vasario 15, 2017
Lietuvos nacionalinis kultūros centro informacija
Tarptautinėje konferencijoje: tautinio kostiumo svarba šiandien ir šiuolaikinės mados potėpiai

Baigėsi dvi dienas trukusi, didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusi, per 200 tautinio kostiumo specialistų, šiuolaikinės mados žinovų, profesorių ir politikų sukvietusi tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“. Joje diskutuota apie tradicinių lietuvių rūbų reikšmę, sklaidos būdus ir priemones, gamybos aktualijas bei visuomenės švietimą, ypač vaikų ir jaunimo, dalintasi mintimis apie tautinių drabužių ir šiuolaikinės mados sąveiką.

Tautinis kostiumas šiandien, kaip etninio tapatumo forma, yra šalies kultūros išraiška, neatskiriama mūsų istorijos paveldo dalis, vienas iš svarbiausių tautos ir valstybės simbolių – juo vilkima per nacionalines ir šeimos šventes, tarptautiniuose renginiuose.

Jau seniai pastebėta, kad apie skirtingų tautų papročius, pasaulėjautą ir grožio supratimą iškalbingiausiai liudija jų drabužiai. Ši mintis paskatino išsaugoti etninių tradicijų savitumą ypatingoje simbolinėje aprangoje – tautiniame kostiume. Vis labiau įsigalintis tautinio kostiumo variantas – kiek įmanoma tiksliai rekonstruota XIX–XX a. pradžios lietuvių tradicinė apranga; ją atkurti padeda išlikę senoviniai drabužiai, anų laikų piešiniai bei aprašymai ir, suprantama, moksliniai šio istorinio paveldo tyrimai.

Stebėdamas suintensyvėjusį ir augantį viešų valstybei atstovaujančių asmenų bei visuomenės tautinio kostiumo statuso suvokimą, Lietuvos nacionalinis kultūros centras (LNKC) drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komitetu, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijomis vasario 13–14 d. surengė tarptautinę konferenciją „Tautinis kostiumas šiandien“.

Renginio svečius su Tautinių kostiumų metų pradžia sveikino ir gerų prasmingų darbų linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Rolandas Zuoza, LNKC direktorius Saulius Liausa ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.

„Šalia vėliavos ir himno yra tautinis kostiumas, jau daugelį metų neatsiejamas nuo pažangios valstybės simbolio. Turime apmąstyti, kaip perduoti ateities kartoms tautinio kostiumo išsaugojimo ir ugdymo idėją“, – konferencijoje kalbėjo LNKC direktorius S. Liausa. Jis pabrėžė, kad vertybių supratimas privalo būti ugdomas – edukacinė veikla tampa vis aktualesnė, tad labai svarbu, kad pažintis su mūsų tautos tradicijomis prasidėtų jau nuo pirmųjų pamokų mokykloje.

Konferencijoje taip pat pristatyta LNKC veikla bei vaidmuo saugant ir atkuriant tautinio kostiumo kolekciją. Įstaigos atstovė dr. Teresė Jurkuvienė pristatė tautinių kostiumų ypatumus ir jų gamybos perspektyvas, pasidžiaugė, kad centras šiuo metu sulaukia itin daug užsakymų – per metus pagaminama beveik 500 kostiumų. Vyko diskusija apie gamybos problemas, susijusių amatų išsaugojimą, aptarti Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultatai. Apie tautinių drabužių politiką savo šalyse pasakojo uaptariami Tautinio kostiumo metų tikslai ir tikėtini rezultataiUUUUžsienio specialistai.

Estijos liaudies meno ir amatų sąjungos pirmininkė Liina Veskimagi-Ilste pasakojo apie tautinio kostiumo gamybą, šių aprėdų ir senųjų amatų pritaikymą moderniam dizainui – nuo 2005 m. jos vadovaujama sąjunga kartu su Estijos dizaino institutu įsteigę naują, sertifikuotą prekės ženklą, sėkmingai kuria jaunimui skirtą drabužių kolekciją, kurioje derina tradicinius raštus ir spalvas, išlaiko etninės aprangos stilių.

