, kuriuose kalbama tik apie Klaipėdos universitetinį centrą, kuris turėtų tapti kito universiteto dalimi. Stebint tokius procesus negalima būti tikriems, kad neišnirs kažkokių naujų viražų. Stojamųjų fone vykstanti suirutė signalizuoja apie labai rimtas problemas – atsainų aukštų valstybės pareigūnų požiūrį į jaunąją valstybės piliečių kartą, negebėjimą sutelkti visuomenę, tvirto stuburo neturinčią savivaldą.

Nenumaldomai artėjant švietimo reformos sprendimų priėmimo metui, vis daugiau grėsmių, kad tie sprendimai nebus tinkamai pamatuoti, įvertinti ir galiausiai nulems katastrofiškas pasekmes Klaipėdos miestui ir visam Vakarų Lietuvos regionui. Strimgalviais – į nežinomybę.

Planuojamos įgyvendinti reformos kontekste efektyvi švietimo ir mokslo institucijų vadyba išimtinai suvokiama kaip centralizuota. Apie galimas negatyvias tokios vadybos pasekmes regionų plėtrai nutylima. Tiksliau – apie tai negalvojama. Nenuostabu, kad kai kurių dalykų matyti nesinori: vaizdas nedžiugina, publika neploja. Stoti akistaton su padarytomis klaidomis, pripažinti neįsigilinus į reikšmingus aspektus, švelniai tariant, yra nesmagu.

Jei būtų ryžto įjungti sveiko proto šviesą ir įvertinti kokybinį pokytį Klaipėdai netekus universitetinio miesto statuso, pamatytume pasmerktą miestą ir pasmerktą regioną. Universitetą praradęs miestas nesugebės atsinaujinti, apsirūpinti ir aprūpinti regiono naujais specialistais. Išlaikyti verslą konkurencingu taps neįmanoma misija.

Apokaliptinių vaizdų piešimas naudos neduoda – būtinas visapusiškas reformos gairių aptarimas su akademinė bendruomene, savivaldos institucijomis, verslu. Deja, matome tik padrikus siūlymus ir visiškai išderintas pozicijas: vienokie balsai sklinda iš Seimo, kitokie mus pasiekia iš Prezidentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos.

Miesto lygmenyje vėlgi stebime negebėjimą tvirtai atstovauti savo interesus ir nubrėžti tam tikras ribas. Turint omenyje, kad būtent dabar tūkstančiai abiturientų yra apsisprendimo kryžkelėje, daroma milžiniška žala tiek jiems, tiek Klaipėdos universitetui ir visam Klaipėdos miestui.

Uostamiesčio situaciją šalies kontekste būtina aiškiai suvokti. Tai padarius būtų logiška kuo skubiau spausti stabdžius kalbant apie užmojus Klaipėdos universitetą paversti kažkurios kitos institucijos filialu.

Miestas sukuria apie 12 proc. šalies BVP ir beveik 80 proc. Vakarų Lietuvos BVP. Aktyviai generuodama naudą valstybei Klaipėda ir uostamiesčio universitetas nestovi prie valstybės biudžeto su ištiesta ranka. Daugiausia valstybės lėšų nukeliauja Vilniuje ir Kaune esančioms mokslo įstaigoms. Tuo tarpu valstybės finansuojamų studijų dalis Klaipėdos universiteto biudžete sudaro vos 33 proc. Visa kita universitetas užsidirba iš mokamas studijas pajūryje pasirinkusių studentų bei vykdydamas mokslinius projektus, kurių spektras apima ne vien jūrinius tyrimus ir jūrines specialybes (nors šis aspektas ir linksniuojamas dažniausiai). Biotechnologijų, sveikatinimo industrijos plėtojimas Vakarų Lietuvos regione turi labai dideles perspektyvas. Solidus mūsų mokslininkų įdirbis ir apie 1,5 tūkst. KU Sveikatos mokslo fakulteto studentų sudaro tinkamas sąlygas deramai išnaudoti mūsų turimą potencialą.

Klaipėdos universitetas yra gyvybiškai svarbi regione susiformavusios inovacijų skatinimo ekosistemos dalis, aktyviai sąveikaujanti tiek su verslu, tiek su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, kurio plačiai išvystytas tarptautinių kontaktų tinklas ir projektinė veikla duoda reikšmingą impulsą klasterizacijos procesams Vakarų Lietuvoje.

Pašalinus vieną elementą pažeidžiama visa struktūra. Vietoje ryžto tobulinti, stiprinti tai, ką turime geriausio, regime beatodairiškus mostus vis tirštėjančioje nežinomybės migloje. Ar dar bus kažkas likę be griuvėsių, kai toji migla išsisklaidys?

Share Button

spalio 23, 2019

Nors Seime tesu kiek daugiau nei pora metų, tačiau daugiau nei pora dešimtmečių įdėmiai stebiu ir analizuoju Lietuvoje vykstančius politinius […]

spalio 19, 2019

Antradienį Seimui bus pateikti kitų metų Valstybės ir Sodros biudžetai, savo pataisas jau spėjo pasiūlyti ir prezidentas G. Nausėda, tačiau, […]

spalio 18, 2019

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Prieš renginį […]

spalio 17, 2019

Po ilgų svarstymų, įvairių ir pačių netikėčiausių trukdžių, spalio 11 dieną Seimas po pateikimo pritarė trims Virginijos Vingrienės inicijuotiems projektams […]

spalio 16, 2019

Spalio 10 dieną Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė pasižiūrėti prancūzų sukurtą filmą „Girių laikas“ https://nepatoguskinas.lt/2019/filmas/giriu-laikas/  Po […]

spalio 16, 2019

Lenkija Faktas: Parlamento rinkimus laimėjo iki šiol valdžioje buvusi Teisės ir Teisingumo partija. Diagnozė: Prieš porą metų vienas kolega Seime […]

spalio 15, 2019

Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal […]

spalio 14, 2019

Rugsėjo pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui, Lietuva prisideda prie klimato kaitos […]

spalio 14, 2019

Banali tiesa, kad gyvename informacinėje visuomenėje, kur būtent informacija yra tapusi brangiausiu resursu.  Nieko keisto, kad iškyla asmeninės informacijos gynimo […]

spalio 14, 2019

Prieš kelias savaites posėdžiaudamas Strasbūre patyriau, kad Europos Taryba, kuriai priklauso 47 respektabilios valstybės, rengiasi sukviesti visų tų valstybių vadovus […]