rugsėjo 6, 2019
Arnoldas Šatrauskas
„Tapydamas gyvenu tuo, ką darau“, – teigia parodą Alytaus rajono bibliotekoje pristatęs dailininkas Audrius Sarpalius

Ar jums kada nors teko sutikti žmogų, kuris be jokio specialaus pasirengimo imtų ir atliktų vieną ar kitą darbą, kuriam nuveikti reikalinga aukšta kvalifikacija, ir kurį kiti asmenys gebėtų nudirbti tik sukaupę nemenką žinių bagažą po ilgų studijų metų? Pasirodo, jog tokių talentingų žmonių yra. Vienas jų – savamokslis dailininkas Audrius Sarpalius, kuris vieną gražią dieną ėmė ir sumanė tapyti, nors prieš tai nebuvo „ragavęs“ jokių dailės mokslų. Nusipirkęs pigiausią drobę ir dažų pirmiesiems kūrybiniams bandymams, Audrius pabandė įgyvendinti naujai užgimusią aistrą ką tik įsigytoje drobėje. Štai taip po keleto potėpių ir gimė jo pirmasis paveikslas „Moteris ir 7 jos paukščiai“, į kurį žvelgiant sunku patikėti, jog jį nutapė ne dailininkas, o žmogus, pirmą kartą į rankas paėmęs teptuką. 

Nors tapyti pradėjo ganėtinai vėlai, tik 2015-aisiais metais, kiek pamena, menai jį domino visą gyvenimą. Taip pat jį visuomet žavėjo ir architektūra. „Šokis, daina, poezija, architektūra, skulptūra, dailė – ne tokios jau skirtingos meno šakos, nes jas visas vienija ir apjungia vienas žodis – kūryba. Tai yra tai, kas žodžiais beveik nenusakoma, bet labai įdomu ir tyra. Kaip gimimas, kaip pati pradžia“, – teigia Audrius. Dailininkas prisipažįsta, kad menai jį lydėdavo ir tebelydi visą gyvenimą. „Galbūt genai kalti, nes mama, kol buvo gyva, visada draugavo su šokiu ir daina“.

Žvelgiant į dailininko drobes sunku patikėti, jog jas nutapė vienas ir tas pats žmogus, nes visos jos skirtingos. Tiek tematika, kompozicija, tiek ir spalvine gama. Anot Audriaus, tokie pokyčiai ženklina jo meninę brandą skirtingais kūrybos etapais, kurią įtakojo tuo metu vyravusi permaininga nuotaikų kaita. „Tapydamas gyvenu tuo, ką darau, nes jau seniai pastebėjau, jog kūrybos proceso metu net laiko tėkmės būsena kinta“, – atvirauja Audrius. Jo darbus teigiamai įvertino ir žinomas rašytojas bei tapytojas Leonardas Gutauskas, pastebėjęs, jog tokie nuoširdūs ir saviti dailės darbai būna tik pas tuos kūrėjus, kurių neslegia trafaretinė akademinių dailės mokslų našta.

Nors gimęs Marijampolėje sulaukęs dešimties drauge su tėvais persikraustė gyventi į Alytų. Kadangi dar Suvalkijos sostinėje pradėjo draugauti su sportu, tad ir atvykęs į Alytų nusprendė tos draugystės nenutraukti. Išbandęs įvairias sporto šakas pasirinko lengvąją atletiką pas žinomą sporto trenerį Kastytį Pavilonį. „Tuo metu net buvau tapęs Lietuvos PDG daugiakovės čempionu, tad vėliau Lietuvos rinktinės sudėtyje teko dalyvauti ir Sovietų Sąjungos čempionate“, – prisimena Audrius.

Tačiau jaunystėje ne vien sportas žavėjo Audrių, bet ir skambi daina. Mokydamasis tuometėje Alytaus II-oje vidurinėje mokykloje (dabar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija) jie drauge su trimis klasiokėmis buvo tapę Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurso „Dainų dainelė“ laureatais. Baigus mokslus sekė privaloma karinė tarnyba Sovietų armijoje, kurią atlikęs apsigyveno Vilniuje ir įkūrė nuosavą verslą.

„Dirbau visus darbus, kurie buvo įdomūs, ten, kur viską reikėjo kurti nuo pat pradžių. Tai irgi savotiška kūryba, nes nuosavo verslo kūrimas – tai ir drąsa, ir iššūkis, ir atsakomybė“, – tikina Audrius. „Susiklosčius aplinkybėms aš jau 10 metų gyvenu Alytuje ir dabar tarsi iš naujo pamačiau šį miestą jau kiek kitomis, brandesnėmis akimis. Žalią, švarų, jaukų, visiškai kitokį, kokių Lietuvoje tikrai nėra daug. Čia sutikau ir nuostabią moterį, kurios dėka prasidėjo mano naujasis kūrybos etapas, kuris tęsiasi iki šiol“, – šypsosi Audrius.

Audrius Sarpalius dar negali pasigirti itin didele personalinių parodų gausa. Jo pirmoji paroda surengta praėjusių metų gruodį Alytaus kultūros ir komunikacijos centre, o antroji įtraukta į šių metų miesto kultūros planus. Dabartiniu metu Audriaus Sarpaliaus paveikslai eksponuojami Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Naujoji g. 48), su kuria autorius visus kviečia susipažinti iki spalio 14 dienos.

Share Button


sausio 25, 2020

Alytaus rajono ūkininkų rūpesčiai dėl praėjusių metų padangų perdirbimo įmonėje kilusio gaisro mažėja. Dar gruodžio mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos […]

sausio 21, 2020

Alytaus rajono bendruomenės tampa vis kūrybiškesnės ir aktyvesnės, organizuoja  veiklas, kuriose noriai dalyvauja vis daugiau gyventojų. Be rajono savivaldybės paramos, […]

sausio 7, 2020

Merkinėje, Lankytojų centro „Šalcinis“ svetainėje, pristatyta merkiniškio Vinco Baublio knyga „Šventa sala“. Jos gimimas yra ypatingas, nes autorius ją parašė […]

gruodžio 31, 2019

2019 m. gruodžio 16 d. Lazdijų rajono savivaldybė ir merė Ausma Miškinienė  keturiasdešimt septyniems Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 5-8, 1-2 […]

gruodžio 22, 2019

Iki didžiųjų metų švenčių likus vos keletui dienų Miklusėnai su įspūdingu lazerių ir šviesos šou bei Kalėdų Senelių įžiebė savo […]

gruodžio 21, 2019

Gruodžio 19 dieną ką tik atsidariusioje Lentvario bibliotekoje paaiškėjo geriausio metų Vilniaus regiono bibliotekininko konkurso „Riešutas“ laimėtojai. Vilniaus apskrities Adomo […]

gruodžio 19, 2019

2019 m. Lazdijų krašto muziejus vykdė projektą ,,Septynių vasarų giesmės“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba bei Lazdijų rajono savivaldybė. Šis […]

gruodžio 15, 2019

Rašytoja Birutė Jonuškaitė, pakvietusi alytiškius į susitikimą Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje, sukūrė nuoširdžią ir nepretenzingą renginio atmosferą. Neskubriai besivyniojant rašytojos […]

gruodžio 13, 2019

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka vieną gruodžio vidurio vakarą virto džiazo namais. Čia nuskambėjo paskutiniai festivalio „Jewish Art Festival In […]

gruodžio 6, 2019

Alytaus rajono gyventojai, gyvenantys šalia elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ srovės keitiklių pastotės, skundžiasi jos keliamu triukšmu. 2017 metais […]