Apie Norvegijos tautinio kostiumo instituto veiklą ir rezultatus pasakojo šio instituto direktorė Camilla Rossing, Latvijos nacionalinio kultūros centro taikomosios liaudies dailės ekspertė Linda Rubena pristatė latvių tautinio kostiumo aktualijas, pranešimą apie tautinio kostiumo gamybos mokymus skaitė Estijos draugijos „Liaudies kostiumas“ pirmininkė Anu Randmaa.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė pristatė muziejaus vaidmenį atkuriant ir gaminant tautinius kostiumus. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Irma Šidiškienė apžvelgė archyvinę ir šių dienų mokslinę tiriamąją literatūrą, skirtą nacionalinei lietuvių aprangai.

Pranešimus apie asmeninio bei tautinio kostiumo kolektyvams įsigijimo galimybes, šiuos rūbus gaminančių įmonių darbo problemas ir vaikiškus tautinius kostiumus konferencijoje skaitė Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė, UAB „pas Mariją“ direktorė Marija Simanavičienė, VšĮ „Tautinio kostiumo studija“ direktorė Asta Vandytė ir folkloro ansamblio „Serbentėlė“ vadovė Daiva Bradauskienė.

Mintimis apie tautinio kostiumo vietą ir reikšmę nacionalinėje kultūroje dalinosi Vilniaus dailės akademijos prorektorė prof. Eglė Ganda Bagdonienė, apie tautinius drabužius ir jų vaidmenį šiuolaikinės mados kontekste, kokius kostiumus reiktų pasiūti vaikams bei apie tautinio kostiumo instituto reikiamybę Lietuvoje kalbėjo drabužių dizaineris Juozas Statkevičius.

Remdamiesi konferencijoje išdėstytais teiginiais, svarstytomis problemomis, siūlymais, dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje aptariami planai stiprinti kultūros, švietimo, žemės ūkio, užsienio reikalų ir kitų žinybų bendradarbiavimą, išplėsti tautinio kostiumo prieinamumo, pažinimo ir įsigijimo galimybes visuomenei, ypač jaunajai kartai, didinti reikalingų medžiagų gamybos ir paslaugų pasiūlą, sukurti ir įdiegti tautinio kostiumo sertifikavimo sistemą, remti liaudies drabužių tyrinėjimus, skatinti kūrybą, kuri remtųsi tautiniais drabužiais. Atkreipdami dėmesį į fragmentišką jaunimo švietimą tautinio kostiumo vaidmens, paskirties, ypatybių ir kitais susijusiais klausimais mokyklose, LNKC pakvietė Švietimo ir mokslo ministeriją prisijungti prie Dainų šventės tradicijos tęstinumo programos ir finansuoti tautinių kostiumų įsigijimą moksleivių mėgėjų meno kolektyvams. Nuogąstauta, kad Kul­tū­ros ta­ry­ba neskyrė finansavimo daliai su Tau­ti­nio kos­tiu­mo me­tais su­si­ju­sių renginių, tad jie gali neįvykti dėl lėšų trūkumo.

Share Button

rugsėjo 20, 2018

Kinijoje, Hangdžou mieste, rugsėjo 17-22 dienomis vyksta II-asis Kinijos–Centrinės ir Rytų Europos šalių nematerialaus kultūros paveldo ekspertų forumas, kuriame dalyvauja […]

rugsėjo 20, 2018

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams dedikuotas projektas „Pažinkime Baltijos pilis ir […]

rugsėjo 19, 2018

Rugsėjo 21 dieną Baltarusijos meno rūmuose Lietuvos ambasada Baltarusijoje pristatė Lietuvos tapytojų Jono Čeponio ir Rimo Bičiūno tapybos darbų parodą […]

rugsėjo 14, 2018

Rugsėjo 13 d. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko dr. Šarūno Toliušio (1949-2018) knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939″ sutiktuvės. Kauno […]

rugsėjo 13, 2018

Rugsėjo 12 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė, dramaturgė ir vertėja […]

rugsėjo 13, 2018

Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų […]

rugsėjo 9, 2018

Kai vieni garsiai skalambija apie nesibaigiančias reformas, o kiti – keikia neatliktus darbus, valdžią ir gyvenimo aplinkybes, yra žmonių, kurie […]

rugsėjo 6, 2018

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. bus minimos 100-osios vienuolio kapucino, kunigo, pamokslininko, Lietuvos […]

rugsėjo 5, 2018

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos sporto muziejaus Didžioji ekspozicijų salė skendėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos sąjūdžio Kauno […]

rugsėjo 3, 2018

Rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 dienomis Helsinkyje vyko trijų Baltijos valstybių Nepriklausomybės 100-mečiams paminėti skirtas festivalis „EE, LV, LT x […]